Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, gynėjams advokatėms Ingridai Maldeikienei, Marytei Vietaitei, nukentėjusiojo S. S. atstovui advokatui Aldevinui Švedui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesimokantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas;

1. 2005 m. gruodžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. 2007 m. sausio 11 d. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2008 m. vasario 14 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 80 parų areštas;

4. 2008 m. balandžio 10 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 90 parų areštas;

5. 2008 m. rugpjūčio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. 2008 m. lapkričio 21 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2010 m. lapkričio 3 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. 2011 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 30 parų areštas;

9. 2012 m. kovo 2 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10. 2012 m. liepos 4 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. 2014 m. gruodžio 22 d. pagal BK 290 straipsnį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12. 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. gruodžio 22 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams;

13. 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

1. 2005-05-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.;

5. 2008-06-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 64 str. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;

8. 2012-07-19 pagal BK 180 str. 1 d. (2 veikos), BK 63 str. 9 d. subendrinus su 2011-11-09 nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

9. 2012-09-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-07-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m.;

10. 2013-03-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 189 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-09-27 nuosprendžiu ir paskirta 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; bausmės pabaiga 2017-04-12;

11. 2016-10-20 Marijampolės apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., taikant BK 64 (1) str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu, BK 64 str. 1 d. 3 d. prie paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 paskirtą ir neatliktą bausmės dalį 5 mėn., galutinė subendrinta bausmė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės pradžia 2016-10-20. 2017-02-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendis pakeistas, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (5 mėnesiais) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojo K. A. parodymai analogiški liudytojo I. Š. parodymams. Jis taip pat parodė, kad miegojo lovoje virš R. S. lovos. Kaltinamasis A. A. pradėjo judinti jo lovą, siūlydamas „eiti imčių“. Atsakius, kad miego nori, o A. A. sakė, kad numes jį, bet to nepadarė. Tada nuėjo prie I. Š. ir pasiūlė jam „eiti imčių“, bet I. Š. atsakė, kad "ne jo amžiui yra imtynės". Tada D. E. pasakė, kad yra kitas senis, tai R. S. ir nuėjo prie jo. D. E. atsisėdo už R. S. galvos pusės, o A. A. atsisėdo iš kojų pusės. A. A. pasiūlė R. S. sakydamas "einam, daktarėli, imčių". R. S. bandė kažką pasakyti, tačiau tada smarkiai sujudėjo lova, kurioje gulėjo pastarasis ir nutilo. Iš tos vietos kaltinamieji neišėjo kokias dešimt minučių. Ką darė, jis nežiūrėjo. Jo lova siūbavo. Jautėsi apačioje kažkoks neintensyvus judesys, o jo metu kažkuris iš kaltinamųjų vienas kitam pasakė, kad "nepaleisk". D. E. sakė "dar laikom laikom". Iš apačios pora kartų išgirdo "bezdant". A. A. paliepus išlipti, jis išlipo iš lovos ir pamatė, kad D. E. buvo lovos kampe, rankose laikė pintą paklodę ant R. S. kaklo. Jis išsigando. R. S. buvo pasviręs ant D. E., o A. A. buvo atsitūpęs prie lovos, dešine ranka laikė kažkur ties juosmeniu R. S. ranką, o kaire ranka laikė vieną virvės galą. A. A. jam liepė užmerkti R. S. akis, tačiau jis atsisakė. A. A. agresyviai pakartojo paliepimą ir jis nusisukęs, užmerkė R. S. akis. Norėjo eiti į šalį, bet A. A. liepė patikrinti pulsą. Jis pulso neužčiuopė.

Liudytojas K. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip buvo nužudytas R. S. (t. 1 b. l. 150, 151).

L. Š. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kameroje nuobaudą atliko nuteistieji: R. S., D. E., I. Š., A. A., K. A.. Nuteistasis D. E. 2016-11-21 buvo nuvestas pataisos namų drausminei komisijai.

Iš 2016-11-23 D. E. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jis prisipažino nužudęs R. S. (t. 2 b. l. 8).

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-22 KŽS gautas 2016-11-22 (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus budinčio padėjėjo D. K. pranešimas, kad 2016-11-22, 08.00 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas J. N. informavo, kad uždarojoje zonoje pamainų pasikeitimo metu, užėję į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), rado lovoje gulintį (duomenys neskelbtini) būrio nuteistąjį R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., be gyvybės ženklų. Jam ant kaklo buvo virvė, nuteistasis nekvėpavo. Nedelsiant buvo informuotas Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas G. K., kuris apžiūrėjęs nuteistojo R. S. kūną konstatavo mirtį (t. 1 b. l. 9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta, nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini). Lovos pirmame aukšte yra R. S. 1avonas. Po lavono kaklu yra savadarbė virvė (t. 1 b. l. 11-19).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta virvė (t. 1 b. l. 20-24).

Iš specialisto išvados Nr. M 216/2016(09) matyti, kad R. S. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklą kilpa. Tai patvirtina vienguba, uždara, horizontali stranguliacinė vaga kakle, taškinės kraujosruvos veido odoje, akių vokų junginėse ir po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. R. S. mirtis įvyko prieš 8-12 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2016-11-22, 11.15 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu. R. S. lavone konstatuota stranguliacinė vaga, kuri buvo padaryta smaugvirve užveržus kaklą neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims, stranguliacinė vaga bei išsivystęs kvėpavimo nepakankamumas, vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. S. lavone konstatuota stranguliacinė vaga bei asfiksinės mirties požymiai buvo padaryti bei išsivystė iki nukentėjusiojo mirties. R. S. lavone kovos ar savigynos pėdsaku nekonstatuota. R. S. kūne konstatuota stranguliacinė vaga buvo padaryta užveržiant smaugvirvę ant kaklo bei kelis kartus ją atleidžiant bei kelis kartus vėl užveržiant. Tai patvirtina daugybinės taškinės kraujosruvos veido odoje (t. 1 b. l. 39-41).

2017-01-17 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 22/2017(01), iš kurios matyti, kad ant pateiktos tyrimui medžiaginės virvės nustatyti mišrūs DNR profiliai, kuriuose gali būti R. S. DNR profilis ir kito vyriškos lyties asmens DNR profilis, tačiau nėra A. A., D. E. DNR profilių (t. 1 b. l. 78-86).

Iš specialisto išvados Nr. S 789/2016(09) matyti, kad D. E. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1 b. l. 90).

Iš specialisto išvados Nr. S 788/2016(09) matyti, kad A. A. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1 b. l. 95).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji D. E. ir A. A. 2016-11-21 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, uždaroje zonoje, kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 20, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais panaudodami fizinę jėgą, nužudė R. S.. Kaltinamieji D. E. ir A. A. atliko šio nusikaltimo objektyviosios pusės aprašytus veiksmus, todėl jie yra nusikaltimo padarymo vykdytojai. Jų veiksmai iš anksto buvo suderinti. Tai tapo aišku ir kitiems kameroje esantiems nuteistiesiems I. Š., ir K. A.. Kaltinamasis D. E. iš anksto pasiruošė smaugimo įrankį-smaugvirvę. Nusikaltimo darymo metu kaltinamieji vienas kitam davė patarimus, paliepimus, derino nusikalstamus veiksmus, tai yra, kiek reikia laikyti nukentėjusįjį užsmaugus, kad šiam būtų atimta gyvybė, dėl nukentėjusiojo pakorimo pririšant prie lovos tikslingumo. Savo nusikalstamus veiksmus kaltinamieji derino iki pat nusikalstamo tikslo-nukentėjusiojo mirties pasiekimo, per visą nusikaltimo procesą jie veikė sutartinai ir vieningai. Iniciatorius šio nusikaltimo padarymo yra kaltinamasis D. E.. Tai patvirtino pats kaltinamasis D. E. ir liudytojai I. Š., K. A.. Nusikaltimo padarymo motyvas yra kerštas pataisos namų administracijai dėl kaltinamojo D. E. prašymo netenkinimo. Kaltinamieji D. E. ir A. A. nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine apibrėžta tyčia. Tai patvirtina kaltinamojo D. E. pareiškimai, kad nužudys ką nors, jeigu nebus atsižvelgta į jo prašymą, pastarojo išankstinis pasiruošimas pasirūpinant įrankiu gyvybei atimti, kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nutraukimas nukentėjusiajam nebeturint gyvybės požymių, tokių požymių tikrinimas, kad įsitikinti pasiektu rezultatu, po nukentėjusiojo pasmaugimo virvės pririšimas prie lovos, kad nukentėjusysis neatsigautų, nukentėjusiojo palikimas pakartoje padėtyje taip demonstruojant pataisos namų administracijai apie ištesėtą pažadą, kaltinamojo D. E. pareiškimas po nusikaltimo padarymo, kad savo pažadą ištesėjo.

Todėl kaltinamųjų D. E. ir A. A. veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. teisingai.

Kaltinamojo D. E. parodymai, kad jis nužudė nukentėjusįjį vienas, o kaltinamojo A. A. parodymai, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, paneigti liudytojų I. Š. ir K. A. parodymais, kurie betarpiškai stebėjo nusikaltimo padarymą nuo pradžios iki pabaigos, patys patyrė išgyvenimus, sukrėtimus ne tik dėl to, ką jiems teko stebėti, bet ir dėl pačių gyvybės, kai kaltinamasis A. A. pradžioje pasiūlė „eiti imčių“ I. Š. ir K. A.. Tik kaltinamajam D. E. pareiškus, kad yra dar vienas senis, tai yra, R. S., buvo iš karto pradėti daryti nusikalstami veiksmai pastarojo atžvilgiu. Liudytojas I. Š. parodė, kad kaltinamasis D. E. buvo per silpnas vienas pasmaugti nukentėjusįjį, kadangi D. E. buvo kameroje silpniausias ir be A. A. pagalbos būtų neįstengęs vienas pasmaugti, jei A. A. būtų neužsėdęs R. S. ant kojos ar kojų ir nelaikęs aukos rankų. Liudytojas K. A. parodė, kad kaltinamasis A. A. buvo kaip kameros autoritetas, todėl jis vykdė pastarojo nurodymus užmerkti nukentėjusiojo akis, tikrinti pulsą, kvėpavimą, užkloti lavoną. Kaltinamasis A. A. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas kaip ir kaltinamasis D. E., kadangi jis ne tik atėmė nukentėjusiajam gyvybę, bet pats rinko, ką nužudyti. Jis būdamas stambesnis už D. E. savo aktyviais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, o D. E. tuo metu smaugė nukentėjusįjį. Kaltinamasis A. A. privertė K. A. tikrinti nukentėjusiojo pulsą, gyvybės požymius, kad įsitikinti, ar nukentėjusiajam gyvybė atimta. Jis D. E. liepė smaugti nukentėjusįjį ilgesnį laiką, o vėliau D. E. paaiškino, kad nukentėjusiajam gyvybė jau yra atimta ir nebėra reikalo rišti virvės prie lovos. Prieš pat nusikaltimo padarymą, kai kiti nuteistieji gulėjo lovose, abu kaltinamieji vaikščiojo po kamerą, dėl to liudytojui I. Š. kilo įtarimas dėl pastarųjų galimų nusikalstamų veiksmų. Tai rodo, kad kaltinamieji iš anksto buvo susitarę padaryti labai sunkų nusikaltimą. Todėl kaltinamųjų parodymai vertinami kaip gynybos būdas, jie paneigti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Kaltinamųjų D. E. ir A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis D. E. kaltu prisipažino nužudęs R. S., tačiau tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jis žinomai melagingai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip stengdamasis padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam A. A., o kartu švelninti ir savo atsakomybės laipsnį. Todėl jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamųjų D. E. ir A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamąjį D. E. charakterizuoja (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija neigiamai, už sistemingą drausmės pažeidinėjimą buvo baustas 43 kartus ir nei karto neskatintas (t. 3 b. l. 7-8).

Kaltinamąjį A. A. charakterizuoja (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija neigiamai, už sistemingą drausmės pažeidinėjimą buvo baustas 68 kartus ir nei karto neskatintas (t. 3 b. l. 148-149).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji D. E. ir A. A. padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą, tuo sukėlė neatstatomas pasekmes. Nusikaltimas padarytas naudojant priemonę gyvybei atimti, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia. Nusikaltimo motyvas-kerštas Pataisos namų administracijai dėl kaltinamojo D. E. įgeidžių netenkinimo turi visuomeninę reikšmę ir yra itin pavojingas. Kaltinamasis D. E. tokiu būdu akivaizdžiai pademonstravo Pataisos namų administracijai, kad nepaklūsta nustatytai bausmės atlikimo tvarkai, tai darydamas atvirai kitų nuteistųjų akivaizdoje, pačiu pavojingiausiu būdu, tai yra, padarydamas labai sunkų nusikaltimą, į kurio padarymą įtraukė kitą nuteistąjį A. A.. Kaltinamasis A. A. pritarė kaltinamojo D. E. diktuojamai sąlygai perkelti pastarąjį į kitus pataisos namus savo nusikalstamais veiksmais ir bendrai veikdamas su kaltinamuoju D. E., pasiekė nusikalstamą tikslą. Teismas tai vertina esmine aplinkybe, skiriant kaltinamiesiems bausmės dydį.

Skiriant bausmę D. E. atsižvelgiama į tai, kad jis yra labai sunkaus nusikaltimo padarymo sumanytojas ir iniciatorius. Jis praeityje teistas 13 kartų. Nusikaltimus darė sistemingai, neigiamai charakterizuojamas, todėl yra nusistatęs daryti nusikaltimus. Pataisos namuose taikomos jo atžvilgiu poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, kadangi jas ignoravo, daugybę kartų darydamas tik drausmės pažeidimus. Bausmės atlikimo vietoje jis vartojo narkotines medžiagas, darė įvairius drausmės pažeidimus, nei karto neskatintas. Nusikalto teistumui neišnykus, neatlikęs bausmės. Būdamas recidyvistas, padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl pripažintinas pavojingu recidyvistu. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina virš sankcijos vidurkio (LR BK 61 str.1 d. 2 d.).

Skiriant bausmę A. A. atsižvelgiama į tai, kad jis yra labai sunkaus nusikaltimo padarymo aktyvus vykdytojas. Jo veiksmai buvo būtini pasiekti nusikalstamą rezultatą, kadangi jis tempė smaugvirvę ir tokiu būdu buvo atimta nukentėjusiajam gyvybė. Pradžioje jis pats rinkosi auką. Jos eigoje kartu su kaltinamuoju D. E. pasirinko nukentėjusįjį. Jis praeityje teistas 11 kartų. Nusikaltimus darė sistemingai, neigiamai charakterizuojamas, kadangi atlikdamas bausmę daugybę kartų darė tik drausmės pažeidimus, todėl yra nusistatęs daryti nusikaltimus. Pataisos namuose taikomos jo atžvilgiu poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Bausmės atlikimo vietoje jis vartojo psichotropines medžiagas, darė įvairius drausmės pažeidimus, nei karto neskatintas. Nusikalto teistumui neišnykus, neatlikęs bausmės. Būdamas recidyvistas, padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl pripažintinas pavojingu recidyvistu. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina virš sankcijos vidurkio (LR BK 61 str.1 d. 2 d.).

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl 50000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinamas, kadangi nukentėjusysis R. S. yra jo sūnus. Dėl kaltinamųjų D. E. ir A. A. padaryto nusikaltimo jis patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, didelius nepatogumus, tai yra, moralinę žalą (LR CK 2.250str.). Ieškovas teigia, kad dėl to jam žymiai pablogėjo regėjimas, todėl numatomas akių operacinis gydymas. To neginčijo civiliniai atsakovai, tuo neturi pagrindo netikėti ir teismas. Ieškovas yra patyręs išeminį insultą kairiosios vidurinės smegenų arterijos baseine su dešiniųjų galūnių hemipareze. Jo sugebėjimai judėti ir pasirūpinti yra labai apsunkinti, todėl vienintelio sūnaus suteikiama pagal galimybes pagalba buvo labai reikalinga. Tačiau nukentėjusysis S. S. pripažino, kad savo sūnumi R. S. vaikystėje rūpinosi, tačiau pastarasis augo vaikų globos namuose ir vėliau jo ryšys su sūnumi nebuvo tamprus. Todėl ieškinys tenkinamas tik iš dalies.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2017-11-23 Nr. (2.16) NTP-7-10905 matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą S. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro advokato užmokestis 329,89 Eur. Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti D. E. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 129 str. 1 d. ir nubausti - laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti neatliktą bausmės dalį pagal 2016-10-26 nuosprendį ir paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

D. E. kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 str., D. E. į bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime laiką nuo 2016-12-01 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., 2 d. 2 p., D. E. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 129 str. 1 d. ir nubausti - laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

A. A. kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 str., A. A. į bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime laiką nuo 2016-12-01 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., 2 d. 2 p., A. A. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš D. E. ir A. A. solidariai S. S. naudai 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. E. ir A. A. valstybės naudai po 164,94 Eur proceso išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, kurie saugomi Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje:

R. S. daiktus: sportines kelnes, apatines kelnaites LUXLY, trikotažinius marškinėlius ,,PROJOB", mėlynos spalvos sportinį džemperį ,,ADIDAS" –grąžinti S. S.;

8 popieriaus lankstinukus, kuriuose yra R. S. kraujas, plaukai, rankų nagai su panagiu turiniu (t. 1 b. l. 42)-sunaikinti;

D. E. sportinį bliuzoną, sportines kelnes, marškinėlius (t. 1 b. l. 48, 49)-grąžinti D. E.;

A. A. sportines kelnes, sportinį bliuzoną, apatinius marškinius (t. 1 b. l. 55, 56)-grąžinti A. A.;

D. E. DNR (seilių) lyginamuosius pavyzdžius (t. 1 b. l. 70), A. A. DNR (seilių) lyginamuosius pavyzdžius (I t. b. l. 182, 183), virvę (pakuotė Nr. 1541088), medžiagos skiautę (pakuotė Nr. 1541084), medžiagos skiautę (pakuotė Nr. 1541083) ( t. 1 b. l. 20-24)-sunaikinti.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.