Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria nurodytos ieškovės ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo paliktas nenagrinėtas (civilinės bylos Nr. e2-1207-253/2017), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Liutenas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Plungės vandenys“ sprendimus, priimtus pastarosios vykdomame viešajame pirkime „Plungės miesto paviršinių nuotekų sistemų renovavimo ir plėtros darbai“ (toliau – pirkimas), dėl pasiūlymo ir pretenzijos atmetimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nustatęs, kad už ieškinį UAB „Liutenas“ nėra sumokėjusi žyminio mokesčio bei vadovaudamasis CPK 423⁴ straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja, kad viešųjų pirkimų bylos turi būti nagrinėjamos operatyviai, o nustatytas procesinio dokumento trūkumas gali būti ištaisytas pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės ieškinį priėmė, tačiau įpareigojo pastarąją iki 2017 m. balandžio 14 d. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Teismas išaiškino, kad nustatytu terminu nurodyto trūkumo nepašalinus – ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Nustatęs, kad ieškovė įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį nustatytu terminu neįvykdė, nepateikė prašymo atleisti ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą, tačiau buvo prisijungusi prie elektroninės bylos per teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą 2017 m. balandžio 14 d., teismas sprendė, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Ieškovė – UAB „Liutenas“, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtina asmens teisminės gynybos garantija sukonkretinta CPK 5 straipsnyje, kuris nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.Ieškovė per apsirikimą per teismo nustatytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio, nes neteisingai suprato šio mokesčio sumokėjimo tvarką. Ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį, todėl yra pagrindas panaikinti 2017 m. balandžio 19 d. nutartį.

Atsakovė – UAB „Plungės vandenys“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo sumokėti žyminio mokesčio teismo nustatytu terminu. Nors ieškovė teigia, kad neteisingai suprato šio mokesčio sumokėjimo tvarką, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl ir kas ją suklaidino. Kartu su skundu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad nustatytas terminas buvo praleistas pagrįstai.Teismas nustatė pakankamą terminą ieškinio trūkumui pašalinti. Be to, ieškovė neprašė atnaujinti jai praleisto termino. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, įstatymų leidėjas viešųjų pirkimų procedūroms nustatė itin trumpus terminus, o tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų ir teisių gynybai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Liutenas“ ieškinys atsakovei UAB „Plungės vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo paliktas nenagrinėtas, nepašalinus ieškinio trūkumo – nesumokėjus žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nesutikdama su skundžiamu procesiniu sprendimu ieškovė skunde pirmiausiai apeliuoja į teisminės gynybos principą, kurio pagrindu kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja nurodyto principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1d., CPK 5 str.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė, tačiau toks kreipimasis turi atitikti jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus.Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).Nagrinėjamu atveju UAB „Liutenas“ ieškinio pareiškimo metu nesilaikė nurodytos tinkamo kreipimosi į teismą sąlygos, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pastaroji siekia inicijuoti iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantį ginčą ir tokio pobūdžio ginčą reglamentuojančią proceso teisės normą, kad priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu (CPK 423⁴ str. 2 d.), 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė ieškinį. Paminėtu procesiniu sprendimu teismas taip pat įpareigojo ieškovę iki 2017 m. balandžio 14 d. sumokėti už ieškinį 217 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 4 p., 7 d.) ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą, išaiškino procesinius padarinius, kilsiančius nepašalinus nurodyto trūkumo (CPK 296 str. 1 d. 7 p., 2 d.). Ieškovė teismo nustatytu terminu žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą jos ieškinį palikti nenagrinėtą.Skunde ieškovė nurodo ir tai, kad neteisingai suprato žyminio mokesčio sumokėjimo tvarką, todėl šis mokestis nebuvo sumokėtas per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro skundžiamo procesinio sprendimo panaikinimo pagrindo. Pirma, apeliantė visiškai nemotyvuoja savo deklaracijos, kad nesuprato žyminio mokesčio sumokėjimo tvarkos, o iš 2017 m. balandžio 6 d. nutarties turinio nėra pagrindo teigti, kad nustatytas ieškinio trūkumas ir jo pašalinimo tvarka galėjo būti neaiški vidutiniškai protingam ir rūpestingam proceso dalyviui, tuo labiau profesionaliam bei kvalifikuotam viešųjų pirkimų dalyviui, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodytoje nutartyje aiškiai nustatyta, kad ieškovė turi pareigą iki 2017 m. balandžio 14 d. sumokėti už ieškinį 217 Eur žyminį mokestį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o to nepadarius – ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Antra, ieškovei teismas nustatė 8 dienų terminą aptariamam ieškinio trūkumui pašalinti. Toks terminas, atsižvelgiant į trūkumo pobūdį, laikytinas pakankamu ne tik trūkumą pašalinti, bet ir pasidomėti žyminio mokesčio sumokėjimo tvarka, jeigu, kaip deklaruoja apeliantė, tai jai buvo neaišku. Jokių aktyvių procesinių veiksmų per visą trūkumų šalinimo terminą UAB „Liutenas“ neatliko (neteikė prašymo pratęsti teismo nustatytą trūkumo šalinimo terminą, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą etc.), todėl turi prisiimti dėl to jai kilusius procesinius padarinius. Tai, kad apeliantės keliamas ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių ir aplinkybė, kad pateikdama atskirąjį skundą, ji pašalino aptariamą ieškinio trūkumą – sumokėjo žyminį mokestį, nesudaro skundžiamo procesinio sprendimo panaikinimo pagrindo. Priešinga išvada neatitiktų iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusių ginčų operatyvaus nagrinėjimo, tokių civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo siekių.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs nenagrinėtą UAB „Liutenas“ ieškinį atsakovei UAB „Plungės vandenys, tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.