Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo I. C. (I. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui I. C. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė A. C. prašo: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „C.“; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 256 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 248 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti atsakovui transporto priemones – Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei 2 540 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. Priteisti iš atsakovo I. C. laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui A. C. (A. C.), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 248 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) ir laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai A. C., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 256 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo).

3.2. Paskirti ieškovę A. C. nepilnamečiams vaikams iš atsakovo I. C., priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

3.3. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3.4. Nustatyti laikiną atsakovo I. C. ir vaikų A. C. ir A. C. bendravimo tvarką:

3.4.1. I. C. (I. C.) porinių savaičių antradieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.;

3.4.2. I. C. (I. C.) porinių savaičių ketvirtadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą kitos dienos ryte prieš prasidedant užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į jų gyvenamąją vietą 18:00 val.;

3.4.3. I. C. (I. C.) neporinių savaičių trečiadieniais, pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.;

3.4.4. I. C. (I. C.) neporinių savaičių savaitgaliui pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. penktadienį ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18:00 val.;

3.4.5. A. C. užtikrina, kad vaikų perdavimo tėvui momentu vaikai su savimi turėtų visus jiems reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, o I. C. (I. C.) įsipareigoja grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaikų daiktus;

3.4.6. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas įgyvendinti savo teisės ir pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu ir sąlygomis, I. C. (I. C.) informuoja A. C. raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, kai tik paaiškėja priežastys, dėl kurių bendravimo tvarka negalės būti įgyvendinta, taip pat nurodydamas ir negalėjimo bendrauti priežastis.;

3.4.7. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių nepilnamečiai vaikai ar vienas iš jų negali numatytu laiku bendrauti su savo tėvu I. C. (vaikų liga ar pan.) A. C. apie tai praneša I. C. (I. C.) raštu (SMS žinute ar el. paštu) iš karto, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių numatytas bendravimas neįvyks.

3.4.8. Kiekvienas iš tėvų kito tėvo bendravimo su vaikais metu turi sudaryti sąlygas susisiekti su vaikais vaizdo skambučiu, jei tik toks poreikis yra, o tokiai galimybei tuo metu neegzistuojant – nurodyti artimiausią galimą skambučio laiką;

3.4.9. Bendravimo su vaikais metu I. C. privalo užtikrinti vaikų interesus į saugią aplinką, sveikatą, tinkamas nakvynės sąlygas bei pasirūpinti vaikų fiziologiniais ir higienos poreikiais.

3.4.10. I. C. priklausančiomis bendravimo dienomis (laikinos bendravimo tvarkos 1- 4 punktai) vaikams nelankant ugdymo įstaigų, tėvas turi teisę juos iš gyvenamosios ar kitos ieškovės nurodytos vietos pasiimti 8 val. ar kitu atsakovui tinkamu laiku (anksčiau nei numatyta 1- 4 laikinos bendravimo tvarkos punktuose) ir grąžinti laikinos bendravimo tvarkos 1-4 punktuose nustatytu metu. A. C. apie tai, kad vaikai atitinkamomis dienomis nelankys ugdymo įstaigos, praneša atsakovui (SMS žinute ar el. paštu) vos tik paaiškėjus šioms aplinkybėms, o atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę (SMS žinute ar el. paštu) apie savo ketinimus/galimybes paimti vaikus anksčiau nei nustatyta laikinos bendravimo tvarkos 1-4 punktuose bei nurodo laiką, kada paims vaikus.

4.1. Neišsiaiškinta ar nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovo galimybės teikti išlaikymą būtų ribotos (pvz., sveikatos būklė, kiti išlaikytiniai ir pan.) bei išsamių duomenų apie realius ir būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Esant nurodytam, teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, įvertindamas, kad išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat, sprendžia, kad šalių nepilnametės dukros A. C. poreikiams patenkinti protinga priteistino iš atsakovo išlaikymo suma yra 256 Eur, o nepilnamečio sūnaus A. C. (A. C.) poreikiams patenkinti – 248 Eur, mokamos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

4.2. Abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaiku, byloje nėra duomenų, kad vaikų tėvo elgesys būtų priešingas vaikų interesams, ieškovės siūloma tėvo ir vaikų bendravimo tvarka pakankamai aiški, tėvo ir vaikų bendravimas siūloma nustatyti bendravimo tvarka užtikrinamas kiekvieną savaitę. Esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai šalių vaikams būtų užtikrintas stabilumas bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

5.1. Ieškovės A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

5.2. Priteisti iš atsakovo I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir dukrai A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, sudarantį 300 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo).

5.3. Paskirti ieškovę A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnamečiams vaikams iš atsakovo I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5.4. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5.5. Nustatyti laikiną atsakovo I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaikų A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

5.5.1. I. C. porinių metų savaičių ketvirtadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18:00 val.;

5.5.2. I. C. neporinių metų savaičių antradieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaikus penktadienį ryte į jų ugdymo įstaigą, o jos nelandant - į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės penktadienį 18:00 val.

5.6. Likusioje dalyje ieškovės prašymą atmesti.

6.1. Vaikai geriausiai jautėsi, kai reguliariai praleisdavo kelias ištisas paras pas atsakovą. Dabar pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ženkliai sumažina kokybiško tėvo bendravimo trukmę. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pati pasiūlė atsakovui su vaikais bendrauti po savaitę. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nuo ligšiolinės praktikos nukrypo iš esmės. Teismo pritaikyta laikinoji bendravimo tvarka jau yra trečias bendravimo modelis, o ieškovė vis neapsisprendžia, kuri bendravimo tvarka yra tinkamiausia.

6.2. Pirmas šalių susitarimas buvo bendrauti su vaikais 4 dienas vaikams bendraujant su motina ir 3 dienas – su tėvu. Taip bendraudami su atsakovu vaikai jautėsi puikiai, o atsakovas geba atliepti visus vaikų poreikius: vaikai pas atsakovą puikiai miega, gerai valgo, vaikų psichologinė būsena yra puiki, vaikai linksmai žaisdavo namuose ir lauke. Ieškovė siekia tik sau palankios bendravimo tvarkos, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad vaikai turi labai stiprų ryšį su atsakovu ir tokiais savo veiksmais ieškovė kenkia pirmiausia vaikams.

6.3. Ieškovė manipuliuoja vaikų sveikatos problemų klausimais, nepagrįstai siedama vaikų sveikatos būklės paūmėjimą su vaikų būvimu pas atsakovą. Ieškovė nenurodė, kad vaikams 2 mėnesius bendraujant su atsakovu 3 dienas su nakvynėmis, tokia bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarka buvo netinkama, tačiau iki pat gruodžio vidurio abi šalys jos laikėsi ir tarp šalių niekada nekildavo jokių nesutarimų.

6.4. Skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris sutampa su pareikštu ieškinio reikalavimu. Nenustačius realių vaikų poreikių, teismas nepagrįstai sprendė, kad jų būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalinga 504 € suma – šią aplinkybę teismas turi nustatyti bylą nagrinėjant iš esmės.

6.5. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, buvo užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet iš anksto buvo patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, taigi nebuvo pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui.

6.6. Teismo išvados, kad atsakovo pajamos sudaro 2541-2759 Eur yra paviršutiniškos. Tai yra atsakovo pajamos neatskaičius mokesčių, o atsakovui išmokamas darbo užmokestis po mokesčių sudaro 1467,37 Eur. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nesąžiningos, nukreiptos tik į ieškovės reikalavimų tenkinimą.

7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovės pateikti įrodymai teismui patvirtina, kad atsakovo prašoma taikyti bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir sukelia skausmingas pasekmes. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės teiginius. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visų šių įrodymų ir aplinkybių nevertino ir laikė, kad nustatoma laikina bendravimo tvarka nepažeidžia tėvo teisės maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įnešė į vaikų gyvenimą ramybės, stabilumo ir aiškumo. Vaikai jau dabar yra akivaizdžiai laimingesni ir sveikesni, todėl keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nėra jokio teisinio pagrindo.

7.2. Atsakovo gaunamos pajamos, nepaisant jo deklaruojamų turimų išlaidų, yra pakankamos teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Šiuo metu vaikų išlaikymas yra dar labiau padidėjęs, nes ieškovė patiria papildomas išlaidas psichologei ir logopedei, kurių nebuvo teikiant teismui ieškinį, bei sveikatos reikmenims (kremams, vaistams, dukros akiniams nuo saulės dėl jautrių akių), taigi laikino išlaikymo dydžio sumažinimui, kuris ir taip yra artimas minimaliam, nėra jokio teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

10. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms.

11. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.

12. Taigi, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek iš šio straipsnio analizės darytina išvada, kad teismas, spręsdamas bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais, ne tik gali, bet kai kuriais atvejais ir privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu yra laikinai nustatoma vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų tai, atitinkamai iki sprendimo byloje priėmimo turi būti nustatyta ir kito tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

13. Pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tam tikras klausimas, įskaitant bendravimo su vaiku tvarką, nėra išsprendžiamas iš esmės, jis bus išspręstas tik visiškai išnagrinėjus bylą. Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat argumentus, kodėl ieškovės prašoma patvirtinti tvarka yra netinkama. Todėl priėmus sprendimą šioje byloje gali būti nustatyta kitokia nei šiuo metu bendravimo su vaikais tvarka.

14. CK 3.3 straipsnyje yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko interesų.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, šalių dukrai (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaikams yra itin svarbi nusistovėjusi dienotvarkė – nustatytu laiku miegoti, keltis, eiti į ugdymo įstaigą, jeigu dienotvarkės nesilaikoma, sutrinka įprastas dienos ritmas ir tai neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną, kenkia vaikų raidai. Todėl turi būti siekiama, kad vaikų dienotvarkė būtų kiek įmanoma stabilesnė, o tam ir yra būtina nustatyti pastovią (vienodą) atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėtina, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo jau praėjo beveik du mėnesiai, todėl tokia tvarka, kokia yra dabar, jau laikytina nusistovėjusia.

16. Nors atsakovas teigia, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka nesuteikia jam pakankamai laiko bendrauti su vaikais, toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad buvo nustatyta, jog atsakovas pasiėmęs vaikus iš ugdymo įstaigos su jais bendrauja porinių savaičių antradienių ir ketvirtadienių popietes (įskaitant su nakvyne ketvirtadieniais), neporinių savaičių trečiadieniais bei savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio.

17. Be to, teismas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką savo iniciatyva papildė 10 punktu, kuriame nurodė, kad atsakovui priklausančiomis bendravimo dienomis vaikams nelankant ugdymo įstaigų, tėvas turi teisę juos iš gyvenamosios ar kitos ieškovės nurodytos vietos pasiimti 8 val. ar kitu atsakovui tinkamu laiku (anksčiau nei numatyta 1- 4 laikinos bendravimo tvarkos punktuose) ir grąžinti laikinos bendravimo tvarkos 1-4 punktuose nustatytu metu.

18. Taigi, atsakovas, su vaikais gali pasimatyti du kartus porinėmis savaitėmis ir praleisti vieną popietę bei visą savaitgalį neporinėmis savaitėmis, t. y. atsakovui sudaryta galimybė pakankamai dažnai matytis su vaikais ir praleisti su jais nemažai laiko.

19. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgus į vaikų amžių, poreikius ir nusistovėjusią dienotvarkę, teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra optimali, geriausiai atitinkanti tiek vaikų, tiek atsakovo interesus, todėl jos keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atmetamas atskirojo skundo reikalavimas dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

20. Atsakovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu vaikams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

21. Pažymėtina, kad priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant tiek laikiną, tiek nuolatinį išlaikymą.

22. Šiuo atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės, skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik laikino išlaikymo klausimas. Daugelis aplinkybių, susijusių su išlaikymu, bus išsiaiškintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. T. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima tiksliai nustatyti nei realių vaikų poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties.

23. Priteisiant laikiną išlaikymą, turi būti užtikrinami minimalūs vaikų poreikiai. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos. Skundžiama nutartimi šalių sūnui buvo priteistas 248 Eur, o dukrai 256 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Pažymėtina, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 642 Eur. Taigi, ši suma viršyta nebuvo. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad toks išlaikymas, koks yra priteistas dabar, yra būtinas minimaliems šalių vaikų poreikiams tenkinti.

24. Atsakovas nurodo, kad jam išmokamas darbo užmokestis po mokesčių sudaro 1467,37 Eur, todėl atskaičius dabar priteistą laikiną išlaikymą vaikams (504 Eur) atsakovui vos pakaktų lėšų pragyvenimui. Toks atsakovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad 2020 metų IV ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje buvo 967,30 EUR. Taigi, atsakovo gaunamas darbo užmokestis gerokai viršija šalies vidurkį. Išskaičiavus dabar vaikams priteistą išlaikymą, atsakovui pragyvenimui lieka 963,37 Eur per mėnesį suma, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankama vienam asmeniui pragyventi. Be to, aplinkybė, kad atsakovas turi tam tikrų išlaidų, negali būti pagrindas mažinti priteistą laikiną išlaikymą vaikams.

25. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas atsakovo reikalavimas dėl skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

26. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.