Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-7132-985/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
e2YT-7132-985/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03044-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Navickienė
Pareiškėjas
A. J., R. J.
Suinteresuotas asmuo
O. J., G. P.
Civilinė byla Nr. e2YT-7132-985/2019(Proceso Nr. 2-28-3-03044-2019-8)
Procesinio sprendimo kategoria 3.4.5.2.(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei,dalyvaujant pareiškėjams A. J., R. J., jų atstovei advokato padėjėjai S. S.,suinteresuotiems asmenims O. J., G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J., R. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J., G. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų biologinis tėvas.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė spėjamas jų tėvas L. P., motina O. J. su spėjamu tėvu pradėjo bendrauti, o vėliau ir gyventi, kuomet jis nutraukė santuoką su pirma žmona, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. O. J. su L. P. pirmiausiai apsigyveno jo tėvų namuose ir gyveno apie devynerius metus, kol išsikraustė į naujai įrengtus namus (duomenys neskelbtini) A. L. P. tėvas buvo miręs, todėl O. J. su L. P. bei pareiškėjais gyveno tik su L. P. motina S. P.. S. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini) m. iki pat mirties slaugė ir prižiūrėjo O. J. su L. P. savo namuose (duomenys neskelbtini) A. P. santuokoje pareiškėjų tėvas L. P. susilaukė dukters G. P., su kuria pareiškėjai yra pažįstami ir epizodiškai pabendrauja. Pradėjus gyventi L. P. su O. J. pirmas gimė A. J., o po dviejų metų pora susilaukė ir dukters R. J.. P. visuomet augino pareiškėjus. L. P. vis kalbėjo, kad reikia sutvarkyti dokumentus dėl tėvystės, bei sudaryti bažnytinę santuoką su O. J., bet vis atidėliojo dėl kasdienių rūpesčių ir darbų. L. P. paaiškino, kad labai nemėgsta savo pavardės, jam ji labai negraži, todėl vis sakydavo, geriau jau jūs būkite J. nei P.

Pareiškėjai ir jų atstovė teisme prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad palaiko faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, faktus poripažino, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs L. P. yra jų biologinis tėvas.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašuose motina įrašyta O. J., duomenų apie tėvą nėra.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pareiškėjų biologinio tėvo nėra, tai patvirtino ir liudytojų J. T. B., V. G., D. D. parodymai, pagal kuriuos miręs L. P. yra pareiškėjų tėvas, o pareiškėjai jo vaikai.

Šioje byloje yra aktualus teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, taikymo klausimas. Pagal į bylą pateiktą gimimo liudijimą akivaizdu, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-28 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 14.4. punkte numatyta, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Mergaitės gimimo metu galiojo Lietuvos TSR 1969 m. liepos 16 d. įstatymas dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186), kurio 55 straipsnis numato, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustato, kad L. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o pareiškėjai – yra jo vaikai.

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Pareiškėjai neišreiškė noro keisti pavardę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – A. J. sūnus.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – R. J. dukra.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai galėtų teisėtai vadintis L. P. vaikais ir tam, kad žinotų savo kilmę bei paveldėjimo tikslais.

Įregistruojant tėvystę pareiškėjams, palikti motinos J. pavardę.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė