Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam L. Š., gynėjai advokatei Eglei Morkūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 7 d. apie 12.52 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, vairavo jam priklausančią transporto priemonę ? keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes 2022 m. birželio 7 d. 13.17 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0148“ (patikrinimo Nr. 1680452) jam nustatytas 1,87 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. iki 7:00 val. vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė pusę litro degtinės, šiek tiek pamiegojo, atsibudo 12.00 val. Kadangi norėjo valgyti, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę adresu (duomenys neskelbtini). Grįžtant atgal netoli namų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Paaiškino, jog jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Šiek tiek pamiegojus jautėsi normaliai, nesijautė neblaivus. Taip pat teigia, jog jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl prašo teismo sumažinti teisių atėmimo terminą, kadangi automobilis jam yra reikalingas vykdant darbines funkcijas. Netekus vairuotojo pažymėjimo sumažėtų jo galimybės dirbti, kadangi automobilis reikalingas prekėms vežti. Kito automobilio neturės galimybės įsigyti. Kai jį sulaikė išgėrusį, daugiau alkoholio iki šios dienos nevartojo. Pažymėjo, jog nori, kad už jį laiduotų jo sūnus, su kuriuo kaltinamasis palaiko gerus tarpusavio santykius, yra pavyzdingas, gerai mokosi. Paaiškino, jog sūnus jam daro ir darys gerą įtaką.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.):

informaciniu pranešimu ROIK 0122000331647, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 7 d. 12.39 val., vairuotojas atvažiavo į aikštelę ir išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos, vos pastovi ant kojų, svirduliuoja. Nuėjo į valgyklą. Ką tik išvyko link (duomenys neskelbtini);

2022 m. birželio 7 d. įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje matosi stovintis (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, kurio markė ir modelis yra (duomenys neskelbtini), automobilis priekyje ir gale paženklintas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį jokių apgadinimų nematyti. Atidarius automobilio bagažinės dangtį, matosi sudėti guminiai salono kilimėliai, bei segtuvas su spalvų pavyzdžiais. Atidarius galines kairės pusės dureles, matosi segtuvas su spalvų pavyzdžiais, bei įvairūs daiktai. Priėjus prie priekinių kairės pusės durelių, matyti, kad ant vairuotojo sėdynės yra padėtas minėto automobilio užvedimo raktelis, vidurinėje daiktų dėžėje matosi metalinė gertuvė, bei kiti įvairūs daiktai. Apžiūrint automobilio spidometrą matosi, kad automobilio rida yra 312303 km. bei matosi, kad bake yra 1/4 kuro;

2022 m. birželio 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 12.40 val., dirbant ekipaže „Lūšė 2025“, budėtojas nurodė, kad asmuo važiuoja link (duomenys neskelbtini) miestelio. Pagal nurodytus transporto priemonės valstybinius numerius buvo pastebėta, kad automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta pranešime nurodyta minėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri jau suko į (duomenys neskelbtini). Įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, transporto priemonės vairuotojas sustojo. Priėjus prie automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad nėra vartojęs alkoholio. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARZJ-0148“, metrologinės patikros Nr. 1680452, L. Š. pirmu pūtimu 12.54 val. nustatytas 1,87 prom. neblaivumas, antru pūtimu 13.17 val. nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. Paklausus L. Š. kada vartojo alkoholį, šis teigė, kad prieš 12 valandų. Taip pat teigė, kad valgė vakar, tikslaus laiko negalėjo nurodyti, rūkė valandos bėgyje. L. Š. buvo atliktas neblaivumo nustatymo aktas, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į Mažeikių r., Krucių k., esančią automobilių saugojimo aikštelę „Autobastionas“;

prietaiso „Drager“ patikrinimo rezultatais, kur Nr. 1680452 nurodyta, kad pirmu pūtimu 2022 m. birželio 7 d. 12.54 val., L. Š. nustatytas 1.87 promilių neblaivumas. Antru pūtimu 2022 m. birželio 7 d. 13.17 nustatytas 1.87 promilių neblaivumas;

2022 m. birželio 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad L. Š. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę UAB „Autobastionas“.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo L. Š. pasitvirtino. Teismas daro išvadą, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis L. Š. sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, (t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais bei paties įvykio aplinkybes patvirtina bendra įvyko informacija, įvykio vietos apžiūros protokolas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, L. Š. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad L. Š. veiksmai tyčiniai. Jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad jis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. Š. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o jo laiduotoju paskirti sūnų K. Š. bei tuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti. Analogišką prašymą pateikė ir pretendentas į laiduotojus K. Š.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (b. l. 40), paskutinį kartą baustas 2022 m. vasario 22 d. administracine tvarka (b. l. 42), L. Š. dirbantis, lankėsi UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi, dgn.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti sūnų K. Š., laidavimo terminą nustatant vienerių metų laikotarpiui ir L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. pajamos nedidelės, į tai, jog jis neseniai baigė studijas, nuomojasi būstą, laidavimas skirtinas be užstato. K. Š. nurodė, kad jį su tėvu sieja stiprus emocinis ryšys. Nors jis su tėvu kartu negyvena, tačiau dažnai bendrauja telefonu, kalbasi apie esamas problemas. Tėvas pasižadėjo ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų. K. Š. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis.

Kaip minėta, kaltinamasis L. Š. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertinus prašomo paskirti laiduotoju K. Š. asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis L. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o kaltinamojo sūnus K. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis L. Š. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nėra teistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, naudotis teise vairuoti transporto priemones jam uždraustina minimaliam terminui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Kaltinamasis prašo konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini) likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4720 Eur, šią sumą išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Paaiškino, jog transporto priemonė bus perduota sūnui, kuris turės galimybę padėti jam įgyvendinti darbines funkcijas. Įstatyme nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma išieškoma iš kaltininko tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šioje byloje nėra nustatyta nė vienos iš šių sąlygų, todėl konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį, būtų pažeistas įstatymas. Turi būti konfiskuojamas kaltinamajam priklausantis automobilis.

2022 m. birželio 9 d. nutarimu L. Š. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“;

Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2022 m. birželio 8 d. kvitą perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, perduotinas už transporto priemonės konfiskavimą atsakingai institucijai, t. y., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 106, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Š., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą L. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Byloje saugomą L. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate saugomą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už transporto priemonės konfiskavimą atsakingai institucijai, t. y., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti L. Š., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. Š., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.