Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui J. P., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui bei suinteresuotiems asmenims D. D., O. B., M. B., J. P., V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, D. D., O. B., M. B., J. P., V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jo tėvai santuokos metu įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Čia iki santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, o išsituokus sodyboje liko gyventi tėvas. Sodyboje tėvas gyveno iki savo mirties. Be šio turto jo tėvai dar susigrąžino iki nacionalizacijos savo tėvų (jo senelių) valdytus žemės sklypus. Jo motina O. P. 1987 m. balandžio 10 d. testamentu jam paliko jai priklausiusį turtą, tame tarpe ir ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, o 1999 m. liepos 14 d. tėvas V. P. padovanojo jam priklausiusios sodybos ½ dalį. Tokiu būdu nuo 1999 metų jis tapo tėvų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku.

Jis taip pat nurodė, kad jo tėvui esant gyvam, jis jį atstovavo visose institucijose ir teismuose, rūpinosi jo turtinėmis ir kitomis teisėmis. Jam inicijavus teisminį procesą, 2002 m. liepos 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-769/2002, buvo nustatytas juridinis faktas, kad jo senelė (tėvo motina) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 3 ha miško.

Tėvui mirus toliau rūpinosi jo turtu, visais įmanomais būdais siekė, kad būtų sugrąžinta nacionalizuota jo tėvų žemė. Jis ne tik tvarkė teisinius reikalus, bet ir teikė dokumentus žemės grąžinimą atliekančioms institucijoms, dalyvavo žemės sklypų matavimuose.

Pareiškėjas patvirtino, kad nuo tėvo mirties jis nepertraukiamai rūpinasi tėvui sugrąžintu žemės sklypu. Jį saugo, prižiūri - kerta sausuolius ir vėjovartas, rūpinasi miško tinkama priežiūra. Niekas kitas nepretenduoja į šį turtą, nes jis po tėvo mirties naudoja jį kaip savo. Taipogi jis iš karto po motinos ir tėvo mirties, pradėdamas naudotis jiems priklausiusiomis sodybos dalimis, es. (duomenys neskelbtini) kaime, namų valdos žemės sklypu, kitu jiems priklausiusiu turtu, piniginėmis lėšomis. Jis priėmė ne tik testamentu jam paliktą turtą, bet priėmė ir kitą abiejų tėvų turtą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tėvų sodyboje gyvena nuo gimimo, visada rūpinosi ja ir prisidėjo prie jos išlaikymo, sodybą savo lėšomis ir darbu atstatė, iki mirties rūpinosi tėvais, dabar prižiūri jų kapus.

Dėl pareikšto pareiškimo suinteresuoti asmenys D. D., O. B., M. B., J. P., V. P. prieštaravimo nepateikė (pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo su priedais jiems buvo įteikti tinkamai – siunčiant registruotu paštu).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais, taip pat papildomai parodė, kad palikėjas V. P. yra pareiškėjo J. P. tėvas. Kiti palikėjai nebuvo priėmę palikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai: AN Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 24 (b. l. 16) ir AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 243 (b. l. 7). Gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas V. P., A., o motina – O. P., V. (b. l. 6). Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjo J. P. giminystės ryšys tarp jo ir jo tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo teisė paveldėti pagal įstatymą. Iš byloje, esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-12-13 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje, matosi, kad V. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Byloje, esančiais dokumentais patvirtinama, kad O. P. 1987 m. balandžio 10 d. testamentu pareiškėjui paliko jai (O. P.) priklausiusį turtą, tame tarpe ir ½ dalį sodybos, es. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. liepos 14 d. sutartimi V. P. pareiškėjui padovanojo jam (v. P.) priklausiusios sodybos ½ dalį, es. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 6).

Pagal 2017-06-29 Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus pateiktą informaciją, 1998-04-02 mirus O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo byla buvo pradėta notarės D. Kisielienės bei vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis paveldėjimo teisės liudijimai į O. P. turtą buvo išduoti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Notaro turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b. l. 15).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jo sūnus J. P..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. prižiūrėjo ir tvarkė gyvenamąjį namą, tame name gyvena nuo mažens, jį išlaiko savo lėšomis ir darbu (atstatė sodybą), iki mirties rūpinosi tėvais, dabar prižiūri jų kapus. Pareiškėjas prižiūri ir žemės (miško) sklypą, jį saugo bei rūpinasi miško tinkama priežiūra (kerta sausuolius ir vėjovartas). Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.