Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei I. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu ji nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu, turto apžiūros aktu, palikimo perėjimo valstybei liudijimu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įspėjimu, skolos detalizavimo pažyma, ir kitais dokumentais (ieškinio dok. reg. CBP-8309 priedai) nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei perėjo gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Patalpą perėmė ieškovė, kurios vardu nekilnojamojo turto registre įregistruota patalpos nuosavybės teisė. VĮ Turto banko atstovai 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuvyko perimti paveldėto turto, bet paaiškėjo, kad bute iki šiol gyvena atsakovė I. K.. Ieškovės darbuotojai informavo atsakovę, kad ji bute gyvena neteisėtai ir privalo išsikelti. VĮ Turto bankas 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu dar kartą informavo atsakovę, kad ji privalo išsikelti iš buto, tačiau atsakovė į raginimus nereaguoja. Ieškovė už minėtam butui teikiamą šilumos energiją nuo 2017 m. spalio mėnesio sumokėjo 345,30 EUR. Ieškovė už nuosavybės teisių į butą registravimo paslaugas bei kitas teisines paslaugas sumokėjo VĮ Registrų centrui bei notarei B. Z. 99,49 EUR.

CK 4.95 straipsnis nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, tai yra įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nagrinėjamu atveju valdymo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovė, neįgijusi nuosavybės teisių į butą, savavališkai gyvena valstybei nuosavybės teise priklausančiame turte, iš jo geranoriškai neišsikelia.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą ieškinio reikalavimų dalyje, kurioje prašoma iškeldintini atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 444,79 Eur išlaidų už butą kaip nuostolių atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje nurodoma, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju matyti, jog jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų (savavališko gyvenamosios patalpos užėmimo), tikėtina, kad ieškovės patirtų išlaidų, patirtų mokant už butui teikiamą šilumos energiją (345,30 EUR), nebūtų buvę, nes butas galėjo būti parduotas arba išnuomotas iki šildymo sezono pradžios. Todėl konstatuotina, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys ir ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo dalyje, kurioje prašoma priteisti 345,30 EUR nuostolių, laikytinas pagrįstu.

Tačiau ieškinyje nenurodoma ir iš pateiktų įrodymų teismas nenustatė, kaip išlaidos VĮ Registrų centro ir notarės paslaugoms apmokėti yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (savavališku gyvenamosios patalpos užėmimu). Todėl, nenustačius priežastinio ryšio, kaip deliktinės atsakomybės būtinosios sąlygos, ieškinys dalyje dėl 99,49 EUR nuostolių priteisimo netenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškiniu pareikštas vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas, sudarantis 50 procentų ieškinio materialiųjų reikalavimų, bei vienas turtinis reikalavimas, sudarantis kitus 50 procentų ieškinio materialiųjų reikalavimų. Patenkinus neturtinį reikalavimą bei iš dalies patenkinus turtinį reikalavimą, laikytina, jog tenkinama 88,81 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų. Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 88,81 procento už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (90,00 Eur), kas sudarytų 79,93 EUR (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 271, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 345,30 EUR (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 30 ct) nuostolių.

Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 79,93 EUR (septyniasdešimt devynis eurus 93 ct) žyminio mokesčio, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą: įpareigoti atsakovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu nedelsiant, sprendimui už akių įsiteisėjus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.