Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė A. L. (toliau – ieškovė, darbuotoja) prašė teismo pripažinti, kad 2021 m. gruodžio 3 d. A. A. komercinės firmos ( atsakovė, darbdavys) nušalinimo aktas, kuriuo nuspręsta nuo 2021 m. gruodžio 4 d. nušalinti darbuotoją A. L. nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio yra neteisėtas ir taikyti LR Darbo kodekso ( toliau -DK ) 218 straipsnio 1 dalyje numatytas neteisėto nušalinimo pasekmes – priteisti iš atsakovės 859,94 Eur darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra atsakovės darbuotoja. 2021 m. lapkričio 30 d. pranešimu darbdavys informavo ieškovę, kad ji privalo per 7 dienas nuo pranešimo gavimo pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad ji neserga COVID – 19. Tuo pačiu darbdavys pareikalavo, kad ieškovė raštu nurodytų ar ketina tikrintis sveikatą, o jei neketina – kodėl. Atsakydama į darbdavio pranešimą, 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė raštu informavo darbdavį, kad sutinka tikrintis sveikatą, tačiau nurodė, kad neturi tam lėšų dėl prastos materialinės padėties. 2021 m. gruodžio 2 d. raštu darbdavys informavo, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga, todėl įmonė negali apmokėti už ieškovės testus.

1.2 2021 m. gruodžio 3 d. raštu darbdavys informavo, kad nuo 2021 m. gruodžio 4 d. nušalina darbuotoją nuo darbo, nes ji nepateikė testo rezultato, patvirtinančio, kad ji neserga COVID – 19. Nušalinimo terminas nustatytas iki darbuotoja pateiks neigiamą COVID – 19 testą.

1.3 Ieškovė dėl neteisėto nušalinimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ( toliau – DGK), kuri 2022m. sausio 5 d. Kauno DGK sprendimu Nr. DGKS – 102 atmetė ieškovės prašymą.

1.4 Nurodė, kad iki 2021 m. lapkričio 30 d. galiojusioje ŽULPKĮ redakcijos 18 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2021 m. gruodžio 1d. įsigaliojusioje ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalis buvo pakeista, išdėstant ją sekančiai: Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos).

1.5 Paaiškino, kad ieškovė dėl prastos materialinės padėties negalėjo pati apmokėti sveikatos patikrinimų, o darbdavys juos apmokėti atsisakė ir nepagrįstai nušalino ieškovę nuo darbo. Ieškovė laiko, kad darbdavys pasielgė neteisėtai, kadangi nurodytos įstatymo normos prieštarauja DK 158 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 11 straipsnio 1 daliai; DK 158 straipsnio 4 daliai numatančiai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Taigi, iki 2021m. gruodžio 1d. ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalies pakeitimo, tarp šio įstatymo ir DK nebuvo prieštaravimų. Tačiau po įstatymo pakeitimo susiformavo Darbo kodekso ir šio įstatymo kolizija, nes du teisės aktai skirtingai reguliuoja kieno lėšomis turėtų būti apmokamos konkrečios sveikatos priemonės, kurių paskirtis užtikrinti, kad darbuotojas neserga užkrečiama liga.

1.6 Pažymėjo kad DK yra nustatytos taisyklės kaip yra sprendžiamos tokios kolizijos. DK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šiuo atveju DK nėra nurodyta, kad esant DK ir ŽULPKĮ konkurencijai, pirmenybė yra teikiama ŽULPKĮ. Atsižvelgiant į tai, esant prieštaravimams tarp ŽULPKĮ ir DK, kieno lėšomis turėtų būti apmokamos sveikatos užtikrinimo priemonės, turėtų būti taikomas DK. Atitinkamai, ieškovės sveikatos patikrinimai ar ji neserga COVID-19 turėjo būti finansuojami iš darbdavio lėšų.

1.7 Vietoj to, kad darbdavys užtikrintų ieškovės teisę į saugią ir sveiką darbo aplinką, jis savo pareigą finansuoti ir organizuoti darbuotojo sveikatos priemones bei jų taikymą, vienašališkai perkėlė darbuotojui, motyvuodamas esą neturi tam lėšų, nors dabar atsakovei priklausantis baras „Savas kampas“ yra uždarytas dėl remonto, kas paneigia tokį atsakovės motyvą. Reikšminga, tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra minimalus, ji gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir ji yra ekonomiškai nepajėgi kelis kartus per mėnesį testuotis tam skirdama ženklią dalį savo darbo užmokesčio, kas reiškia, kad iš esmės darbdavys reikalavo iš ieškovės neįmanomo, o ieškovei to nevykdžius - nušalino nuo darbo.