Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-618-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2A-618-395/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
S., S. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei
Advokatai
Vilma Normantienė
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-618-395/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18;121.21;128.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjui S. K., jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21309-249/2010 pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sesers P. K. mirties 1994-01-11, priėmė palikimą faktiškai pradedamas turtą valdyti. Nurodė, kad po sesers mirties jam atiteko jos nuotraukos, keli namų apstatymo daiktai, jis seserį palaidojo, prižiūri jos kapą. Pareiškėjas siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes sesuo iki mirties pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo V. K. žemę, turėtą iki 1940 metų (duomenys neskelbtini). Pareiškimo ruošimo metu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, tačiau jį priėmus, pareiškėjas negalės realizuoti savo teisių, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo, nėra teisėtas mirusiosios teisių perėmėjas. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, kitų įpėdinių, pretenduojančių į P. K. turtą, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo S. K. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 metų redakcija) 573 str. 1 d. 3 p. nustatė, kad pareiškėjas, kaip P. K. brolis, buvo trečios eilės įpėdinis. Pareiškėjas parodė, kad iki mirties P. K. gyveno (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu K.-A. K. ir sūnumi V. K.. Po sesers mirties visi jos daiktai liko vyrui ir sūnui, tik sesers vyras atidavė pareiškėjui sesers šeimos nuotraukas. Po P. K. mirties į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo iškelta ( b. l. 16). Tačiau P. K. sutuoktinis K. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad P. K. palikimą priėmė faktiškai pradedami turtą valdyti pirmos eilės įpėdiniai sūnus V. K. ir sutuoktinis Kęstutis A. K. (CK 573 str. 1 d. 1 p.) Tai, kad P. K. sutuoktinis atidavė pareiškėjui žmonos šeimos nuotraukas rodo, kad jis palikimą valdė. Todėl pareiškėjas, būdamas trečios eilės įpėdiniu, negalėjo priimti sesers P. K. palikimą esant pirmos eilės įpėdiniams – sūnui ir sutuoktiniui, kurie priėmė palikimą pradedami faktiškai jį valdyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Apeliantas nesutinku su teismo išvada, kad jis, P. K. brolis, nepriėmė po jos mirties likusio palikimo, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, o palikimą priėmė P. K. sutuoktinis ir sūnus. 1994-01-11 mirė pareiškėjo sesuo P. K.. Ji buvo santuokoje su Kęstučiu A. K., kuris buvo bedarbis ir invalidas, todėl žmona nesurūpino ir jos neprižiūrėjo. Sergančią seserį iki mirties prižiūrėjo, lankė ligoninėje bei palaidojo pareiškėjas su savo šeima. Pareiškėjo sesers mirties momentu galiojo CK 573 str. nuostatos (1964 metų redakcija), kurios numatė, kad pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis, yra mirusiojo vaikai ir sutuoktinis. CK 587 str. 1 dalis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. K. sutuoktinis K. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei metams po sutuoktinės mirties. Pareiškėjas teismui buvo nurodęs, kad sesuo ir jos sutuoktinis vedė žalingą gyvenimo būdą, girtuokliavo, gyveno nuomotame bute, seserimi nesirūpino, po mirties praktiškai jokio turto neliko, todėl po jos mirties pareiškėjas pasiėmė iš sesers namų jos vestuvines nuotraukas, keletą namų apyvokos daiktų. Tačiau teismas padarė išvadą, kad ne pareiškėjas, o būtent sesers sutuoktinis ir sūnus priėmė likusį palikimą. Ši išvada padaryta formaliai taikant CK 573 str. 1 p., numatantį įpėdinių eiliškumą, bet nesiaiškinant ir netiriant jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų teismo daromą išvadą.

2. Skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 str. 1 d. reikalavimų, nes teismo išvada apie faktinį P. K. sutuoktinio ir sūnaus palikimo priėmimą, nepagrįsta jokiais įrodymais ir neginčijamai nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokio patvirtinimo apie tai, kaip ir kokiu būdu P. K. sutuoktinis bei sūnus, kuris buvo invalidas ir gyveno Strėvininkų pensionate, o ne kartu sus seserimi, priėmė po P. K. mirties likusį palikimą.

3. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir todėl, kad jeigu teismas ir laikytų, jog P. K. sutuoktinis ir sūnus priėmė palikimą, P. K. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), sūnus V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo nevedės, neturėjo vaikų, todėl po jo mirties, išskyrus pareiškėją, neliko jokių įpėdinių. Būtent pareiškėjas su šeima ir V. K. lankė pensionate, jį prižiūrėjo, palaidojo ir šiuo metu prižiūri mirusiojo kapą. Pareiškėjas buvo V. K. dėdė, todėl sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 5 p., yra V. K. įstatyminis įpėdinis. Tačiau teismas turėdamas apie tai pateiktus rašytinius įrodymus, šių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė, o apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu, kas sąlygojo netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo ribų nenustatyta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui, siekia įrodyti, jog būtent jis po savo sesers P. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tačiau, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis, o ne mirusios P. K. sutuoktinis K. A. K. palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, jog pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatytą palikimo priėmimo tvarką nurodytų pagrindų nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ir kitas apeliaciniame skunde nurodomas pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, kurie turi patvirtinti faktą, kad po P. K. mirties (duomenys neskelbtini) visą likusį palikimą priėmė būtent pareiškėjas, o ne palikėjos sutuoktinis Kęstutis A. K. bei sūnus V. K., vertintinas kritiškai, nes jis visiškai nepagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuota, kad apeliantas neįrodė bylos užvedimo teisme metu palikimo įgijimą reglamentuojančioje CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, kuriuose yra aiškiai nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priėmimą. Todėl pats apeliantas, savo pareiškimu (b. l. 3-5) po savo sūnėno V. K. mirties 2009 m. liepos 14 d. (b. l. 9) faktiškai eliminavo įstatyminę galimybę įrodinėti palikimo priėmimo faktą įstatymo nustatytomis priemonėmis (CK 1964 m. 587 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas išvadas bei byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas