Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nedalyvaujant nuteistajam R.B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal LR BK 259 str. 2 d. –areštu 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, tai yra 2007 m. rugsėjo 5d., teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kauno miesto autobusų stotyje, neteisėtai įgijo - surado psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė 0,168 g, neturėdamas tikslo jos parduoti, ar kitaip platinti, šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną, laikydamas prie savęs kelnių kišenėje, neteisėtai atgabeno į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g.7, Marijampolėje, kur apie 13val. 15min. prieš trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju V.G., iš R.B. išėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai, šiais savo veiksmais R.B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str.2d.

Be to, R.B. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jos platinti, tai yra 2007 m. rugsėjo mėnesį, teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos- heroino, kurio masė 0,032 g, ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė jo motinai G.B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune iki 2007 m. rugsėjo 6 d., kai apie 17 val. kratos metu surado ir išėmė Marijampolės policijos pareigūnai, šiais savo veiksmais R.B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str.ld.

Nuteistasis R.B. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-14 nuosprendį, prašo jį pakeisti ir už abi nusikalstamas veikas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos ir neteisingai paskirta bausmė. Teismas neteisingai taikė BK 65 str. bausmės subendrinimui pasirenkant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Jis yra pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymu, jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims, todėl teismas turėjo taikyti ne dalinį bausmių sudėjimo, o apėmimo būdą. Be to, teismas skirdamas bausmes už abi nusikalstamas veikas netinkamai parinko bausmių rūšis. Abiejų BK straipsnių sankcijose yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis, rastas kelnių kišenėje ir pas jį namuose nėra didelis, medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, o ne platinimui, jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos. Be to, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių aplinkybių teismas nekonstatavo. Jo padėties neturėtų komplikuoti ir BK 56 str., kur įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog ir recidyvistui gali būti paskirta kitokia, už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas Rimo Buinevičiaus atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas bei paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog bendrindamas bausmes teismas turėjo taikyti apėmimo būdą, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių apėmimas, numatytas BK 63 str. 5 d. 2 punkte, taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Tokiu atveju baudžiamasis įstatymas nustato ir materialųjį (veikos labai skiriasi pagal pavojingumą) ir formalųjį (veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms) kriterijus, kurie turi būti abu vienu metu. Materialusis ir formalusis kriterijai tarpusavyje susiję, nes nusikalstamų veikų rūšys bei nusikaltimų kategorijos išskiriamos būtent pagal veikos pavojingumą. Įstatymų leidėjas nustato, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas ir pan.

Įvertinus R.B. padarytas nusikalstamas veikas (baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 259 str. 2 d. ir nesunkus nusikaltimas, numatytas LR BK 259 str. 1 d.) bei įstatymo leidėjo nuostatas dėl padarytų nusikalstamų veikų, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai netaikė bausmių apėmimo būdo, nurodyto BK 63 str. 5 d. 2 p., kadangi nustatytas tik vienas iš dviejų privalomų, t.y. tik formalusis kriterijus, leidžiantis taikyti šią įstatymo normą.

Apeliantas skundu prašo už abi nusikalstamas veikas paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. LR BK 259 str. 1 ir 2 d. sankcijose yra numatytos ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, teisingai taikęs Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas, bausmės individualizavimo principo nepažeidė. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors R.B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamajam nusižengimui (BK 10 str.) ir nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), tačiau jos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, abi nusikalstamos veikos baigtos, apeliantas teisiamas šeštą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl laikytina, kad bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas už nusikaltimą ir areštas už baudžiamąjį nusižengimą – parinktos teisingai. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 56 str. nuostatos neįpareigoja teismo skirti tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau bausmės individualizavimas yra išskirtinė teismo prerogatyva ir aukščiau paminėtos aplinkybės nulemia teismo sprendimą skirti pačias griežčiausias bausmės rūšis, numatytas LR BK 259 str. 1 ir 2 d. sankcijose.

Esant R.B. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 61 str. 1 d. nuostatas, už nusikaltimo, numatyto LR BK 259str.1d. padarymą paskirdamas keturių mėnesių, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d. – dvidešimties parų areštą. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą tos rūšies bausmės vidurkį, arešto bausmė taip pat mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį (BK 49 str. 3 d.), todėl atsižvelgiant į R.B. asmenybę (daro recidyvinius nusikaltimus), laikytina, kad bausmės nėra aiškiai per griežtos, priešingu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų užtikrintas teisingumo principas bausmės individualizavimo procese (BK 41 str.).

Bausmė R.B. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, bausmės paskyrimas motyvuotas, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R.B. apeliacinį skundą atmesti.