Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis nepilnametį vaiką, su kuriuo nebendrauja, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, paskutinė gyvenamoji vieta buvusi Kaune, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pagal kaltinamąjį aktą teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę atliko 2015 m. sausio 8 d.;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

4) Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

5) Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;

7) Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis, kuria R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – R. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 9 dalies taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) ir BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) paskirtos bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, bausmės neatlikęs (bausmės pradžia 2017 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga 2022 m. balandžio 5 d.);

8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – paskirta 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos bausmės dalies pridėta visą šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, prieš tai 20 parų areštą pakeitus į dvidešimt dienų laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 14 dienų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Komentuojamo straipsnio sankcija numato, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, suklaidinimu, paskatinusiu asmenis nenaudingai disponuoti jiems priklausančiu turtu bei kaltininko tyčia. Tyčios turinį kaltininko veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad apgaule suklaidinus asmenį, jam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Ji sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje R. D. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad jis 2022 m. liepos 3 d. apgaulės būtu užvaldė nukentėjusiojo V. S. automobilį Audi A4 ir tokiu būdu padarė jam 380,00 Eur turtinę žalą, nors kaltinamasis dėl kaltinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės nepasisakė, bylos duomenų visetu kaltinimas pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis R. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, savo pozicijos jis nepanoro išsakyti, tačiau, nepaisant to, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga. Nukentėjusysis V. S., duodamas parodymus, nurodė, kad įdėjo skelbimą, jog parduoda automobilį, su juo susisiekė R. D., kuris prisistatė G. L. vardu, atvyko su draugu apžiūrėti automobilio ir kito asmens vardu 2022 m. liepos 3 d. sudarė fiktyvią sutartį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, kurioje nurodė kainą 150,00 Eur, nors tikroji šalių sulygta sutarties kaina – 380,00 Eur, ką tiesiogiai patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir bankiniame pavedime, kuris realiai nebuvo atliktas, užfiksuoti duomenys. Kad neva tai pinigai už automobilį apgaulės būdu iš P. L. sąskaitos buvo faktiškai pervesti į nukentėjusiojo sąskaitą, kuriuos nukentėjusysis matys kitą dieną, leido V. S. patikėti, kad pinigai pervesti. Tokiu būdu kaltinamasis, panaudojęs apgaulę, panaudojęs kito asmens duomenis ir akivaizdžiai suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai, užvaldė svetimą turtą, dėl ko nukentėjusysis, patikėjęs kaltinamojo apgaule, leido R. D. išvažiuoti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytu automobiliu. Liudytojos I. S. parodymai yra identiški V. S. parodymams, juose dėl įvykio vietos ir laiko bei kitų faktinių aplinkybių prieštaravimų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. atpažino asmenį, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl transporto priemonės perleidimo – R. D.. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir I. S.. Baudžiamoje byloje gauti duomenys – vaizdo įrašai iš „Milda“ ir „Viada“ degalinių, iš kurių matyti, kad R. D. atvažiuoja su WV Golf automobiliu kartu su automobiliu, įsigytu apgaulės būdu iš V. S., nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį kaip jo transporto priemonės pirkėją. Kad WV Golf automobilis, remiantis tyrėjos pranešimu, buvo parduotas R. D., šias aplinkybes faktiškai patvirtino ir buvęs automobilio savininkas S. M.. Liudytojas G. L. parodė, kad buvo pametęs savo vairuotojo pažymėjimą, pagal policijos kvietimus sužinojo, kad ne kartą juo buvo pasinaudota, tame tarpe ir įsigyjant šį automobilį. Iš nukentėjusiojo telefonu padarytos nuotraukos akivaizdu, kad fiktyvų pavedimas padarytas P. L. vardu. Pavedimo nuotrauka fiktyvi, tačiau joje nurodyta 380,00 Eur vertė, kas tiesiogiai ir neginčijamai patvirtinta ir duoda pagrindą išvadai, kad šalių tikroji valia ir susitarimas tarp R. D. ir V. S. dėl automobilio vertės buvo 380,00 Eur, kas patvirtina buvus tokią sulygtą sandoriu transporto priemonės kainą.

Visi pirmiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. buvo iš anksto sugalvojęs kaip apgaule savo naudai įgis kitam asmeniui priklausiusį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. BNS, nukentėjusiajam V. S. prisistatydamas G. L., pirkimo-pardavimo sutartyje įrašydamas ne savo, o kito asmens duomenis, nemokės už automobilį ir, pardavėjo įtikinimui, nusiuntė neegzistuojančio asmens - P. L. neegzistuojančios AB Šiaulių bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimo nuotrauką dėl 380,00 Eur sumos pervedimo V. S. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, taip apgaudamas nukentėjusįjį, su juo sudarė fiktyvią transporto pirkimo-pardavimo sutartį bei užvaldė V. S. priklausantį 380,00 Eur vertės automobilį. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nusikalstamos veikos pasekmės, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta ir dėl kurios priteisimo pareikštas civilinis ieškinys.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R. D., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, nagrinėjamu atveju jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis administracine tvarka anksčiau baustas trylika kartų (2 t., b. l. 36-50), praeityje teistas daugybę kartų, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. D. psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 148, 151), šeimos nesukūręs, kaip nurodė pats, turįs penkių amžiaus vaiką, su kuriuo nebendraujantis. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis be šios baudžiamosios bylas kaltinamojo atžvilgiu dar yra visa eilė kitų nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta, kaltinamasis savo elgsena teisme pademonstravo atsainų požiūrį, abejingumą, jokios kritikos savo elgsenai neturėjimą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nuteistąjį R. D. charakterizuoja neigiamai (1 t., b. l.141-145). Taigi, bylos duomenimis spręstina, kad R. D. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, antivisuomeninių nuostatų nekeičia, yra linkusi nusikalsti, neturinti jokių vertybinių nuostatų asmenybė. Turtinė žala neatlyginta iki šiol nukentėjusiajam neatlyginta. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę sankcijos ribose, kurios dydis individualizuotinas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste. Aptartais bylos duomenimis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgseną bylos teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat į ankstesnius teistumus, skirtas už pirmiau padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir jų rūšis, vertinat tai, kad šios kaltinamojo elgesio nepakeitė ir neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, išvadų R. D. nepadarė, jokių teigiamų pokyčių jo vertybinėse nuostatose nėra, todėl, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtinas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip nustatyta informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis 2023 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, R. D. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nutarta subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos griežčiausios 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nutarties paskelbimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 3 d. Be to matyti, kad 2023 m. vasario 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje R. D. pripažintas katu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs. Esant šios aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė nebendrintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. pareiškė 380,00 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis įrodyta, kad sukčiavimo būdu prarasto turto vertė yra 380,00 Eur. Kaltinamasis, bylos nagrinėjimo metu pasirinkęs pasyvaus elgesio poziciją, savo nuomonės neišsakė, teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio neginčijo, kas įgalina spręsti jog sutinka ir jam neprieštarauja, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirado turtinė žala, kurios dydis pagrįstas pirmiau aptartų bylos duomenų visetu. Veritinant tai, kad baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo padaryta turtinė žala būtų atlyginta, nukentėjęs palaiko civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, todėl, esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina V. S. 380,00 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).??? ???

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. vasario 8 d. surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 197-203), kurioje pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį prašoma priteisti valstybei iš R. D. 216,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, perduodamas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajam būtinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (2 t., b. l. 115-116). Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimas, kad gynėju paskirtas advokatas V. A. (2 t., b. l. 127-128), kuris 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskirtas kaltinamojo gynėju, pateiktas 2022 m. gruodžio 21 d. advokato orderis byloje (2 t., b. l. 147). Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, prašymas dėl valstybės turėtų proceso išlaidų tenkintinas, nes nagrinėtu atveju gynėjo paskyrimas nepatenka į pirmiau paminėtą teisinio reguliavimo sritį, esant kuriam išlaidos nepriteistinos, kita vertus, teismui užtikrinus kaltinamajam valstybės lėšomis skirto gynėjo dalyvavimą, tikslu užtikrinti kaltinamojo procesines teises, tarp kurių pagrindinė – turėti gynėją, taigi, vertinant visas aptartas aplinkybes bei ir tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis, teismo vertinimu, nėra prasta, yra jauno, darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti pajamų, sveikatos problemų bylos duomenimis neturi, todėl už valstybės lėšomis paskirto gynėjo atliktas paslaugas kaltinamasis privalo sumokėti pagal pateiktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš R. D. V. S. 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš R. D. 216,80 Eur (du šimtus šešiolika eurų 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.