- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-286-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28378-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
- Kategorijos
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-13 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės subendrintos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. R. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiu iš D. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 500,73 Eur, nukentėjusiajam K. G. priteista 3000 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. R. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018-06-15, apie 01.25 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A. D. į veidą. A. D. išėjus į lauką, D. R. vieną kartą ranka sudavė pastarajam į petį, taip padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje, kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, D. R. nuteistas ir už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-02-03, apie 02.00 val. viešoje vietoje - bare „(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam K. G. į veidą ir kitas kūno vietas, nuo ko šis pargriuvo ant grindų, ir jis gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip padarydamas K. G. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su kairiojo V šonkaulio lūžimu, pneumotoraksu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo K. G..
Šalies argumentai
3. Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas R. Špelveris apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. R. priteista 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam K. G. ir civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti. Klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas neteisingai.
3.1. Nurodo, kad priteista 3000 Eur turtinė žala nepagrįsta byloje esančiais duomenimis bei rašytiniais dokumentais. Neaišku, ką priteisdamas turtinę žalą teismas vertino, kaip skaičiavo, ką skaičiavo.
3.2. Nukentėjusysis K. G. teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų apie nedarbingumo trukmę, taip pat jokių duomenų apie darbo sutarties nutraukimo datą, pranešimo iš laikinojo darbo naudotojo ir/ar agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kada konkrečiai buvo iškviestas vykti dirbti į Norvegiją, pranešimo apie neatvykimą į darbą dėl ligos ar kitos priežasties (būtent dėl įvykusio įvykio) laikinojo darbo naudotojui ir/ar agentūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokie iš šių duomenų, kurie sudarytų bent jau prielaidą manyti, kad K. G. realiai galėjo vykti dirbti į Norvegiją, nebuvo pateikti.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į paties nukentėjusiojo K. G. egzistuojantį bausmės vykdymo atidėjimą ir jam nustatytas probavimo sąlygas, iš kurių viena yra neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Akivaizdu, kad turint tokį įpareigojimą, pastarasis privalėjo kreiptis į nuteistojo priežiūrą vykdančią instituciją ir gauti leidimą išvykti į užsienį dirbti net 4 mėnesiams, todėl daroma prielaida, jog K. G. net nesikreipė arba jei ir kreipėsi, gavo neigiamą atsakymą, nes priešingu atveju jis tokius duomenis būtų pridėjęs prie civilinio ieškinio.
3.4. Nuteistojo atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis paminėjo, kad tariamas jo išvykimas į Norvegiją turėjo būti vasario mėnesio pabaigoje, tačiau dėl sužalojimo negalėjęs išvykti. Tačiau įvykis įvyko 2019-02-03, nukentėjusysis gydytas ligoninėje nuo 2019-02-03 iki 2019-02-06, po 1-2 savaičių rekomenduota krūtinės ląstos rentgenograma, dėl krūtinės ląstos sumušimo su šonkaulio lūžimu, oro patekimu į pleuros ertmę, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas sąlygoja daryti pagrįstą prielaidą, kad net po 2 savaičių nuo išėjimo iš ligoninės (ne anksčiau nei 2019-02-20), nukentėjusysis dar nebuvo iškviestas į Norvegiją, todėl nebuvo ir sąlygų nutrūkti darbo sutarčiai ar pan. Kitaip tariant pagal byloje esančius duomenis eliminuojamas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (darbo sutarties nutraukimo ir dėl to atsiradusių negautų pajamų), jau nekalbant apie tai, kad nėra duomenų, jog nukentėjusysis kada nors būtų buvęs kviestas pagal pasirašytą darbo sutartį į Norvegiją.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmės, nesutinkama tik su turtinės žalos nukentėjusiajam K. G. klausimo išsprendimu.
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. be kita ko nuteistas dėl to, jog dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo K. G., kuriam buvo padaryti kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su kairiojo V šonkaulio lūžimu, pneumotoraksu. K. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 10000 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl to, jog negalėjo išvykti dirbti pagal 2019-01-02 pasirašytą darbo sutartį, ir 3000 Eur neturtinės žalos (b. l. 152-159, t. 1). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis K. G. nurodė, jog dirbo Norvegijoje, žuvies fabrike, turėjo išvykti vasario mėnesio gale, tačiau ligoninėje gydytojai nurodė vengti fizinio krūvio, pats suskaičiavo, jog negalėjo dirbti 3 mėnesius. Nukentėjusysis teismo posėdyje taip pat patikslino, jog sutartis buvo sudaryta 2019-01-02, nuo sausio 5 d. jie turi būti pasiruošę bet kada išvykti, tačiau, kadangi vasario mėnesio gale negalėjo išvykti, sutartis yra nutraukta.
7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažinęs D. R. kaltu, be kita ko iš iš jo nukentėjusiajam K. G. priteisė 3000 Eur turtinės žalos, kurią sudarė negautos darbo pajamos. Tačiau, kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog priteista turtinė žala nepagrįsta bylos duomenimis taip pat neaišku, ką ir kaip teismas skaičiavo.
8. BPK 109 sraipsnio1 dalyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
9. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
10. Šiuo atveju nukentėjusysis K. G. prašė priteisti dėl D. R. nusikalstamų veiksmų negautas pajamas pagal darbo sutartį. Jeigu K. G. iš tikrųjų dirbo, kaip galima spręsti iš byloje pateiktos darbo sutarties tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti dirbti, kaip buvo numatyta, tokiu atveju jis patyrė turtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau, kaip minėta, prašydamas priteisti patirtą turtinę žalą, ne kas kitas, o pats K. G. turi įrodyti, kiek jos patyrė. Vien darbo sutarties ir specialisto išvados apskaičiuoti konkrečiam negautų pajamų dydžiui šiuo atveju nepakanka. Skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai nemotyvuota, kodėl buvo nustatytas būtent toks, o ne kitoks turtinės žalos dydis.
11. K. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis pasirašyta 2019-01-02 ir, kaip nurodyta pačioje sutartyje, nuo šios datos galioja iki 2019-05-01, be to, pasirašyta dėl darbo gamybos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (kaip paaiškino apylinkės teisme pats K. G., darbas fabrike Norvegijoje). Be kita ko, pagal darbo sutarties 3 dalies nuostatas, darbo užmokestis laikotarpiu tarp darbo užsakymų nėra mokamas (b. l. 153-156, t. 1). Nusikalstama veika buvo padaryta 2019-02-03, t. y. praėjus mėnesiui nuo darbo sutarties įsigaliojimo, tačiau K. G. dar nebuvo išvykęs dirbti ir darbo užmokesčio, sprendžiant pagal darbo sutarties nuostatas, negavo. Apklausiamas apylinkės teisme, K. G. teigė, jog būtų turėjęs išvykti vasario mėnesio gale, tačiau dėl sutrikdytos sveikatos to negalėjo padaryti, vis dėlto dėl aplinkybių, kada atsirado darbo užsakymas, kad K. G. pagal jį dar negalėjo išvykti dėl padaryto sveikatos sužalojimo, kiek laiko jis buvo nedarbingas, dėl darbo sutarties nutraukimo ir pan. byloje duomenų nėra, o tokie duomenys reikšmingi, siekiant teisingai apskaičiuoti nukentėjusiojo negautų pajamų dydį, juolab, jog pagal darbo sutartį darbo užmokestis nebuvo reguliarus ir pastovus, nes tarp darbo užsakymų nebuvo mokamas.
12. Civilinio ieškinio sprendimo baudžiamojoje byloje klausimus reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju yra duomenų, jog nusikaltimo padarymo laikotarpiu nukentėjusysis galėjo dirbti, tačiau apskaičiuoti tikslų K. G. negautų pajamų dydį, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galima. Kadangi nukentėjusiojo sveikata buvo sužalota dėl nuteistojo veiksmų, nukentėjusysis turi teisę į patirtos žalos atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ne atmestina, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, o perduotina nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš D. R. nukentėjusiajam K. G..
13. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-13 nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3000 Eur turtinės žalos priteisimo iš D. R. nukentėjusiajam K. G..
Pripažinti nukentėjusiojo K. G. teisę į civilinio ieškinio dėl 10000 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.