- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2-229-339/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00035-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vitalija Liauzginienė, Tikra Teisėja, Vitalija Liauzginienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., N. R., T. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B. B., R. Č.
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Romenai Miceikienei, dalyvaujant pareiškėjai B. B., suinteresuotiems asmenims A. Č., N. R., T. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B. B., R. Č., A. Č., N. R., T. B. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, vadovaujantis LR CK 5.30 str., 5.31 str. 4 d., prašo patvirtinti J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-10-10, asmeninį testamentą, pasirašytą 2008-02-26. Nurodo, kad po senelės J. Č. mirties rado jos ranka 2008-02-26 rašytą testamentą, kuriuo J. Č. išreiškė valią dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Nors senelė turėjo keturis vaikus: B. B., R. Č., A. Č., N. R., tačiau asmeniniame testamente ji įpėdiniais įvardino savo sūnų A. Č., dukrą Birutę bei Birutės vaikus – ją ir jos brolį Tomą. Senelės testamentas atitinka įstatymo reikalavimus, yra rašytas pačios testatorės, nurodytas jos vardas, pavardė, parašas, testamento surašymo data. Iš testamento turinio galima suprati, kad jame išreiškiama valia dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Paskutiniuosius keletą J. Č. gyvenimo metų ji praktiškai viena rūpinosi ir prižiūrėjo senelę, tvarkė jos buitį, vežė pas gydytojus, mokėjo mokesčius, pirko maistą, vaistus. Nuolatinės priežiūros J. Č. nereikėjo, savimi ji pasirūpindavo pati ir mirė staiga, ištikus insultui. Be pareiškėjos senele taip pat rūpinosi jos brolis T. B. bei mama B. B., todėl natūralu, kad J. Č. norėjo jiems palikti savo turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Č. pareiškimą palaiko. Paaiškino, kad J. Č. buvo jo motina. Jis kartu su mama gyveno name, esančiame Telšių r., Rainių k., Telšių g. 41. Antrą namo aukštą jis įsirengė savo lėšomis, ten gyveno 7-8 metus iki mamos mirties ir tebegyvena iki šiol. J. Č. gyveno pirmame namo aukšte. Jo mamą daugiausia prižiūrėjo ir ja rūpinosi pareiškėja, T. B., B. B.. N. R. taip pat rūpinosi J. Č., tačiau atvažiuodavo rečiau. Apie asmeninį testamentą sužinojo po mamos mirties, jį jam parodė B. B.. Jis perskaitęs testamentą suprato, kad J. Č. palieka jam namo antrą aukštą, o namo pirmą aukštą palieka tiems, kas ją prižiūrės. Į notarą dėl J. Č. palikimo priėmimo nesikreipė, nes galvojo, jog pakanka mamos rašyto testamento, kuriuo jam paliekama namo dalis.
Suinteresuotas asmuo T. B. pareiškimą palaiko. Paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, J. Č. buvo jo senelė. Jis kartu su sese ir mama rūpinosi J. Č.. Nors jie dirbo užsienyje, tačiau kas keletą mėnesių pasikeisdami grįždavo į Lietuvą prižiūrėti senelės, vienas kuris nors iš Bandzevičių šeimos visada buvo Lietuvoje. N. R. pas senelę atvažiuodavo retai. J. Č. jis palaidojo iš savo pinigų, vėliau jam pinigus už laidotuves grąžino R. Č.. Apie testamentą sužinojo po senelės mirties. Iš jo suprato, kad A. Č. paliekamas namo antras aukštas, rūsio ir pagalbinių pastatų dalys, o likusi namo dalis atitenka pareiškėjai, jam ir B. B.. Nors testamente nėra nurodytos jo, pareiškėjos ir jų mamos Birutės pavardės, tačiau atitinka vardai, todėl mano, kad turtas paliekamas būtent jiems.
Suinteresuotas asmuo N. R. prašo pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad J. Č. buvo jos mama. Su mama santykiai visada buvo geri, jos nuolat bendravo telefonu, atvažiuodavo mamos aplankyti per mėnesį du kartus, o vasarą ir dažniau, lankydavo ligoninėje. Jos sutuoktinis A. R. padėdavo J. Č. sutvarkyti malkas, paremontuodavo sugedusius daiktus. J. Č. nereikėjo nuolatinės priežiūros, slaugymo, ji pati savimi pasirūpindavo. Nei pareiškėja, nei kiti asmenys ypatingai ir nuolat J. Č. nesirūpino. Mama nenorėjo, kad kas nors dėl jos vargintųsi, todėl maisto, vaistų būdavo nuperkama mėnesiui laiko vienu kartu. J. Č. apie surašytą testamentą nebuvo užsiminusi, tačiau vis pasvarstydavo kaip bus po jos mirties, nerimavo, kad sūnus A. Č. neliktų be gyvenamosios vietos. Apie testamentą sužinojo praėjus savaitei po mamos laidotuvių. Tuomet jos sesuo B. B. pareiškė, kad yra J. Č. testamentas, parodė jį. Ji tada rodyto testamento nematė, jį perskaitė jos sutuoktinis A. R.. Vėliau, praėjus mėnesiui po mamos mirties B. B. vėl parodė testamentą. Jos vyro nuomone, yra keli testamentų egzemplioriai. Iki pareiškimo pateikimo teismui ji J. Č. testamento skaičiusi nebuvo. Mano, jog J. Č. testamentas yra nekonkretus, su išbraukymais, netikslumais. Jeigu tas testamentas išreikštų tikrąją J. Č. valią, tai nuo jo surašymo 2008-02-26 iki mirties 2013-10-10 buvo pakankamai laiko jį patvirtinti tinkamai ar surašyti pas notarą. Paskutiniais gyvenimo mėnesiais J. Č. namų ūkyje turėjo pagalbininkę moterį, todėl galbūt dėlto testamente atsirado žodžiai „tai liks tiems kas mane prižiūrės nors ir svetimas tam viskas liks“ ir tai reiškia, jog nėra aiškiai išreikšta mamos valia, kam būtent atitenka turtas. Testamentą vertina kaip J. Č. paplanavimą, kas bus po jos mirties. Iš esmės neprieštarautų, kad broliui A. Č. atitektų namo antras aukštas, nes brolis jį įsirengė pats, gyvena ten ilgą laiką.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl asmeninio testamento patvirtinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys B. B. ir R. Č. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad yra suinteresuoto asmens N. R. sutuoktinis. Testamentą praėjus savaitei po J. Č. mirties parodė J. B.. Jis perskaitė testamentą, įsidėmėjo, jog jis buvo be jokių pribraukymų. Praėjus mėnesiui po J. Č. mirties B. B. taip pat parodė J. Č. testamentą, tačiau šis jau buvo kitoks, su pribraukymais ir ne toje vietoje parašytais Brigitos, Tomo, Birutės vardais. Mano, kad yra mažiausiai du J. Č. skirtingi testamentai. Jis matė dviejų skirtingų, ant sąsiuvinio lapų rašytų testamentų originalus. Jų tekstas yra panašus, tačiau vizualiai jie skiriasi. B. B. praėjus mėnesiui po J. Č. parodytas testamentas yra pateiktas šioje byloje, o pirmą kartą rodyto testamento jis daugiau nematė.
Iš mirties liudijimų, ištuokos akto įrašo matyti, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2013-10-11, jos buvęs sutuoktinis P. Č. mirė 1979-07-01 (5,7, 8 b. l.). Iš pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. Č. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Iš gimimo liudijimų, gimimo akto įrašų, santuokos sudarymo akto įrašų, ištuokos akto įrašo, santuokos liudijimo matyti, kad J. Č. turėjo keturis vaikus: B. B., R. Č., A. Č., N. R., o pareiškėja B. B. ir suinteresuotas asmuo T. B. yra J. Č. vaikaičiai (10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 58 b. l.). Iš Telšių 2-ojo notarų biuro notarės N. Urbaitienės rašto, pažymėjimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad mirus J. Č. palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai dukros N. R., B. B. ir sūnus R. Č., tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai jiems neišduoti, paveldėjimo byla nebaigta (31, 32-33 b. l.). Iš asmeninio testamento matyti, kad J. Č. vardu yra surašytas asmeninis testamentas su tekstu: „Palikimas mano sūnui A. Č. Po mano mirties priklausis jam visas viršus (salkos) ir rūsio ¼ d. nuo kiemo kelio pusės galinės rūsio dalis 16 kv. m. sandėlis įėjimas bendras. Ir prie ūkinio pastato visas priestatas, šiltnamis ir sodelis už tvarto, dar kelias įeiti į juo dalį. Pirmas aukštas liks tam kas mane prižiūrės iki mirties rašau tą testamentą būdama visiškai sveiko proto ir geros atminties. Priklausys rūsio 3 dalis ir sodelis išilgai sklypo, ūkinis pastatas, garažas, daržinės 2 (dvi) ir malkinė dar šiltnamis prie galo malkinės. Po mano mirties liks tam, kas mane žiūrės, aptarnaus, iki mano mirties. Birutei, Tomui, Brigitai. Jeigu jie mane prižiūrės. Tai liks tiems kas mane prižiūrės nors ir svetimas tam viskas liks 2008.02.26 d. J. Č. mano parašas tikras (parašas)“ (106 b. l.).
Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t.y. pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio ir kitus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (LR CK 5.28 str.) ir asmeninius (LR CK 5.30 str.). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (LR CK 5.30 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka LR CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).Formuodamas vienodą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl LR CK 5.30 str. įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).
Iš byloje esančio J. Č. asmeninio testament matyti, kad 2008-02-26 ji surašė asmeninį testamentą. Tai, kad asmeninis testamentas surašytas J. Č. ranka ir jos pasirašytas neginčija nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo. Asmeniniame testamente aptariamas turto paveldėjimas po J. Č. mirties klausimas, tačiau jo turinys yra netikslus, nekonkretus. Jame nenurodyta koks konkrečiai turtas paliekamas, tiksliai neįvardinti paveldėtojai. Asmeniniame testamente minimas A. Č. bei parašyti Birutės, Tomos, Brigitos vardai, tačiau tai nereiškia, jog turtas paliekamas būtent pareiškėjai B. B., T. B. ir B. B.. Pats asmeninis testamentas yra surašytas trijų skirtingų spalvų rašikliais, todėl tikėtina, kad jis rašytas ne vienu metu, t.y. ne visas asmeninis testamento tekstas parašytas 2008-02-26. Asmeninio testamento tekstas išbraukytas, su netikslumais, įterptais žodžiais. Šiame asmeniniame testamente J. Č. išreiškia sąlygą, kad turtas atiteks tiems, kas ją prižiūrės, nors ir svetimam žmogui. Iš bylos medžiagos, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad J. Č. nuolatinės priežiūros ir slaugos nereikėjo. Nei pareiškėja, nei jos brolis T. B. ar mama B. B. ypatingos priežiūros J. Č. neteikė, tačiau aprūpindavo ją vaistais, maistu. Suinteresuotas asmuo N. R. su motina palaikė ryšius, bendravo telefonu, pagal galimybes aplankydavo. Pablogėjus sveikatai J. Č. turėjo namuose pagalbininkę, kas reiškia jog nuolatinės priežiūros iš artimųjų ji neturėjo. Iš asmeninio testamento turinio matyti, jog J. Č. tiksliai neįvardija paveldėtojų ir asmenų, kurie ja rūpinasi, ji net suplanuoja, jog turtas gali atitekti ir visiškai svetimam žmogui. Asmeninis testamentas galimai surašytas 2008-02-26, nuo jo surašymo iki J. Č. mirties praėjo daugiau nei šešeri metai ir tai pakankamai ilgas terminas, kad būtų galima asmeninį testamentą perduoti saugoti notarui arba išreikšti valią surašant oficialųjį testamentą pas notarą. Teismo nuomone šiuo asmeniniu testamentu J. Č. neišreiškė tvirtos valios ir apsisprendimo, kokiems konkrečiai asmenims ir kokį konkrečiai turtą palieka, todėl asmeninis testamentas neatitinka LR CK 5.30 str. 1 d. reikalavimų ir yra netvirtintinas.
Įsiteisėjus nutarčiai panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 149 str. 1 d.).
Pareiškėja B. B., pateikdama pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį. LR CPK 83 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus LR CPK V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai grąžintinas žyminis mokestis, kaip sumokėtas be pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 579 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-10-10 d., turto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-01-08 „Swedbank“, AB.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.