Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. G., jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Švenčionių rajono sveikatos centro teikime nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pripažinta, kad V. G. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pripažinta, kad V. G. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės režimas sugriežtintas į stacionarinį stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bet Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis, ši priverčiamoji medicinos priemonė tęsiama iki šiol. 2023 m. gegužės 17 d. komisija, įvertinusi V. G. psichikos sveikatos būklę, nustatė, kad per pastaruosius 6 mėnesius jo būklė nepakito: (duomenys neskelbtini), socialinis prisitaikymas – prastas, pacientas nekritiškas savo būklei ir buvusios dviem nusikalstamoms veikoms, jam reikalingas nuolatinis gydymas psichotropiniais vaistais, praeityje buvę dažni gydymo režimo pažeidimai, jo socialinis pavojingumas nepakito. Komisijos vertinimu, V. G. socialinis pavojingumas nepasikeitė, todėl rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis – pratęsti.

2. VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.

3. V. G., jo gynėja bei prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas

4. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5. Byloje nustatyta, kad 2001 m. V. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino, kad V. G. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas buvo panaikintas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pripažino, kad V. G. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis tol, kol Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priemonės taikymas buvo tęsiamas tol, kol Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis –pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą. Nuo 2022 m. lapkričio 28 d. V. G. gyvena Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos (duomenys neskelbtini) savarankiško gyvenimo namuose, yra gydomas ir stebimas VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centre. Per pastaruosius 6 (šešis) mėnesius V. G. psichikos būklė nepakito, jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl 2023 m. gegužės 17 d. komisija nusprendė rekomenduoti tęsti V. G. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

6. Įvertinęs ir ištyręs VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro teikime išdėstytas aplinkybes, centro atstovės bei V. G. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad V. G. sveikatos būklė nepasikeitė, jis vis dar serga psichikos liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jo socialinis pavojingumas neišnyko. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, tikslinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą V. G. (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Tenkinti viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą.

Pratęsti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Švenčionių rajono sveikatos centrą per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje numatytą 6 (šešių) mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.