Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2102-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1-2102-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
J. Z.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam J. Z. (J. Z.),prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2017 m. gruodžio 25 d. apie 03.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumas), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį broliui E. Z. į veidą, taip padarydamas E. Z. nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas E. Z. sveikatą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu J. Z. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2017 m. gruodžio 25 d. pas jį į namus švęsti atvažiavo jo mama, patėvis, brolis, sesuo, jo draugė su broliu. Sėdėdami jie gėrė alkoholinius gėrimus, Jo broliui kažkas nepatiko ir jie pradėjo ginčytis. Tada giminaičiai nutarė vykti namo, išsikvietė taksi ir išėjo. Praėjo kelios minutės, brolis grįžo ir pasakė, kad paliko pasą. Jis leido broliui užeiti ir paieškoti savo paso. Brolis užėjo, ieškojo, bet paso niekur nerado. Tada brolis pradėjo rėkti ant jo, kad jis pavogė pasą. Jis broliui atsakė nieko neėmęs. Kadangi brolis toliau rėkė, o jo dukra miegojo, jis brolį išstūmė iš buto. Po kurio laiko brolis grįžo, pradėjo daužyti duris. Jam atidarius duris brolis staigiai užėjo ir jis išsigandęs dešinės rankos kumščiu trenkė broliui vieną kartą į veidą. Brolis buvo girtas, neadekvatus. Prieš jam suduodant broliui pastarasis rankų prieš jį nekėlė. Jis sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Jis blogai vertina savo elgesį. Anksčiau jis buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą. Šiuo metu jis dirba virėju. Jis turi šeimą, kurią jis išlaiko. Jeigu būtų buvęs blaivus, jis taip nebūtų pasielgęs. Su broliu jis susitaikė, bendrauja normaliai.

Teisiamojo posėdžio metu J. Z., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge J. K. ir jų bendru vaiku D. Z.. 2017 m. gruodžio 24 d. pas jį į svečius švęsti švenčių buvo atvažiavę jo tėvai ir brolis E. Z.. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 03.45 val. jo tėvai ir brolis išėjo į lauką važiuoti namo, tačiau po kelių minučių sugrįžo vienas brolis ir ėmė reikalauti savo paso. Jis broliui atsakė, kad pas jį brolio paso nėra. Tuomet brolis ėmė veržtis į jo butą garsiai šaukdamas ant jo. Kadangi brolis buvo agresyvus, o jo bute miegojo mažas vaikas, jis brolio į butą neleido. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis su broliu susistumdė ir konflikto metu jis vieną kartą sudavė broliui į veido sritį, galimai į nosį, kadangi broliui ėmė tekėti kraujas. Jis užsidarė savo bute, o brolis ir toliau spardė buto duris ir garsiai rėkė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Dėl to, kad konflikto metu sudavė savo broliui ir sukėlė broliui fizinį skausmą, jis nuoširdžiai gailisi. Su broliu E. Z. jis susitaikė, brolis jam atleido (b. l. 85, 91).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. parodė, kad jam išaiškinta teisė neduoti parodymų, nes įtariamasis yra jo brolis J. Z.. Jis sutinka duoti parodymus, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakyti jis atsisako. Dėl šio įvykio jis ant brolio nepyksta ir pastarajam jis pretenzijų neturi. Jis nenori pasakoti, kaip viskas įvyko. Įvykio metu jis buvo blaivus, gėrė nealkoholinį alų, taigi viską puikiai pamena. Iškart po įvykio jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kvietė medikus. Civilinio ieškinio jis nereikš (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. paryčiais jis buvo bute, esančiame Tolminkiemio gatvėje, Vilniuje, kur gyvena jo dukra, tikslaus adreso jis nežino. Bute buvo J. K., žmona L. K., jis, J. K. sugyventinis J. Z., E. Z. su motina, bet pastarieji išvažiavo naktį, gal apie 2-3 val., tiksliai jis nepamena. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Praėjus kažkuriam laikui po to, kai Evaldas su motina išėjo, jis girdėjo, kad į buto duris kažkas labai agresyviai beldėsi. Prie durų nuėjo pats J.. Jis nepamena, ar J. sakė, kad atėjo Evaldas, ar ne. J. išėjo į laiptinę vienas, visi kiti liko bute. Jis nepamena, kiek laiko J. buvo laiptinėje, jis pats nebuvo išėjęs į laiptinę žiūrėti, kas vyksta, ar buvo išėjęs kažkas kitas iš bute likusių asmenų, jis nepamena. Paskui atvažiavo policija. Jis Evaldo nematė. Jis nepamena, ar J. kažką pasakojo jam apie įvykį. (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 03.40 val. patruliavimo su patruliais L. J. (L. J.) ir K. C. metu buvo gautas pranešimas apie įvykį bute, esančiame Tolminkiemio g. 15-12, Vilniuje. Atvykus į įvykio vietą prie minėto namo kieme juos pasitiko pranešėjas E. Z., kuris patikslino, kad įvykis įvyko bute, esančiame Tolminkiemio g. 15-22, Vilniuje. E. Z. buvo su savo motina J. Z.. Ant E. Z. veido akivaizdžiai matėsi sumušimo žymės, t. y. buvo kruvinas veidas, matėsi, kad kraujuoja iš nosies. E. Z. papasakojo, kad jį sumušė brolis J. Z., pas kurį jis buvo svečiuose. E. Z. nurodė, kad tarp jo ir brolio įvyko konfliktas ir jis buvo išvarytas iš buto, po to jis bandė grįžti į butą, beldėsi ar skambino durų skambučiu į duris, tiksliai ji nepamena, tada duris atidarė brolis J. Z. ir sudavė E. Z. kumščiu per veidą, po ko E. Z. iš nosies ėmė stipriai bėgti kraujas. E. Z. buvo labai emociškai susijaudinęs, pergyveno dėl to, kad yra sužalotas, nelabai aiškiai pasakojo įvykio aplinkybes. Ji negali pasakyti, ar E. Z. buvo neblaivus, blaivumas jam nebuvo tikrintas. Paskui atvyko medikai, kurie išvežė E. Z. į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Iki išvežant E. Z. ji su pastaruoju buvo nuėjusi į minėtą butą, kuriame buvo J. K., V. K., L. K. ir J. Z.. E. Z. nurodė bute buvusį jaunuolį kaip brolį, kuris jį sumušė. Paaiškėjo, kad tai- J. Z.. Kadangi bute buvę kiti asmenys trukdė bendrauti su J. Z. ir aiškintis įvykio aplinkybes, buvo iškviestas pastiprinimas. Laiptinėje prie buto durų ant grindų ir ant šalia buto durų esančių pagalbinių patalpų durų matėsi kraujo dėmės, kurias ji nufotografavo. Taip pat ji nufotografavo ir E. Z. veidą (b. l. 36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Pirmosios kuopos vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. Z. veide nosies srityje matyti kraujuojanti žaizda ir patinimas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos tamsios spalvos dėmės, esančios ant grindų ir durų, bei vyriškio veidas (b. l. 13-17).

Ikiteisminio tyrimo metu K. C. davė parodymus, analogiškus J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 40).

2017 m. gruodžio 25 d. apžiūrėjus namo, esančio Tolminkiemio g. 15, Vilniuje, pirmojo aukšto bendro naudojimo laiptinę užfiksuota, kad laiptinėje ant grindų matomos chaotiškai išdėstytos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b. l. 19-21).

Specialistas, ištyręs E. Z. medicininius dokumentus, nustatė, kad E. Z. sulaužyti nosies kaulai. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017 m. gruodžio 25 d.). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 68).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d. 04.35 val. J. Z. iškvepiamame ore nustatyta 1,53 promilių alkoholio (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad J. Z. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiojo E. Z., liudytojų V. K., J. Z., K. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime bei prie pastarojo pridėtose nuotraukose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 03.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumas), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį broliui E. Z. į veidą, taip padarydamas E. Z. nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas E. Z. sveikatą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

J. Z. tyčia smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo brolį E. Z.. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad broliai yra artimieji giminaičiai, taigi J. Z. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

J. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl J. Z. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. Z. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. Z. neteistas, su E. Z. jis susitaikė, E. Z. J. Z. dėl pastarojo padaryto nusikaltimo jokių pretenzijų neturi, taigi J. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą J. Z. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. Z. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir J. Z. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. Z. nuo 2017 m. gruodžio 25 d. 03.45 val. iki 2017 m. gruodžio 25 d. 15.25 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 76, 77), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J. Z. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. Z. anksčiau neteistas, jis dirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Z. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant J. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojant J. Z. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 573,74 eurų turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlyginant po 100 eurų turtinės žalos.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

J. Z. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš savo artimąjį giminaitį, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. Z. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys

Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 573,54 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. Z. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 71-74).

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (b. l. 72), E. Z. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 573,54 eurus. Šios žalos baudžiamojo proceso metu J. Z. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš E. Z. padarytos veikos patirtos 573,74 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš J. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 573,74 eurų.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

J. Z. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir J. Z. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į J. Z. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną dieną, jį prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. Z. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojant J. Z. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 573,74 eurų turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlyginant po 100 eurų turtinės žalos.

Skirti J. Z. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Z. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 573,74 eurų.

Išaiškinti J. Z., kad:

Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas, laikomas atlikusiu bausmę.Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas