- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- I-3527-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02086-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietruvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- W. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietruvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. A. (W. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas W. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-816 (00859) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto P. I. Respublikos piliečiui W. A., panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2017 m. vasario 2 d. Migracijos departamentui jis pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatęs pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnyje, 2017 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, galiojantį dvejus metus. Šio Migracijos departamento sprendimo pagrindu 2017 m. balandžio 13 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. balandžio 13 d.
Ginčijamu sprendimu atsakovas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino, motyvuodamas tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas skunde nurodo, jog Bendrovės apyvarta 2016 metais siekė iki 50 000 eurų. Joje 2017 m. sausio 28 d. dirbo 6 darbuotojai. Dalis darbuotojų darbo sutartis su Bendrove nutraukė savo noru, kiti – bendru sutarimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai aktyviai ieško kvalifikuotų, turinčių patirties ir galinčių Bendrovėje dirbti pilną darbo dieną darbuotojų (I tomas, b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2018 m. birželio 18 d. patikrino ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindą ir nustatė, kad remiantis aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir VSDF) pateiktais duomenimis Bendrovėje yra įdarbinti du trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dvi Lietuvos Respublikos pilietės. VSDF informacinės sistemos 2018 m. birželio 18 d. duomenimis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Lietuvos Respublikos pilietei Z. Y. nuo 2017 m. liepos 1 d. Bendovėje mokamas 21,05 eurų darbo užmokestis, o Bendrovės darbuotoja Lietuvos Respublikos pilietė J. Z. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nedirbo viso darbo laiko, kadangi jai buvo mokamas 190-210 eurų darbo užmokestis ir tik už pastarąjį mėnesį minėtai darbuotojai išmokėtas 400 eurų darbo užmokestis. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad J. Z. be darbo užsieniečio valdomoje Bendrovėje taip pat dirba dar aštuoniose įmonėse. Migracijos departamentas, remdamasis šiais duomenimis, padarė išvadą, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną remiantis VSDF informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta tik viena darbuotoja J. Z., kuri atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. yra Lietuvos Respublikos pilietė ir įmonėje dirba visą darbo laiką.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį sudarė 876,40 eurų, taigi, du tokie dydžiai, kurių imperatyviai reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, sudaro 1752,80 eurų. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas teigia, kad J. Z. išmokėtas 400 eurų darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, o pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ir priėmė ginčijamą sprendimą.
Atsakovas laiko nereikšmingais pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su Bendrovės apyvarta, nes leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikintas ne įmonės veiklos pagrindu, o tuo pagrindu , kad pareiškėjo valdoma įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl darbuotojų. Be to, Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas informacijos, jog Bendrovė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, migracijos institucijoms nepranešė, iš Lietuvos Respublikos neišvyko, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nesikreipė.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas ir jo valdoma įmonė imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 pnkto nuostatų neatitiko nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos daugiau negu 10 mėnesių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pakankamai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, jog Bendrovė, kurios pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų Įstatymo reikalavimus (I tomas, b. l. 11-15).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-816 (00859), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo (I tomas, b. l. 3-4, II tomas, b. l. 18-19).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (I tomas, b. l. 16 -25).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (I tomas, b. l. 25, 197).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2017 m. balandžio 13 d. išdavė užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. balandžio 13 d. (II tomas, b. l. 16).
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-816 (00859) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. balandžio 13 d. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino paaiškėjus, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nuo 2017 m. liepos 1 d. nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, t. y. reikalavimo, kad įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius (II tomas, b. l. 18-19).
Migracijos departamentas išvadą, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, padarė remdamasis VSDF informacinės sistemos duomenimis (II tomas, b. l. 1, 2-12, 13, 14, 15).
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2015 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įstatinio kapitalo dydis – 43 440 eurų, akcijų skaičius – 1500 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 28,96 eurų. Bendrovė Juridinių asmenų registre registruota nuo 2013 m. birželio 21 d. (I tomas, b. l. 55-56, 169-173).
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. įsigijo 500 vnt. Bendrovės akcijų (I tomas, b. l. 194, 195). Pareiškėjas dėl darbo sąlygų minėtoje Bendrovėje sutarė 2016 m. birželio 30 d., pasirašydamas darbo sutartį (I tomas, b. l. 160-163). Darbo sutartis Nr.1 patvirtina, kad užsienietis į Bendrovę priimtas direktoriaus pavaduotoju. Pagal šią darbo sutartį Bendrovė užsieniečiui įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus atlyginimo per valandą dydžio darbo užmokestį.
VSDF informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. kovo 1 d. Bendrovėje dirbo 6 darbuotojai (I tomas, b. l. 183, 184, 192).
Byloje esantys VSDF informacinės sistemos 2018 m. birželio 18 d. duomenys (II tomas, b. l. 1) patvirtina, kad Bendrovėje patikrinimo dieną dirbo ne šeši, o keturi darbuotojai, iš kurių du užsieniečiai (A. W., A. Y.) ir dvi Lietuvos Respublikos pilietės (J. Z. ir Z. Y.).
UAB „(duomenys neskelbtini)” darbo sutartį su Z. Y. sudarė 2016 m. gruodžio 3 d. (I tomas, b. l. 152-155, 156-159, 187-191). Kaip matyti iš darbo sutarties, darbo sutartis įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d., Z. Y. priimta vadybininkės pareigoms, sutartis neterminuota. Pagal šią darbo sutartį Bendrovė įsipareigojo Z. Y. mokėti 1600 eurų darbo užmokestį. VSDF informacinės sistemos 2018 m. birželio 18 d. duomenimis nuo 2017 m. liepos 1 d. Z. Y. darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis nebuvo mokomas. Šiai darbuotojai darbo užmokestis nuo 1600 eurų sumažintas iki 38 eurų. Vėliau šiai darbuotojai buvo mokamas 36,36 eurų darbo užmokestis, o paskutinius tris mėnesius iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos – 21,05 eurų (II tomas, b. l. 13). Taigi, Z. Y. viso darbo laiko Bendrovėje nedirba.
VSDF informacinės sistemos 2018 m. birželio 18 d. duomenys taip pat patvirtina, kad J. Z. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo mokamas 190-210 eurų dydžio darbo užmokestis (II tomas, b. l. 2-12). Be to, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu J. Z. dirbo dar aštuoniose įmonėse.
Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį sudarė 876,40 eurų, taigi du tokie dydžiai, kurių imperatyviai reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, sudaro 1752,80 eurų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad J. Z. išmokėtas 400 eurų darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, o pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir jas pripažįsta. Bylos duomenimis pareiškėjas ir Bendrovė, kurios dalyvis jis yra, imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. Užsienietis apie pasikeitusias leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas Migracijos departamento neinformavo, dėl naujo leidimo išdavimo į atsakovą nesikreipė (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su darbuotojų paieška, darbuotojams keliamus reikalavimus, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingos ir ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (15/5-7) 11U-816 (00859) paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
W. A. (W. A. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.