Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui T. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini). administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vyr. specialistė V. O. 2013-04-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. N. už tai, kad 2013 m. kovo 25 d. 9 val., atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 nustatyta, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. N. yra aptvėręs nurodytus žemės sklypus vieline tvora nesilaikant kadastro žemėlapyje pažymėtų ir VĮ Registru centras užregistruotu ribų, tai yra savavališkai užėmė ir naudoja apie 0,70 ha valstybinės žemės. Taip pat protokole nurodyta, kad V. N. valstybinės žemės teritorijoje įrengė dvejus metalinius vartus. Į rytus nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvenkinys dalinai yra V. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, prie dalies esančios valstybinėje žemėje nuo kelio pusės prieiti trukdo vartai ir tvora. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)-3pavaizduotas savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas, kurisyraapie0,70ha,tvoros bei vartų vieta. Patikrinimo metų taip pat nustatyta, kad statinį ir pavėsine su šiaudiniu stogu, kurių daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, V. N. pastatė nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose ir dalinai valstybinėje žemėje, taip savavališkai ją užimdamas. Protokole taip pat nurodyta, kad savo veiksmais, tai yra pastatydamas tvorą, vartus, bei statinį (jo dalį) ir pavėsinę (jos dalį) valstybinėje žemėje ir taip praplėsdamas savo naudojamų ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr.(duomenys neskelbtini), ribas bei trukdydamas prieiti prie tvenkinio dalies, esančios valstybinėje žemėje, V. N. padarė pažeidimą, aprašytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio pirmoje dalyje.

Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas T. S. teismo posėdžio metu teigė, kad Žemės sklypo ribos yra nustatytos tiek abrise, tiek žemės sklypo plane, kaip paminėta pirkimo-pardavimo sutartyje, kad yra žemės sklypas su gretimybėmis, nurodo, kad V. N. su tuo galėjo susipažinti. Teigė, kad abrise yra V. N. parašas, todėl jo teiginys, kad jis nieko nežino nėra pagrįstas. Pagal patikrinimo aktą tvora yra aptverta didesnė teritorija sklypo nei teigia V. N.. 1993 metais žemės sklypas buvo parduotas pagal preliminarius matavimus. Statiniai nėra registruoti Registrų centre, jei būtų registruoti būtų kitaip. Abrise yra V. N. parašas. Nurodo, kad buvo gautas skundas iš prokuratūros atlikti patikrinimą. Tuo metu tvora buvo. Tvora ir vartai stovi valstybinėje žemėje. Tą akcentavo ir Valstybinė statybos inspekcija. Statinys nebuvo registruotas, o buvo parduotas pagal planą. Laiko, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. N. surašytas pagrįstai, todėl jis turi būti nubaustas.

Liudytojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrino pagal pranešimą apie V. N. priklausančius statinius, kurie stovi valstybinėje žemėje. Teigė, kad tame sklype nėra savavališkų statybų. Yra skirtingai traktuojama sklypo riba. Kadangi Statybos inspekcija ribų nustatyti neturi kompetencijos, tai pranešta apie ribų neatitikimą Nacionalinei žemės Tarnybai. Statinys turi suderintą projektą, turi leidimą ir yra statomas ant buvusių pamatų. Nurodė, kad tvora ir vartai stovėjo valstybinėje žemėje, buvo surašytas aktas. Pakartotinai tikrinat tvora ir vartai pašalinti.

Liudytojas VĮ Trakos urėdijos miškotvarkos inžinierius T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra aiškios tikslios ribos. 2000 m. buvo atliekamas tyrimas dėl ribų nustatymo, buvo sudaryta komisija, atlikta oro foto nuotrauka. Komisija nustatė ribų neatitikimus, todėl ribų neatitikimas gali būti 10 metrų, tyrimo metu kadastriniai matavimai neatlikti. Metų pabaigoje ketinama atlikti kadastrinius matavimus ir bus nustatyta tiksli riba. Miško ribos nėra nustatytos, V. N. nėra užėmęs valstybinio miško teritorijos, VĮ Trakų urėdija V. N. jokių pretenzijų nėra pareiškusi.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno šių elementų nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Iš byloje esančių duomenų – 2013-03-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. N..

V. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. 1 d. padarymą, t.y. už tai, kad pastatė tvorą, vartus bei statinį (jo dalį) ir pavėsinę (jos dalį) valstybinėje žemėje ir taip praplėtė savo naudojamų ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas, tuo trukdydamas prieiti prie tvenkinio dalies, esančios valstybinėje žemėje.

Pagal LR ATPK 45 str. l d. yra baudžiami asmenys, kurie užėmė savavališkai privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, miško, vandens telkinius arba naudoja savavališkai privačius ar valstybinius vandens telkinius. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kada ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, LR ATPK 9 str. įtvirtinta nuostata, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė (ATPK 284 str. 1 d.). Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal LR ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Iš pateiktų bylos duomenų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovo paaiškinimo, liudytojų parodymų darytina išvada, kad žemės sklypo ribos nėra tiksliai nustatytos, kadastriniai matavimai, nustatantys tikslias miško ar sklypo ribas dar nėra atlikti, sklypo ribos yra ginčo dalykas, o statiniai statomi teisėtai pagal išduotus leidimus. Todėl tokiu atveju negalima konstatuoti, kad V. N. veikė tyčia, t.y. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybei priklausančio žemės sklypo dalį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad protokolą surašiusi institucija nenustatinėjo, kada buvo pastatyta tvora su vartais ir kas ją pastatė valstybinėje žemėje, o duomenų patvirtinančių tą aplinkybę, kad tvorą su vartus pastatė būtent V. N., byloje nėra, o įvertinus tai, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. N. surašytas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos LR ATPK 45 str. 1d. todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. N. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 287 str. 1 d. 2 p.

nutarė:

V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 45 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu per Trakų rajono apylinkės teismą.