Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-643-1011/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
1-643-1011/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-643-1011/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37116-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. (A.) L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2015-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 str. 2 d. – paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. mušdamas nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

2018-07-20 apie 22 val., būdamas prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, priėjęs prie nukentėjusiojo T. Š. iš nugaros, savo dešinės rankos kumščiu, sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam muštinę kiaurinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. L. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimus supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2018-07-21 jis su draugais išgėrinėjo. Tą vakarą buvo išgėręs gal 5 buteliukus alaus, kaltinamasis nesijautė pakankamai apsvaigęs. Apie 22 val. išėję į lauką, (duomenys neskelbtini), jie dar išgėrė po butelį alaus. Būnant lauke jis su T. Š. pradėjo konfliktuoti. T. Š. užsisukus A. L. jam 2 kartus sudavė (anot kaltinamojo, vieną kartą pataikė į lūpą, o kitą kartą – į žandą), nes šis sumušė nepilnametį vaiką, kuriam trylika metų (tą vaiką buvo sumušęs vasaros pradžioje). Kaltinamasis nei sumušimo, nei kraujo nematė. Po smūgio A. L. nuėjo namo. Kaltinamasis mano, kad būdamas blaivus gal nebūtų sudavęs nukentėjusiam. Sutinka su ieškiniu, kuris yra pareikštas iš Ligonių kasos. Su nukentėjusiajam padaryta turtine žala sutinka ir ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kadangi A. L. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklausto A. L. 2018-12-14 parodymais, kad psichiatrijos ligoninėje gydytas nėra, savo veiksmų prasmę supranta ir gali juos valdyti. Rimtų galvos traumų turėjęs nėra. Priklausomybės ligų įstaigose gydytas nėra. Kaip ir minėjo nusikaltimo padarymu prisipažįsta visiškai, tačiau labai detaliai visko nebeprisimena, nes įvykis buvo gana seniai. T. Š. pažįsta – jie kaimynai, draugai, jų santykiai anksčiau buvo neblogi, tačiau artimi nebuvo ir šiuo metu nebendrauja. Pranešime apie įtarimą nurodytu metu t. y. 2018-07-20 namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek ir ko išgėrė taip pat neprisimena. Vakare, galimai apie 22 val., jam paskambino kažkas iš draugų ir pakvietė išeiti į lauką, išgerti alaus. Išėjęs į lauką, pamatė besišnekučiuojančius T. Š., dar vieną vaikiną, kurio nepažįsta, bei draugus kurie jam skambino. Kartu su A. P. jie priėjo prie minėtų asmenų, pasisveikino, matė, kad kažkas iš jam skambinusių draugų vartoja alų. Ar tai jis, ar tai A. pasiūlė T. Š. išgerti alaus, tačiau jis arogantiškai atsisakė. Žinojo, kad jis buvo Norvegijoje, todėl pasiteiravo, kaip jam sekėsi, tačiau, jis su juo bendravo nenoriai, galima sakyti arogantiškai. Jis jam priminė, apie neseną įvykį, kai T. Š. sumušė nepilnametį ir pasakė, kad garbės jam tai nedaro ir nėra jam čia ko pūstis, tačiau jis ir toliau buvo labai arogantiškas. Jų bendravimas darėsi vis grubesnis ir jį tai labai erzino, greičiausiai dėl to, kad buvo išgėręs. Jis pasiūlė T. Š. paeiti į šoną ir pakalbėti ir jiems beeinat į šoną jam nusisukus į jį nugara, jis savo dešinės rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veidą, kur pataikė tiksliai nematė, tačiau galimai į lūpą. T. Š. nenugriuvo, sąmonės neprarado. Jis iškart nuėjo prie netoliese stovėjusio automobilio ir atsisėdo į vidų. Netoliese stovėję draugai norėjo įsiterpti ir juos išskirti, tačiau jau nebuvo ko skirti, nes jis sudavė tik vieną smūgį ir kartu su minėtais draugais nuėjo tolėliau, kur visi kartu vartojo alų ir šnekėjosi. Po kurio laiko prie jų priėjo T. Š. motina bei tėvas, bei bandė išsiaiškinti, kas čia atsitiko, grubiai kalbėjo su juo bei kitais jo draugais, todėl jie su jais nieko nesiaiškino, po ko jie nuėjo namo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, esant galimybei prašo taikyti sutrupintą įrodymų tyrimą (b. l. 35–36).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklausto T. Š. 2018-03-20 parodymais, kad 2018-07-20 apie 22 val. vakaro kartu su draugu V. P. grįžo iš miesto, nusprendė parūkyti ir išsiskirstyti po namus. Draugas sustojo netoli jo namų, aikštelėje prie sankryžos ir (duomenys neskelbtini) namo. Prie jų nuo (duomenys neskelbtini) pusės priėjo G. (pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo V. (pavardės nežino, gyvena jis (duomenys neskelbtini), kurie buvo išgėrę. Jie paklausė jų ar nematė A. (pavardė P., gyvena (duomenys neskelbtini) ir A. (pavardė L., gyvena adresu (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusysis su draugu atsakė, kad jų nematė. Dar T. Š. paklausė kaip jis laikosi, o vėliau G. paskambino A. ir pasakė, kad jie laukia jų prie sankryžos. Maždaug po 5 minučių iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išėjo A. P. ir A. L., jie priėjo prie jų. Pasisveikino tik A., o A. P. vos jį pamatęs jo atžvilgiu pradėjo agresyviai elgtis, t. y. kabinėtis dėl 2017 metais įvykusio jo konflikto su nepilnamečiu, pradėjo jam priekaištauti, kad susitarė su nepilnamečio tėvais, susitaikė su jais. A. L. ir A. P. buvo neblaivūs. Tai išgirdęs A. taip pat pradėjo jį užgaulioti, provokuoti muštynes. T. Š. jam atsakė, kad jis jam nieko blogo nepadarė ir muštis su niekuo nesiruošia. Po to A. P. pradėjo jam siūlyti kartu su jais išgerti, o vėliau pratęsti pokalbį ir išsiaiškinti, kodėl jis tada sudavė nepilnamečiui. Jis atsisakė su jais gerti. A. pradėjo sakyti, kad jis ne pacanas, jeigu su jais neišgers, o A. vis kartojo, kad nori jam duoti į galvą, pamokinti, kad nemuštų nepilnamečių. A. sakė, kad niekas jo nemuš, tik nori pasikalbėti. Tada įsikišo ir jo draugas V., kuris, pasakė A., kuris stovėjo prie pat jo veido, kad jeigu muštis nenori, tada tegu nueina toliau ir kalbasi, o ne bando savo elgesiu išprovokuoti muštynes. P. pasakė T. Š. draugui V. „davaj, otojdziom, pogovorim“. Jie nuėjo truputį toliau į šoną ir V. sakė A., kad neprovokuotų muštynių, kad nebūtų toks agresyvus, jeigu nori kalbėtis – tai tegu nusiramina. O tuo tarpu A. L. apėjo jam už nugaros ir dešinės pusės trenkė jam su kumščiu į veidą, pataikė į viršutinę lūpą. Jis suprato, kad jam bėga kraujas iš lūpos, iš karto apsisuko ir bandė įsėsti į automobilį, tai matė ir V.. A. L. - A. pasakė, kad šis elgiasi nevyriškai ir užpuolė jį iš nugaros, kad taip pacanai nesielgia. O V. bandė jį užstoti ir sulaikė juos, kad jie prie jos daugiau nesiartintų. Jis apėjo aplink automobilį, atsisėdo ant galinės sėdinės ir paskambino tėvui, pasakė jam, kad tėvas iškviestų policiją ir, kad jie esantys prie sankryžos. Tada į automobilį įsėdo V. ir nuvažiavo link paties namų. Kompanija liko stovėti prie sankryžos, o pats liko stovėti prie savo namų, o išėjusi jo mama nuėjo prie kompanijos išsiaiškinti. Jis matė ir girdėjo, kaip mama klausinėjo jų kas jį mušė, kompanija iš karto pradėjo keiktis ant jos ir jų šeimos necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad jie ir jis čia negyvensią, kad jis „niežyliec“ ir jo šeimai gyvenimo čia nebus. Prie kompanijos ir apginti T. Š. mamą nuėjo jo tėvas. Mama pasakė, kad iškvies policiją, o jie atsakė, kad nei policijos nei mamos su tėvu nebijo, kad jiems niekas nieko nepadarys, savo agresyviais pasakymais kartu išsakydami ir necenzūrinius žodžius. Tada visa jų kompanija nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, o tėvai grižo prie savo namo. Grįžę paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kur jiems iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po kažkiek laiko atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nusprendė jį vežti į gydymo įstaigą žaizdos siuvimui. Atvykę policijos pareigūnai paėmė iš jo pareiškimą ir iš karto su greitąja nuvyko į Žalgirio ligoninę. Žalgirio ligoninėje jam siuvo žaizdą ant viršutinės lupos, o 2018-07-23 nusprendė nuvykti į Teismo medicinos tarnybos skyrių, kad gautų specialisto išvadą dėl sužalojimo. Nuo 2018-07-20 vakaro aukščiau išvardintos kompanijos nematė, niekas jo neieškojo atsiprašyti dėl įvykio (b. l. 9–10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. P. 2018-08-08 parodymais, kad 2018-07-20, apie 22.40 val. atvežė draugą T. Š. prie jo namų esančios sankryžos, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš savo automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parūkyti prieš išsiskirstant po namus. Rūkant prie jų priėjo du jam nepažįstami neblaivūs vyrai – apie 30-ies metų, apsirengę darbiniais drabužiais, tepaluoti, purvini, abu vidutinio ūgio ir sudėjimo, rankose laikė po plastmasinį vieno litro alaus butelį ir matėsi, kad maiše turi dar alaus butelių. Du vyrai priėjo prie T., pasisveikino ir pradėjo jo klausinėti kaip jis laikosi, gyvena, kaip jam sekėsi Norvegijoje. Tada jie paklausė T. ar jis nematė dar dviejų vyrų, su kuriais jie buvo susitarę susitikti toje pačioje sankryžoje, tačiau jis neįsiminė jų vardų. T. atsakė, kad nematė jų laukiamų asmenų. T. jau norėjo eiti namo, tačiau sutikti vyrai vis jo kažko klausinėjo ir neleido jam nueiti. Vienas iš jų kažkam paskambino, pasakė, kad jie jau laukia sankryžoje, kad su jais yra T. ir dar kažką, tiksliai neprisimena. Jiems esant sankryžoje iš gretimo namo kiemo girdėjosi išgertuvių triukšmas. Neužilgo prie jų pribėgo dar du jam nepažįstami neblaivus vyrai, vienas iš jų smulkaus sudėjimo apie 170 cm ūgio, o kitas stambesnis ir apie 180 cm ūgio, abu apie 28–30 metų. Susirinkusi keturių vyrų kompanija jų akivaizdoje išgėrinėjo turimą alų. Vienas iš jų pasisveikino su jais, o kitas nesisveikino. Stambesnio kūno sudėjimo vyras paklausė T. ar šis gėrė alaus, o išgirdęs neigiamą atsakymą bandė įpiršti – priversti T. atsigerti alaus, tačiau T. kategoriškai atsisakė gerti. Atėjęs stambesnio kūno sudėjimo vyras iškart užsipuolė žodžiais T.: „kaip tu galėjai mušti vaiką, tu čia ne vyras, o jeigu čia būtų mano vaikas tada aš tave iš karto užmuščiau“. Minėtasis vyras pradėjo T. atžvilgiu agresyviai elgtis, labai arti priėjo prie T., bandė išprovokuoti T. konfliktui. Sakė T.: „parodyk koks tu galingas ir įspirk man“. Galiausiai pradėjo V. P. klausti ar žinąs, kad T. mušė nepilnametį, jam atsakius teigiamai, jis jam pradėjo priekaištauti, kaip jis gali su tokiu žmogumi bendrauti. Liudytojas tuo metu priėjo arčiau jų, kad nuramintų stambesnio kūno sudėjimo vyrą. Kitas atėjęs kartu su juo asmuo iki tol elgėsi ramiai ir nekonfliktavo. Stambesnio kūno sudėjimo vyras liudytojui pasiūlė nueiti į šoną ir pasikalbėti. Jiems nuėjus jis pasakė, kad nenori mušti T., nori tik jį žodžiais paauklėti ir įžeisti, o prieš jį išvis nieko neturi. V. P. paprašė jo, kad šis nerėktų ant T. ir taip arti prie jo neeitų. Jis prižadėjo jam, kad nerėks, tačiau vėl priėjęs prie T. pradėjo ant jo rėkti. Liudytojui stovint prie stambesnio kūno sudėjimo vyro pradėjo agresyviai elgtis su juo atėjęs smulkesnis vyras, kuris vis kartojo, kad nori jam trenkti („ja chocziu ciebie vjebac“). Visas jų konfliktas vyko rusų kalba. Smulkesniam vyru nuėjus liudytojui ir T. už nugaros, V. P. išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs jis norėjo eiti link smulkaus kūno sudėjimo vyro, tačiau jį sulaikė stambesnis vyras. Vyras, kuris smūgiavo sakė, kad prieš liudytoją nieko neturi. Atsisukęs į T. V. P. pamatė jam iš dešinės pusės lūpos bėgantį kraują. Jis užstojo T., ištiesė rankas ir atsisukęs pasakė jam, kad šis eitų namo, tačiau T. sėdo į mašiną ant galinės sėdynės. V. P. vyrams pasakė, kad važiuoja, nes jie stovėjo prieš jo automobilį ir nenorėjo nuvažiuodamas jų sužaloti. Jie atsakė, kad jis gali važiuoti, o T. paliktų, tačiau jis to padaryti nesutiko. Liudytojas įsėdo į automobilį ir nuvežė T. prie jo namų. Privažiavus prie T. namų neužilgo iš ten išėjo jo tėvai. Pirma prie kompanijos nuėjo T. mama, o jai iš paskos nuėjo ir T. tėvas, o patys liko prie namų. Tėvams nuėjus prie kompanijos išgirdo, kaip kažkas iš jų pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais T. tėvų atžvilgiu. Neužilgo grižo tėvai ir sprendė ar kviesti policiją, ar ne. T. nuėjo namo apžiūrėti žaizdos ir pamatęs, kad reikia siūti žaizdą, apsisprendė paskambinti. Kiek liudytojas žino, bendruoju pagalbos telefonu skambino iš pradžių T., o neužilgo – ir jo tėvas. Pirmi prie jų priėję vyrai konfliktą stebėjo iš šalies ir tik trenkus T. jie priėjo arčiau prie jų ir V. P. išgirdo juos sakant: „taip ir toliau“. Jo nuomone, jie bandė išprovokuoti tolimesnes muštynes. Tačiau patys į konfliktą nesivėlė. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, po to policija. T. iš karto parašė trumpą pareiškimą ir nuvažiavo su GMP į Žalgirio ligoninę. Prieš jam išvažiuojant su GMP jis susitarė su T., kad jis arba T. tėvas paims jį iš ligoninės. Naktį sulaukė T. skambučio, kad nuvežtų jį namo. Kai paėmė T. iš ligininės, jis jam pasakė, kad jam trenkė vietinis gyventojas A. L., kuris gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) kaip ir T. ir taip pat važinėja į užsienį užsidirbti. Kiek jam žinoma, pirmadienį 2018-07-23 T. buvo nuvažiavęs padaryti abdukcijos. Po to susitikus su T. jis jam sakė, kad jam rašė A. L. brolis, kuris domėjosi T. sveikata ir kad nerimauja dėl A. 2018-08-07 buvo susitikęs su T., tačiau, kiek jam žinoma niekas jo dėl 2018-07-20 vakaro įvykio nėra atsiprašęs (b. l. 21–22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto M. Š. 2018-08-08 parodymais, kad 2018-07-20 apie 22.55 val. jam su žmona esant lovoje, jam paskambino sūnus ir pasakė, kad iškviestų policiją ir kad yra prie sankryžos prie (duomenys neskelbtini) namo, netoli jų namų. Jiems su žmona išėjus iš namų prie namo vartų stovėjo jų sūnus su savo draugu V. Žmona paklausė jų kas atsitiko, tada jo sūnus atsisuko ir parodė sumuštą dešinę veido pusę ir kraujuojančią viršutinę lupą. Žmona paklausė jo, kas tai padarė. Sūnus atsakė, kad jam sudavė A. L. ir parodė į sankryžoje stovinčią vyrų kompaniją. Jis nuėjo namo apsirengti, o žmona iš karto nuėjo prie tos kompanijos. Liudytojui einant link kompanijos jis matė ir girdėjo kaip A. P. ir A. L. jo žmonai sakė, kad jų sūnus „zdes niežyliec“ ir kad jų šeimai čia ramaus gyvenimo nebus. Jų tokius pasakymus suprato kaip atvirai išreikštus grasinimus jų šeimai ir sūnui. Liudytojas nurodė, jog einant matė, kad prie pat jo žmonos veido stovi A. P. agresyvia poza, o jam už nugaros šone stovėjo ir A. L. Pokalbio metu jie vartojo ir necenzūrinius keiksmažodžius. Jam priėjus nuo vyrų jautėsi stiprus alkoholio kvapas ir iš jų išvaizdos matėsi, kad jie yra girti. Jam priėjus, A. P. agresyviai paklausė, kas jis toks. Jis dar bandė išprovokuoti muštynes su juo, kad jis pirmas pradėtų, tačiau jo žmonai pastebėjus, kad pokalbis tampa vis agresyvesnis, ji paėmusi jį už rankos nusivedė nuo kompanijos ir jie grįžo prie sūnaus su draugu, kur iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Netrukus atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo sūnų ir nusprendė vežti į ligoninę, kad sutvarkytų žaizdą. Po medikų atvyko ir policijos pareigūnai, kurie iš sūnaus paėmė pareiškimą. Kartu su sūnumi į ligoninę nuvyko ir jo draugas V., kuris vėliau parvežė sūnų namo. Šeštadienį, t. y. 2018-07-21 apie 11.00 val. gatvėje sutiko A. L. tėvą T., kuris paklausė dėl įvykio. Liudytas jam patvirtino, kad buvo sumuštas jo sūnus, tačiau T. nesidomėjo jų sūnaus sveikata ir neatsiprašė dėl A. elgesio. 2018-07-23 nusprendė nuvežti sūnų į Teismo medicinos tarnybos skyrių, kad gautų specialisto išvadą dėl sužalojimo (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustos Ž. Š. 2018-08-08 parodymais, kad 2018-07-20 apie 22.55 val. jai jau esant lovoje, jos vyrui paskambino jų sūnus ir pasakė, kad jie iškviestų policiją ir kad yra prie sankryžos prie (duomenys neskelbtini) namo, netoli jų namų. Jiems su vyru išėjus iš namų prie namo vartų stovėjo jų sūnus su savo draugu V. Vyras paklausė jų kas atsitiko, tada sūnus atsisuko ir parodė sumuštą dešinę veido pusę ir kraujuojančią viršutinę lupą. Ji paklausė jo, kas tai padarė, jis atsakė, kad jam sudavė A. L. ir parodė į sankryžoje stovinčią vyrų kompaniją. Jos vyras nuėjo namo apsirengti, o ji iš karto nuėjo prie tos kompanijos. Priėjo ir iš karto paklausė, kuris iš jūsų didvyris ir kokią teisę turėjo mušti jos sūnų. Kompanijoje buvo A. P., A. L., G. ir V.. P. atsakė, kad jos sūnus pats nugriuvo. Priėjęs prie pat jos veido A. P. sustojo agresyvia poza ir agresyviai paklausė, kas ji tokia. Jam atsakė, kad ji jam tinka į motinas, kad jos „netujintų“, o kalbėtų pagarbiau. A. P. atsakė, kad ji jam niekas, jos sūnus „zdes niežylec“, o jų šeimai taip pat neleis ramiai gyventi (tą patį pakartojo ir A. L.). Jam už nugaros šone stovėjo ir A. L., jiems iš burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Pokalbio metu jis vartojo ir necenzūrinius keiksmažodžius. Netrukus prie jų priėjo ir jos vyras, kurio taip pat agresyviai paklausė, kas jis čia toks. Ji pastebėjo, kad pokalbis tampa vis agresyvesnis ir kartu su vyru nuėjo nuo kompanijos ir grįžo prie sūnaus su draugu, kur iškvietė policiją ir greitąją pakalbą. Netrukus atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo jos sūnų ir nusprendė vežti į ligoninę, kad sutvarkytų žaizdą. Po greitosios atvyko ir policijos pareigūnai, kurie iš sūnaus paėmė pareiškimą. Kartu su sūnumi į ligoninę nuvyko ir jo draugas V., kuris vėliau parvežė sūnų namo. Šeštadienį, t. y. 2018-07-21 jos vyras gatvėje sutiko A. L. tėvą T., kuris paklausė dėl įvykio, tačiau net nepasidomėjo jų sūnaus sveikata ir neatsiprašė dėl A. elgesio. 2018-07-23 vyras nusprendė nuvežti sūnų į Teismo medicinos tarnybos skyrių, kad gautų specialisto išvadą dėl sužalojimo (b. l. 17).

2018-07-20 patrulės S. O. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą, nustatė, kad policiją kvietė T. Š., kuris paaiškino, kad jam stovint prie (duomenys neskelbtini), prie jų prisikabino seni pažįstami, kurie atėjo pas juos aiškintis santykių ir trenkė jam į veidą, praskėlė lūpą. Jo teigimu, tai padarė A. L. GMP brigada T. S. apžiūrėjo ir išsivežė į Žalgirio ligoninę (b. l. 5).

2018-07-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2477/2018(01), kurioje nurodyta, kad T. Š. nustatyta muštinė kiaurinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Sužalojimas galimai padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-20). Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 14).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Nustatyta, kad A. L. 2018-07-20 apie 22 val., būdamas prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, priėjęs prie nukentėjusiojo T. Š. iš nugaros, savo dešinės rankos kumščiu, sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį. 2018-07-23 specialisto išvada patvirtina, kad T. Š. padaryta muštinė kiaurinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje; sužalojimas galimai padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-20); sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinimuose nurodoma, kad A. L. prieš T. Š. smurtavo ir jį sužalojo 2018-07-21, o ne 2018-07-20, kaip patvirtina visi byloje esantys įrodymai. Aptartas netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, neturintis reikšmės tinkamam kaltinamojo veikos kvalifikavimui, ir ištaisytinas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. L. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes – nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo kaltinamojo išprovokuoto konflikto metu vieną kartą suduodant smūgį kumščiu į veidą.

A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo. Šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. L. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo girtas (išgėrė apie 5 butelius alaus), jeigu būtų blaivus, galimai taip nebūtų pasielgęs. Taigi, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, A. L. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas ir tai taip pat sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –nedirbantis (b. l. 41), registruotas darbo biržoje (b. l. 42), baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais (b. l. 46).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. L. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį nei vidutinės trukmės terminą, t. y. paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei tokius BK 48 str. 6 d. 2 ir 3 d. numatytus įpareigojimus: 1) atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą; 2) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje.

Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina viena trečiąja dalimi, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant anksčiau minėtus įpareigojimus.

Teismas, įvertinęs tai, jog A. L. įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 71 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas. Todėl kaltinamasis įpareigotinas įmokėti 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju. A. L. nustatytinas 5 mėnesių terminas paskirtai įmokai sumokėti.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37) –panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. Š. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 21,59 Eur nukentėjusiojo T. Š. gydymo išlaidoms padengti (b. l. 25–26, 30). Savo reikalavimus pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad T. Š. buvo suteiktos gydymo paslaugos 21,59 Eur sumai.

A. L. pripažintas kaltu dėl T. Š. sveikatos sužalojimų, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Atsižvelgus į tai Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant civilinei ieškovei iš A. L. 21,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis T. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš A. L. 108,10 Eur turtinei žalai bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. L. su T. Š. ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti 108,10 Eur turtinei žalai atlyginti, sutiko, ginčo dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio nėra. Be to, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala pagrįsta ir teismui pateiktais mokėjimo kvitais. Todėl A. L. ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina pilnai (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis b. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo A. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusįjį A. L. buvo panaudotas smurtas, jam buvo padaryta viršutinės lūpos dešinėje pusėje muštinė kiaurinė žaizda; šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodė pats T. Š., jam buvo taikytas chirurginis žaizdos sutvarstymas, vėliau ambulatorinis gydymas; dėl susiformavusio rando kreiptasi į plastinės chirurgijos specialistus. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtintos ir teismui teikiamais dokumentais.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, T. Š. padarytų sužalojimų mastą, akivaizdu, kad jis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl sužalojimo pasekmių – ant veido susiformavusio rando, t. y. nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam T. Š. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 600 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, T. Š. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies ir jo naudai iš A. L. priteistina 700 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. (A.) L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. L. paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, nustatant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2, 3 p. numatytus įpareigojimus:

1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam T. Š. (T. Š.) ir civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai padarytą turtinę žalą;

2) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje.

A. L. paskirti Baudžiamojo kodekso 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur dydžio, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 5 (penkių) mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš A. L. nukentėjusiojo T. Š. (T. Š.) naudai 108,10 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 10 ct) turtinei žalai ir 700 (septynių šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. L. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 21,59 Eur (dvidešimt vieną eurą 59 cnt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Išaiškinti A. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) 500 (penkių šimtų) Eur įmoką turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;

5) vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

6) vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys