Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1A-561-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00508-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
T. M.
Kaltinamasis
S. C.
Nukentėjusysis
T. M.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, T. M.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Ugnius Čižiūnas, Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00508-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,nuteistojo T. M. gynėjui advokatui Alfred Sokolovski,išteisintajam S. C. (S. C.), jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nukentėjusiojo T. M. atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir prokuroro Mariaus Zupkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. M. priteistą žalą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – T. M. palikta iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš T. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 13,39 Eur žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo T. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš T. M. T. M. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 200 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. C. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – S. C. panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinių ieškovų – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir T. M. – civiliniai ieškiniai dalyje dėl žalos priteisimo iš S. C. netenkinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. T. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., P. Žadeikos – S. Nėries gatvių sankryžoje, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą sužaloti T. M., keršijant dėl jų konflikto, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val. UAB „T“ siuntų tarnybos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasekė T. M. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį nuo T. M. darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki P. Žadeikos – S. Nėries gatvių sankryžos, kur savo automobiliu BMW privažiavo prie iš dešinės pusės sustojusio T. M. automobilio „Mercedes Benz“, atidarė automobilio vairuotojo durelių langą ir rankos mostu nurodė T. M. atidaryti savo langą. T. M. atidarius savo langą, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti, po ko pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu T. M. staiga atsitraukė atgal, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje, greitai pasilenkė į T. M. pusę ir pro atidarytus automobilių langus keletą kartų tyčia papurškė ašarinių dujų balionėliu į T. M. automobilio saloną, dėl ko nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs cheminiu akių nudegimu. Po to T. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nedelsiant išvažiavo iš įvykio vietos. Pripažinta, kad šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. S. C. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y., kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., P. Žadeikos - S. Nėries gatvių sankryžoje, Vilniuje, veikdamas kartu su T. M., turėdamas tikslą sužaloti T. M., keršijant dėl T. M. konflikto su T. M., įvykusio 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., UAB „T“ siuntų tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. M. vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasekė T. M. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį nuo T. M. darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki P. Žadeikos - S. Nėries gatvių sankryžos, kur T. M. savo automobiliu BMW privažiavo prie iš dešinės pusės sustojusio T. M. automobilio „Mercedes-Benz“, atidarė savo automobilio vairuotojo durelių langą, rankos mostu nurodė T. M. atidaryti savo langą ir, T. M. atidarius langą, T. M. pradėjo įžeidinėti T. M. necenzūriniais žodžiais, grasinti jam, po ko, pagal išankstinį susitarimą su T. M., S. C. staiga atsitraukė atgal ir S. C., sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje, greitai pasilenkė į T. M. pusę ir pro atidarytus automobilių langus keletą kartų tyčia papurškė ašarinių dujų balionėliu į T. M. automobilio saloną, dėl ko nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs cheminiu akių nudegimu. S. C. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu T. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

3.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl. T. M. ir nenustatyto asmens bendrininkavimo, nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais yra grindžiama tokia išvada. Nuosprendyje nenurodyta, kada, kokiu būdu ir kokia apimtimi T. M. susitarė su nenustatytu asmeniu keršyti nukentėjusiajam. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme T. M. parodė, kad nukentėjusiojo automobilio nesekė, sankryžoje prie šviesoforo sustojo laisvoje pirmoje juostoje, tuomet antroje juostoje pamatė automobilį „Mercedes Benz“, kurį vairavo T. M., ir pasakė savo draugui, kad šalia stovinčiame automobilyje sėdi siuntų skyriaus darbuotojas, su kuriuo prieš tai įvyko konfliktas. T. M. taip pat pamatė T. M. ir jie abu vienu metu atidarė automobilių langus, po ko T. M. pradėjo įžeidinėti ir grasinti T. M.. Tuomet T. M. draugas, sėdėjęs keleivio pusėje, nieko T. M. nesakydamas staiga pasilenkė link T. M. automobilio ir papurškė ašarinių dujų balionėliu į T. M. automobilio vidų.

3.1. Skunde pažymima, jog nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi teisme jis teigė, jog buvo užpultas P. Žadeikos – S. Nėries gatvių sankryžoje, o liudytojui E. K. sakė, jog viskas įvyko aikštelėje prie nukentėjusiojo namų. Taip pat nelogiški nukentėjusiojo parodymai, kad jis atidarė automobilio keleivio langą, kadangi T. M. mostais jam taip parodė. Jeigu, pasak nukentėjusiojo, T. M. jam grasino susidorojimu ir jis matė T. M. automobilyje dar vieną asmenį, logiškas veiksmas būtų neatidarinėti lango ir kuo skubiau nuvažiuoti. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. M. veiksmai turėjo būti suderinti su keleiviu, nes kitaip užpuolimas galėjo nepavykti, todėl esą akivaizdu, jog T. M. veikė bendrininkų grupėje ir vieninga tyčia, kas palengvino T. M. užpuolimą. Apeliantas pažymi, kad, jeigu būtų norėjęs užpulti T. M., tai jam nebūtų reikėję kviesti į pagalbą kitų asmenų, sekti nukentėjusiojo automobilį ir pan. T. M. būtų galėjęs pats papurkšti dujomis iš savo automobilio į nukentėjusiojo automobilį – taip daryti netgi būtų saugiau, kadangi, kai keleivis papurškė dujomis, tai dalis dujų pataikė į paties T. M. automobilio saloną. Apibendrinus pažymima, jog nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad T. M. buvo iš anksto susitaręs su kitu bendrininku veikti nusikalstamai. T. M. buvo įsitikinęs, kad jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvauja, kadangi neprašė savo keleivio purkšti dujomis, šis keleivio veiksmas buvo spontaniškas ir T. M. netikėtas.

4. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl S. C. išteisinimo panaikinti, S. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 60 parų arešto, tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pilnai ir priteisti iš T. M. ir S. C. solidariai 13,39 Eur žalos atlyginimą (T. M. gydymo išlaidos), tenkinti T. M. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš T. M. ir S. C. solidariai 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur atstovo dalyvavimo išlaidas, kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Skunde nurodoma, jog T. M. parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs. Jis iki 2018 m. sausio 30 d. nežinojo T. M. bendrininko asmenybės, o kai sužinojo, 2018 m. vasario 15 d. vykusioje apklausoje ir nurodė, kad pas jį į darbą buvo atėję abu kaltininkai, tik kažkodėl neįvardijo S. C. vardo ir pavardės. T. M. teisme paaiškino, kad S. C. vardą ir pavardę tikrai buvo nurodęs tyrėjai, tačiau negali paaiškinti, kodėl tai neatsispindi procesiniuose dokumentuose. Kita vertus, akivaizdu, kad S. C. asmenybę pagal T. M. pateiktus duomenis buvo galima nesunkiai nustatyti davus užklausą UAB „T“, tačiau tyrėja to nepadarė, o 2018 m. balandžio 12 d. surašė iš esmės klaidingą tarnybinį pranešimą. Šie faktai teismo nebuvo tikrinti. Suabejojęs T. M. parodymais, teismas privalėjo iškviesti ir apklausti tyrėją – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyresn. tyrėją R. I.. Tolimesnio proceso metu T. M. pastebėjo, kad S. C. byloje nefigūruoja, todėl ėmėsi rimtesnių pastangų – apie tai raštu informavo prokuratūrą. Be to, T. M. parodymų teisingumą rodo tas faktas, kad tuo metu, kai T. M. buvo „prisiėmęs“ visą kaltę sau, t. y. teigė, kad pats papurškė dujų, T. M. atkakliai ir nuosekliai tvirtino, jog tą padarė ne T. M., o su juo buvęs asmuo. Akivaizdu, kad priėmus T. M. versiją procesas būtų tapęs gerokai greitesniu ir paprastesniu, tačiau tai netenkino T. M., kuriam akivaizdžiai buvo svarbus teisingumo faktorius, todėl toks T. M. elgesys parodo, kad jis nei meluoja, nei klysta įvardindamas S. C. kaip T. M. bendrininką. Taip pat teismo argumentas, kad T. M. matė S. C. trumpą laiko tarpą, irgi niekuo nepagrįstas, nes T. M. matė S. C. iš esmės ne mažiau laiko kaip ir T. M., todėl, jeigu galėjo įsidėmėti pastarąjį, tai galėjo įsidėmėti ir S. C..

4.2. Skunde taip pat pažymima, jog teismas iš esmės nepateikė paties S. C. parodymų patikimumo vertinimo, nors turėjo tai padaryti. Kalbėdamas apie proceso dalyvių suinteresuotumą teismas pažymėjo, jog T. M. tokį suinteresuotumą turi, tačiau, prokuratūros manymu, S. C. dėl savo procesinės padėties bei gresiančios bausmės taip pat turi akivaizdų ir neginčijamą suinteresuotumą, kuris net didesnis negu T. M., todėl nėra pagrindo besąlygiškai tikėti S. C. parodymais.

4.3. Be to, teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino svarbių iš T. M., T. M. ir S. C. parodymų paaiškėjusių faktų. Jie visi nurodė, kad 2018 m. sausio 30 d. buvo susitikę T. M. darbovietėje. S. C. ir T. M. buvo iškėlę versiją, kad jie tiesiog buvo atėję atsiimti S. C. skirtos siuntos, tačiau, kaip matyti iš jų visų parodymų, atėję siuntos T. M. ir S. C. bandė kalbėtis su T. M. apie įvykį. Iš to darytina logiška išvada, kad jie, atėję kartu pas T. M., bandė tartis dėl įvykio „užglaistymo“, o tai iš esmės patvirtina jų abiejų kaltę. Akivaizdu, kad jeigu S. C. nebūtų dalyvavęs įvykyje, tai T. M. būtų atėjęs vienas.

4.4. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į ankstesnius T. M. ir S. C. ryšius, kurie turi didelę reikšmę ir šiame procese. T. M. ir S. C. jau yra kartu dalyvavę baudžiamajame procese dėl panašaus įvykio. 2013 m. T. M. dėl menko ginčo su šaunamuoju ginklu užpuolė kitus asmenis, dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, taip pat pagal BK 284 straipsnį, tačiau atleistas nuo atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. S. C. tą kartą taip pat buvo įvykio vietoje, tačiau apklausiamas teigė miegojęs girtas ir reikšmingų parodymų nedavė. 2014 m. S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir šioje byloje T. M. turėjo liudytojo procesinę padėtį, nes buvo kartu su S. C. pastarojo sulaikymo metu. Toks S. C. ir T. M. ryšys vienareikšmiškai parodo, kad jie yra labai artimi ne tik įprastiniame gyvenime, bet ir darant nusikalstamas veikas. Be to, teismas, vertindamas S. C. asmenybę, turėjo išanalizuoti ir jo ankstesnius teistumus.

4.5. Galiausiai skunde pažymima, jog, įvertinus S. C. asmenybę (nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant ir už sunkų smurtinį nusikaltimą (teistumas išnykęs), turi profesiją ir darbą) ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (ypatingai ciniškas iš anksto suplanuotas tyčinis nusikaltimas bendrininkų grupėje, susijęs su žala kito asmens sveikatai), būtų tikslinga jam skirti arešto bausmę. Kadangi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupėje, bausmės dydis turi būti didesnis nei šiai bausmės rūšiai numatyto dydžio vidurkis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą S. C. prašo skundą atmesti. Pažymima, jog išnagrinėjus prokuroro skundą, jame nerasta jokių argumentų, kokias įstatymų normas pažeidė bylą nagrinėjęs teismas. Nors prokuroras laiko, neva nukentėjusiojo T. M. parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, tačiau byloje yra kitokie duomenys. Pats prokuroras apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nukentėjusysis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus – iki 2018 m. sausio 30 d. jis nežinojo bendrininko asmenybės, o sužinojęs 2018 m. vasario 15 d. apklausoje kažkodėl neįvardino S. C. vardo ir pavardės, nors ir nurodė, kad pas jį į darbą buvo atėję abu kaltininkai. Pagal prokuroro skunde išsakytą poziciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnai klastojo bylą, siekdami padėti S. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip kalbėti prokuroras neturėtų. S. C. įvykio vietoje nebuvo, neatliko jokių veiksmų, byloje nėra jokių duomenų, jog jis padarė nusikaltimą. Savo nekaltumo įrodinėti S. C. neturi.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. M. gynėjas advokatas A. Sokolovski palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prokuroras prašė nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį dalyje dėl S. C. pakeisti. Nukentėjusiojo T. M. atstovas advokatas prašė nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro tenkinti. Išteisintojo S. C. gynėjas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti, o dėl T. M. – spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. M. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami

7. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas. Duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadarė, nuteistojo T. M. veika kvalifikuota tinkamai bei paskirta teisinga bausmė, o S. C. pagrįstai išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentų

8. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados apie jo ir nenustatyto asmens bendrininkavimą, nėra nurodyta, kada, kokiu būdu ir kokia apimtimi jis susitarė su minėtu nenustatytu asmeniu keršyti nukentėjusiajam ir sužaloti jo sveikatą.

9. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad T. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp nuteistojo T. M. bei kartu su juo buvusios liudytojos A. L. ir nukentėjusiojo T. M. įvyko konfliktas, pastarojo darbo vietoje dėl neišduotos siuntos. Tą pačią dieną, pasibaigus T. M. darbo laikui, T. M. per visą miestą važiavo iš paskos nukentėjusiojo vairuojamo automobilio. Nors nuteistasis teigia, esą, jis nurodytos dienos vakare leido laiką su draugais prie stoties ir vėliau vežęs draugą namo, tiek nukentėjusysis T. M., tiek kartu su pastaruoju iš darbo vykęs jo kolega liudytojas R. S. patvirtino matę, kad nuo Panerių gatvės per visą miestą jiems iš paskos važiavo juodos spalvos BMW markės automobilis. Nuteistojo vairuojamas automobilis buvo sustojęs Fabijoniškėse, nukentėjusiajam išlaipinant savo bendrakeleivį (nukentėjusysis paaiškino matęs, kaip T. M. vairuojamas automobilis buvo sustojęs priekyje, už poros transporto priemonių, ir po to nukentėjusysis BMW aplenkė). Tokios aplinkybės, kuomet nuteistasis sulaukęs T. M. darbo pabaigos važiavo jam iš paskos per miestą, ieškodamas progos sustoti greta, neabejotinai patvirtina nuteistąjį turėjus tikslą keršyti dėl įvykusio konflikto. Iš tolesnės įvykių eigos matyti, kad nukentėjusiajam sustojus sankryžoje, prie nukentėjusiojo automobilio iš dešinės pusės privažiavo nuteistojo automobilis, pastarasis signalu ir rankų gestais parodė atidaryti langą. Nukentėjusiajam tą padarius, iš BMW automobilyje buvusių abiejų vyrų pasipylė keiksmažodžiai, T. M. staiga atsitraukė, atsilošė atgal ir šalia jo sėdintis vyras pradėjo į nukentėjusiojo automobilio saloną purkšti dujas. Nuteistojo bei kartu su juo važiavusio asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, veiksmų bendrumas neabejotinai rodo buvus jų susitarimą veikti kartu – t. y. per trumpą laiko tarpą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, sustabdyti automobilį greta, ir pradarius langą papurkšti į nukentėjusiojo automobilio saloną dujų. Byloje nėra tokių duomenų, jog nuteistasis būtų kokiais nors veiksmais ar žodžiais parodęs, jog nepritaria tokiam keleivio elgesiui. Priešingai – jis savo kūno judesiu, pasitraukdamas, palengvino keleivio veiksmus, taip ir pats vengdamas dujų poveikio. Iš karto po šio veiksmo, BMW automobilis nuvažiavo. Taigi vertinti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmai buvo spontaniški ir T. M. netikėti, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad susitarimas veikti kartu nebūtinai turi būti išreiškiamas žodžiu, aiškiai aptariant kiekvieno veiksmus. Kita vertus, nenustačius kartu su T. M. vykusio asmens, nėra galimybės patikrinti, kokioje veikos stadijoje įvyko šis susitarimas, jis buvo išreikštas žodžiu ar kita forma. Tačiau pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neabejotinai leidžia spręsti tokį susitarimą tarp nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens buvus ir juos veikus kartu.

12. Skunde akcentuojamas nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas dėl S. C., nurodoma, kad jis liudytojams pasakojo skirtingas įvykio aplinkybes, dėl ko teismas negalėjo pasitikėti T. M. parodymais apie konflikto eigą siuntų skyriuje ir jų automobiliams sustojus šalia vienas kito. Teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, dėl T. M. atliekamų veiksmų buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek rašant pareiškimą policijos įstaigai, tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, atliekant akistatas su nuteistuoju T. M. ir išteisintuoju S. C., tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl vien ta aplinkybė, kad nepakako objektyvių duomenų išvadai, jog S. C. veikė kartu su T. M., ir todėl šioje dalyje nukentėjusiojo parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nesudaro pagrindo kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus dėl paties įvykio kilimo. Juo labiau, kad nukentėjusiojo parodymus šioje dalyje patvirtina liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. Kas susiję su E. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl dujų papurškimo, pastebėtina, kad teisme liudytojas buvo apklaustas praėjus reikšmingam laiko tarpui po įvykio (po pusantrų metų). Įvykio aplinkybes jis nurodė taip, kaip suprato iš nukentėjusiojo žodžių, todėl logiška, kad smulkiai visų įvykio aplinkybių jis galėjo ir neprisiminti, t. y. įvykis nutiko sankryžoje ar aikštelėje prie nukentėjusiojo namų (nukentėjusysis tuo metu kaip tik ir važiavo link savo namų). Kita vertus, esmines įvykio aplinkybes liudytojas perteikė iš esmės analogiškai kaip ir nukentėjusysis, t. y. kad buvo užpultas automobilyje prie namų, kuomet prie nukentėjusiojo automobilio privažiavo kitas automobilis, nukentėjusysis nuleido langą ir jam į automobilio saloną buvo pripurkšta dujų (t. 3, b. l. 74-75). Aplinkybes, kad prie nukentėjusiojo privažiavo BMW markės automobilis, liepė T. M. atidaryti langą ir tuomet pripurškė dujų, liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58). Teigti, kad nukentėjusysis pasakojo skirtingas įvykio versijas liudytojams ir dėl to kritiškai vertinti pastaroji parodymus nėra pagrindo.

13. Tuo tarpu, paties nuteistojo parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Visų pirma, T. M. proceso pradžioje laikėsi pozicijos, kad dujas į nukentėjusiojo automobilio saloną purškė būtent jis (2018 m. sausio 23 d. įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 75; 2018 m. balandžio 4 d. akistatos protokolas, t. 1, b. l. 80-81). Kaip užfiksuota 2018 m. balandžio 12 d. vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime, pateikti dujų balionėlio T. M. negalėjo, nes, kaip nurodė, jo nerado (t. 1, b. l. 85). Apklaustas kaip įtariamasis 2018 m. rugpjūčio 7 d., savo poziciją pakeitė, teigdamas, jog įvykio metu važiavo kartu su pažįstamu Andriumi, apie kurį daugiau nieko nežino, kontaktų neturi, ir būtent šis asmuo panaudojo dujų balionėlį. Įtariamasis taip pat nurodė, kad šis pažįstamas apie konfliktą siuntų skyriuje nieko nežinojo (t. 1, b. l. 83). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme vėlgi situaciją aiškino kiek kitaip, t. y. kad kartu vykusiam draugui buvo pasakojęs apie įvykį siuntų tarnyboje, privažiavęs sankryžą nurodė, kad „čia šitas“ (t. 3, b. l. 93-95).

14. Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įvykio dieną su drauge A. L. atvykus atsiimti siuntos, nukentėjusysis T. M. su jais bendravo nemandagiai, pašaipiai, sukėlė konfliktinę situaciją, o pastariesiems išėjus į lauką, nukentėjusysis išbėgo paskui juos bei grasino, įžeidinėjo (t. 3, b. l. 93-95). Tokias įvykio aplinkybes iš esmės nurodė ir liudytoja A. L. (t. 3, b. l. 90-93). Vis dėlto, tokios nuteistojo ir jo draugės pateiktos versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoju apklaustas E. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną T. M., bendraudamas su A. L. elgėsi taip, kaip yra reglamentuota pareigybinėse instrukcijose, negrasino, bandė spręsti susidariusią problemą, kad nekiltų konfliktas. Tuo tarpu, kartu su mergina paimti siuntą atvykęs vaikinas kalbėjo su T. M. vartodamas necenzūrinius žodžius, išeidamas pagrasino. Po šio konflikto kartu su nukentėjusiuoju išėjo į lauką, kitoje stoties pusėje minėtas vaikinas pradėjo dar labiau šaukti. Tokių aplinkybių, jog nukentėjusysis lauke konfliktavo su nuteistuoju, vartojo necenzūrinius žodžius, liudytojas E. K. nepatvirtino, teigdamas, kad T. M. norėjo greičiau baigti konfliktą (t. 3, b. l. 74-75). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes šis liudytojas paaiškino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58). Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą iš siuntų skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matyti, kad nukentėjusysis, išėjus iš patalpos A. L. ir T. M., nepuola bėgti paskui juos į lauką (t. 1, b. l. 62-63).

15. Nepagrįstai T. M. kaip nelogiškus vertina nukentėjusiojo T. M. parodymus dėl to, kad langą jis atidarė nuteistajam davus tokį ženklą, o ne vienu metu, kaip nurodė nuteistasis. Vien dėl to, kad nuteistasis grasino T. M. pastarojo darbo vietoje, nukentėjusysis negalėjo suprasti, jog jų automobiliams sustojus greta sankryžoje ir pradarius langą, į automobilio saloną bus pripurkšta dujų. Nors T. M. važiavo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, T. M. nuteistojo keleivį pastebėjo ne iš karto. Taigi nukentėjusysis neturėjo pagrindo, pamatęs nuteistąjį, skubiai nuvažiuoti, kai tokios konflikto baigties jis akivaizdžiai nesitikėjo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

16. Prokuroras, prašydamas pripažinti S. C. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, akcentuoja nukentėjusiojo T. M. parodymų nuoseklumą bei teisingumą, t. y. kad jis, sužinojęs T. M. bendrakeleivio tapatybę, šias aplinkybes nurodė tyrėjai, tačiau tai nebuvo tinkamai užfiksuota bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuketėjusiojo T. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo išties nuoseklūs dėl paties konflikto su T. M. kilimo, dėl pastarojo veiksmų, sustojus sankryžoje greta nukentėjusiojo automobilio ir, pagrįstai jais buvo vadovautasi grindžiant T. M. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, kalbant apie nukentėjusiojo duotus parodymus dėl S. C., tokios išvados daryti negalima. Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis tvirtino, kad S. C. įvykio metu buvo kartu su T. M., būtent jis papurškė dujų į pastarojo automobilį ir jį prisiminė iš veido bruožų, aprangos (nurodė, jog S. C. dėvėjus marškinius), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pozicija buvo kitokia. 2018 m. vasario 15 d. apklausos metu T. M. paaiškino, kad prieš 2–3 savaites į jo darbovietę buvo atėję trys vyrai, du iš jų – matė įvykio dieną (t. 1, b. l. 36). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 30 d. išduota S. C. adresuota siunta (t. 3, b. l. 23). Taigi nuo šios dienos, kaip teigia nukentėjusysis, jam tapo žinoma, kad dujas jam purškė būtent šis asmuo – S. C.. Prokuroro teigimu, nukentėjusysis tokius duomenis pateikė ikiteisminį tyrimą atlikusiai pareigūnei. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad minimos apklausos metu, kuomet T. M. nurodė, jog į siuntų skyrių atėjo du asmenys, kuriuos jis matė įvykio metu, išteisintojo duomenų jis nepaminėjo, nors juos jau žinojo. Dar daugiau, tą pačią dieną buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame kaip civilinis atsakovas nurodytas tik T. M.. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad asmuo buvo užpultas dviejų nepažįstamų jaunuolių, S. C. įvardintas nebuvo (t. 1, b. l. 39-40). 2018 m. balandžio 4 d. akistatos su T. M. metu nukentėjusysis, atsakydamas į jam užduodamus klausimus, vėlgi S. C. neįvardijo, paaiškindamas, kad automobilyje buvo du vyrai – T. M. sėdėjo prie vairo, o kitas sėdėjo šalia vairuotojo, to vyro nurodė nepažįstantis (t. 1, b. l. 80-81). Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos metu nukentėjusysis nurodė atpažinęs S. C. iš veido bruožų, taip pat nurodė ir kaip pastarasis buvo apsirengęs, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu išteisintojo jis niekaip neapibūdino, teigė šio vyro nepažįstantis. Dėl šios priežasties negalima sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad 2018 m. balandžio 12 d. vyresniosios tyrėjos surašytas tarnybinis pranešimas, be kita ko nurodant, kad nukentėjusysis negali apibūdinti T. M. keleivio, yra iš esmės klaidingas (t. 1, b. l. 85, t. 2, b. l. 89). Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00362-18, išnaudojus visas galimybes nustatyti T. M. bendrininką, priimtas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nukentėjusysis 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą ikiteisminį tyrimą atnaujinti, nurodydamas, kad jį užpuolė ir dujomis apipurškė du asmenys – T. M. ir S. C. (t. 2, b. l. 90, 95). Taigi išteisintojo duomenys buvo pateikti ne iš karto po to, kai nukentėjusysis, kaip teigia atpažino S. C., tačiau gerokai vėliau, kai buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą sustabdyti. Siekiant patikrinti nukentėjusiojo parodymų, susijusių su išteisintuoju S. C. patikimumą, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje atlikusią tyrėją R. I.. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nuo to laiko, kada nukentėjusysis, kaip teigė, įvardijo tyrėjai S. C. duomenis, praėjo reikšmingas laiko tarpas ir mažai tikėtina, kad tyrėja šias aplinkybes gali tiksliai atsiminti. Kita vertus, tokia apklausa net nebūtų tikslinga, nes bylos duomenys akivaizdžiai paneigia nukentėjusiojo versiją – išteisintojo duomenys pateikti tik sustabdžius ikiteisminį tyrimą 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Prokuroro M. Zupkausko 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. birželio 28 d. prašymuose pratęsti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nėra nustatytas su T. M. buvęs asmuo (t. 1, b. l. 16, 18, 20, t. 2, b. l. 7, 9, 11).

17. Tai, kad T. M. nepasirinkto greitesnio ir paprastesnio proceso T. M. pateikus versiją, jog tai jis panaudojo dujų balionėlį, nesuponuoja išvados, jog nukentėjusysis išties atpažino asmenį, kuris įvykio metu važiavo kartu su nuteistuoju T. M.. Iš įvykio sekos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad T. M. ir S. C. 2018 m. sausio mėnesį buvo kartu atvykę į nuteistojo darbovietę ir kalbėjo apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą. T. M. teigimu, jam tada tapo žinomi T. M. bendrininko vardas ir pavardė. Vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau aptartus nukentėjusiojo parodymus, susijusius su S. C. atpažinimu, neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis galėjo ne atpažinti išteisintąjį, o logiškai susieti jo dalyvavimą įvykyje su tuo, kad pastarasis atvyko kartu su T. M. atsiimti siuntos ir kalbėjo apie ikiteisminį tyrimą. Tai, kad S. C., žinodamas apie įvykį iš nuteistojo pasakojimo, bendravo su nukentėjusiuoju nurodyta tema, savaime negali patvirtinti pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. T. M. ir S. C. veikimo bendrai 2017 m. rugpjūčio 11 d. jokiu būdu nepagrindžia ir jų, kaip teigia prokuroras, artimi ryšiai įprastiniame gyvenime bei ankstesnis baudžiamasis procesas dėl panašaus įvykio. Tai, kad ankstesnių nusikalstamų veikų darymo metu šie asmenys buvo kartu ir vienas kito byloje turėjo liudytojų statusus, negali patvirtinti, kad ir šiuo atveju asmenys veikė kartu.

18. Nukentėjusysis, nors įsidėmėjo T. M. veidą įvykio metu ir jį atpažino kaip asmenį, prieš kelias valandas buvusį jo darbovietėje ir bendravusį su juo, pastarojo keleivį matė trumpiau (ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš pradžių jo nepastebėjęs). Be to, būtina vertinti ir tai, kad visas šis incidentas vyko labai gretai, papurškus dujų BMW automobilis nuvažiavo, o nukentėjusysis dėl dujų poveikio negalėjo tiksliai įsidėmėti automobilio numerių (t. 1, b. l. 65). Taigi negalima ir vienareikšmiškai teigti, kad per trumpą laiką, asmeniui purškiant dujas į automobilio saloną, jis galėjo įsidėmėti ir tą dariusį asmenį.

19. S. C. pozicija, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykyje jis nedalyvavo, kartu su T. M. automobiliu jis nevažiavo ir dujų į T. M. automobilį nepurškė, buvo nuosekli viso proceso metu. Nors, prokuroro teigimu, pastarasis turi suinteresuotumą ir dėl to jo parodymais negalima besąlygiškai tikėti, būtina pažymėti, kad jokiais kitais byloje esančiais įrodymais S. C. dalyvavimas darant nusikalstamą veiką nėra patvirtintas. Vienintelis asmuo, nurodęs, kad būtent jis purškė dujas, yra nukentėjusysis T. M., tačiau, kaip nustatyta, jo parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs ir teismas negali jais vadovautis pagrįsdamas S. C. kaltę. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie jo dalyvavimą inkriminuotos veikos padaryme, S. C. pagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

20. Nukentėjusiojo T. M. atstovas advokatas U. Čižiūnas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo T. M. nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 120 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą padavė nuteistasis T. M. bei prokuroras, ir abu apeliaciniai skundai yra atmesti, nukentėjusiojo atstovo prašymas tenkinamas ir nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

nutaria:

nuteistojo T. M. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo T. M. nukentėjusiojo T. M. naudai 120 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis