- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1-165-827/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- Ž. M.
- Advokatai
- Deividas Gagys, Raimundas Jurka
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Skirmantei Česnauskienei, Aistei Bareikei, Gražinai Osinskajai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, korespondenciją siųsti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2015-12-13 apie 10.30 val. buto, (duomenys neskelbtini) , Vilnius, miegamajame konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją sutuoktinę Ž. M., dėl ko nukentėjusioji Ž. M. nukrito ant lovos, kur, paėmęs už ant nukentėjusiosios Ž. M. kaklo surišto šaliko galų, juos tempdamas nukentėjusiąją Ž. M. smaugė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai Ž. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimo-kraujosruvos odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje. D. M. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 dalyje.
Kaltinamasis D. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad viskas prasidėjo 2015 m. vasario mėn., kai jau su sutuoktine pradėjo kalbėti apie skyrybas. Santykiai buvo įtempti, kaltinamasis porą kartų kreipėsi į policiją, rašė skundus. Tą dieną viskas prasidėjo nuo apsižodžiavimo. Jam pasakė susirinkti savo daiktus, kuriuos jis buvo išmėtęs, tačiau jis atsisakė tai padaryti ir emocingai pasiuntė sutuoktinę velniop. Tada sutuoktinė išsitraukė kamerą ir pradėjo jį filmuoti. Kaltinamasis nenorėjo būti filmuojamas, kamera jį erzino ir jis staigiu judesiu atėmė telefoną, sutuoktinė ūmiai mėgino ištraukti telefoną iš rankos ir jie susistumdė, kaltinamasis susistumdymo metu laikė telefoną tvirtai suspaudęs rankoje. Susistumdymas vyko vaikų kambaryje, jį pastūmė abiem rankomis, jis trenkėsi į sieną ir griuvo. Atsistojęs nuo grindų atidavė jai tą telefoną. Tuo viskas užsibaigė, jie išėjo iš vaikų kambario į svetainę, kur vyko apsižodžiavimas, žmonai jam sakė, kad jis bus pakastas iki Kalėdų. Ta frazė kaltinamąjį paveikė emociškai. Žmona nuėjo į miegamąjį, jis nuėjo iš paskos, ji gulėjo ant lovos. Jie toliau kalbėjosi pakeltu tonu, jis norėjo sužinoti, ką reiškia žmonos pasakyta frazė. Jis prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokio smurto. Kažkuriuo momentu žmona pardėjo šaukti sūnų, kurio miegamajame nebuvo ir jis to įvykio nematė. Ji šaukė sūnui "J. skambink 112". Tada kaltinamasis pamatė, kad sūnus skambina namų telefonu. Priėjo prie sūnaus, paėmė iš jo telefono ragelį ir pakalbėjo su operatore. Tada atvyko pareigūnai ir jis išvyko su jais į apklausą.
Įklausimus paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 13 d. konfliktas namuose vyko apie 11 val. ryto. Jis atsikėlęs tvarkėsi virtuvėje, žmona atėjo iš miegamojo ir pasakė, kad šuo drasko servetėles vaikų kambaryje ir kad jis eitų jų susirinkti. Kaltinamasis tuo metu miegojo vaikų kambaryje. Jis pasiuntė ją velniop, o ji išsitraukusi telefoną pradėjo jį filmuoti. Tada jis atėmė telefoną ir tarp jų vyko susistumdymas. Žmona norėjo iš jo rankos atimti telefoną, gavo nuo jos į skruostikaulį ranka, žmona bandė įspirti jam į sėklides, jie grūmėsi, kaltinamąjį pastūmė abiem rankomis, jis atsitrenkė į sieną ir susmuko, tada pats atidavė telefoną. Tada jie išėjo iš vaikų kambario. Konflikto metu dukros Indrės namuose nebuvo, sūnus J. buvo namie, jo vaikų kambaryje nebuvo, grumtynių metu žmona jį šaukė, sakydama, ateik J., žiūrėk, vyksta grumtynės, tėtis muša mamytę. Grumtynių metu vaikas atėjo į kambarį, bet jis nematė vaiko reakcijos, kai grumtynės liovėsi J. turbūt buvo darbo kambaryje. Kai buvo miegamajame jie tik pakeltu tonu aiškinosi, žmona isterišku tonu sakė vaikui, kviesk policiją. Neprisiminė, kaip buvo apsirengusi sutuoktinė, prisimena, kad buvo su šaliku, nes jai skaudėjo gerklę ir ji kelias dienas buvo su šaliku. Vaikas iš karto nubėgo paimti telefono, ir kaltinamasis užfiksavo, kad jis jau diktuoja kažką operatoriui. Jis atsistojo ir nuėjęs į svetainę, paėmė telefoną. Kai kalbėjo su operatore, tuo metu kaltinamasis buvo ramus. Atvykus pareigūnams, jiems sakė, kad žmonai nieko nedarė. Grumtynės vyko dėl telefono – jis viena ranka laikė telefono, kita gynėsi, jos vieną ranką buvo paėmęs, nes neleido jai smūgiuoti, ji laikė kaltinamojo ranką už telefono, kita ranka bandė jam smūgiuoti. Nepamena ar buvo paėmęs už žasto, greičiausiai tik už riešo, stengėsi veido neliesti, stengėsi gintis nepadarydamas jai žalos, nes tada jam būti problematiška. Miegamajame su žmona fizinio kontakto nebuvo, grumtynės vyko tik vaikų kambaryje. Kai sūnus skambino jis nepastebėjo, pastebėjo tik tada, kai jis jau kalbėjo su operatore, jis tuo metu sėdėjo miegamajame ant lovos krašto. Priėjo prie sūnaus ir paklausė vaiko, ar gali iš jo paimti telefoną. Neprisiminė, ką jis aiškino pareigūnams atvykusiems į namus, neprisiminį, kad būtų jiems sakės tokius žodžius "apsistumdė, tačiau nesmaugė" (b. l. 182-187).
Apklausta kaip nukentėjusioji Ž. M. teismo posėdyje paaiškino, kad nėra suinteresuota kažką nubausti. Tai buvo sekmadienio rytas, ji nuvežė dukrą ruoštis pirmajai Komunijai ir iki ją reikės paimti, turėjo pusantros valandos laiko. Tą laiką ji išnaudojo tvarkymuisi. Ji norėjo sutvarkyti vaikų kambarį, kuriame tuo metu miegojo dukra ir vyras. Vyras tuo momentu sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių. Kambarys buvo pilnas servetėlių, kurias šuo buvo išdraskęs ir jos mėtėsi net vaikų žaisluose. Kai kurios jų buvo su geltonu atspalviu. Jai sukilo pyktis ir ji pradariusi duris pasakė jam, kad jis susirinktų savo "spermines" servetėles pats, kad šuo jų netampytų. Iš jo pusės pasipylė keiksmažodžiai. Vaikas tuo metu sėdėjo su kaltinamuoju kambaryje. Vienintelis dalykas, kas jį sustabdo nuo necenzūrinių žodžių vartojimo prie vaikų yra filmavimas. Kai ji išsitraukia telefoną, jis nurimsta ir pradeda visai kitaip elgtis. Tada nukentėjusioji išsitraukė telefoną. Tada jis šoko prie jos su rusiškais keiksmažodžiais, kad jis nieko netvarkys. Jis griebė telefoną, vaikas tuo metu rėkė "baikit, baikit", atsistojo ir nubėgo į miegamąjį. Tuo metu tarp jos ir kaltinamojo vyko grumtynės, negali sakyti, kad ją mušė, kad jis nesigynė, jie abu grūmėsi. Kai vaikas pardėjo verkti, ji stumtelėjo vyrą su visu telefonu, sakydamas pasiimk tu tą telefoną ir nuėjo pas vaiką į miegamąjį jo nuraminti. Vyras atėjo iš paskos, sūnus jau buvo truputį nusiraminęs, tada jis paprašė vaiko eiti iš miegamojo ir jame nebūti. Ji tuo metu kėlėsi nuo lovos, sakė vyrui atiduoti telefoną ir baigti, nes tarėsi nekonfliktuoti prie vaikų. Tuo metu kaltinamasis ją pastūmė ir ji krito ir parsidėjo tie visi keiksmažodžiai "aš tave pakasiu". Tai ne jos žodžiai, tai kaltinamojo fantazijos, kuriomis ji yra kaltinama jau nuo vasario mėnesio. Jai buvo bronchitas, ir šiaip ji duso, buvo smaugimas ir jai pradėjo trūkti oro. Ji pradėjo plėšti šaliką nuo savęs, ir pradėjo gintis, mano, kad tai buvo tas momentas, kai ji bandė įspirti jam į sėklides. Tai nebuvo grumtynės vaikų kambaryje. Iš šoko ir baimės, kad jai trūksta oro, ji sakė: "Justai kviesk policiją ar kviesk pagalbą". J. nebuvo kitame kambaryje, jis stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo į tai paklaikusiomis akimis. J. nubėgo ir toliau vyko grumtynės. J. atėjo iš darbo kambario, eidamas jis kalbėjo, tada D. išgirdo, kad J. kalba, jis labai greitai nurimo, atsistojo ir gan greitai nubėgo. Ji ėjo iš paskos, nes bijojo, ką jis darys vaikui. Jis labai ramiai paėmė iš vaiko telefoną ir baigė kalbėti. Tada ji apsikabino J. ir verkė. Policija atvažiavo labai greitai, tuo metu D. M. jai dar pasakė, kad "tu mane pasodinsi, bet aš išeisiu ir mano bus kita motyvacija". Tuo metu ji išsigando ir skambino advokatui.
Į klausimus paaiškino, kad kai vyras atėjo į miegamąjį, ji jame buvo su vaiku. Jis pasakė vaikui eiti iš miegamojo ir atsistojo jį praleisti. Vyras tada ją stumtelėjo ir jis ant nugaros krito ant lovos, tačiau stūmė nestipriai. Parkritus ant nugaros kaltinamojo veidas prieš ją ir buvo keliamas šalikas, jis kėlė jos šaliką ir sakė, kad jis ją pakas. Jai pradėjo trūkti oro, ji pradėjo plėšti šaliką, tai buvo pakankamai greitai, momentiškai, šokiškai ir tada sakė, kad justas kviestų policiją ar pagalbą. Vyras būdamas virš nukentėjusiosios kėlė šaliko mazgus, jai nuo bronchito ir viso kito pradėjo trūkti oro, tamsėti akyse. Ji pati apsidraskė kaklą, bandydama atsilaisvinti šaliką, nes jai jau trūko oro. Truputį atsilaisvinusi jis jau rėkė, draskėsi visomis išgalėmis. Tada jos nagai buvo ilgi, jie abu buvo pikti, toliau vyko grumtynės iki kol vyras išgirdo, kad sūnus kalba su policija. Tada jis staiga pašoko.
Sužalojimai ant abiejų dilbių galėjo atsirasti grumtynių metu atimant telefoną, nes buvo griebta už rankų, ar ant lovos, kai grūmėsi. Kaltinamasis traukė šaliką, kuris buvo sunertas mazgu. Tai buvo minkštas, kašmyrinis platus ilgas šalikas, sulenktas per pusę ir sunertas padarant mazgą, keliant į viršų už šaliko galų, tas mazgas užsiveržė. Traukimas už šaliko galų truko neilgai, momentiškai, jai aptemo akys ir ji pradėjo plėštis. Šalikas minkštas, todėl jis lengvai atsilaisvina. Nukentėjusioji nėra smulkus žmogus, o kaltinamasis nėra labai didelis, todėl jėgų skirtumas nėra labai didelis ir jai užteko jėgų kovoti ir atsiplėšti šaliką. Tempimas už šaliko buvo tyčinis veiksmas, tai galėjo būti dėl noro pagąsdinti. Sutuoktinis yra ramus žmogus su kartas nuo karto užeinančiais labai ūmiais, tokiais paklaikusio žvilgsnio ir nevaldomo įniršio priepuoliais, kurių neįmanoma suprasti. Jis gali prie žmonių (yra buvę prie kaimynų) šokti su kumščiais prieš nukentėjusiąją sakydamas "kaip aš tau pisiu į galvą už tuos visus metus". Tai būna be priežasties, tada jis gali staiga atsitokėti ir tai praeina. Blogiausia, kad jis to neatsimena ir nukentėjusiąją tai gąstina.
Kai sutuoktinis atėjo į miegamąjį, sūnus nuėjo į darbo kabinetą. Mano, kad besigindama nuo sutuoktinio, jam įdrėskė, tai turėjo būti veido srityje. Kaltinamasis buvo virš jos, turbūt buvo ją atsižergęs, nes ji bandė jam spirti į sėklides. Po įvykio buvo sužalojimai jai ant kaklo dešinėje pusėje ties žandu. Jai trūko oro, jai buvo sinusitas, bronchitas, nebuvo taip, kad kažkiek laiko būtų neturėjusi oro, nekvėpavusi, tačiau jai pradėjo trūkti oro, pasidarė baisu ir todėl suriko, kad kviestų pagalbą. Puolė plėštis ir gintis. Kaltinamasis tuo metu traukė šaliką už abiejų galų ir kėlė į viršų. Šalikas buvo sulenktas, abu galai perkišti per kilpą. Ji bandė atsilaisvinti šaliką, bet jis nenusiėmė, gynėsi, kada kaltinamasis paleido šaliką, neužfiksavo. Vaiko prašė kviesti pagalbą, sakė: "J. kviesk pagalbą" arba "J., kviesk policiją". Vaikas matė, kad jie mušėsi, tuo metu jie mušėsi. Įvykio metu ji dėvėjo maikutę trumpomis rankovėmis.
Apkalstas kaip specialistas E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo pateiktą specialisto išvadą. Išklausius proceso dalyvių paaiškinimus specialisto išvada nesikeičia. Pagal parodymus gali patikslinti, kad odos nubrozdinimas-kraujosruva odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, tikėtina galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai bandant nagu nusidraskyti šaliką nuo kaklo. Poodinės kraujosruvos dilbiuose galėjo atsirasti tiek sugriebiant kitam asmeniui ir pirštais suspaudžiant dilbį, tiek nukentėjusiajai suduodant ar nukentėjusiajai prisidengiant nuo suduodamų smūgių. Kairiajame dilbyje galėjo atsirasti dėl trauminio poveikio suduodant smūgį arba dengiantis, dešiniajame dilbyje tikėtina, kad suspaudžiant ranka ar pirštais. Kakle kraujosruva yra odoje, ne poodinė, kai nubrozdinamas odos sluoksnis, odoje lieka kraujosruva. Dinaminio poveikio pasėkoje, judesyje padarytas sužalojimas kaklo srityje. Kitų sužalojimų kakle nebuvo, smaugimui būdingų sužalojimų nebuvo, tas sužalojimas, kuris buvo, yra būdingas nudraskymui. Poodinė kraujosruva – "mėlynė" ir odos kraujosruva, kuri nemėlynuoja, ji būna raudona, bet kartais pageltonuoja. Nubrozdinimas ir kraujosruva odoje – tas pats sužeidimas. Tai nėra atskiros vietos, tai tas pats sužeidimas.
Iš Birt ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-12-13 11 val. 16 min. gautas pranešimas Bendrajame pagalbos centre – paskambinęs vaikas prašė policijos pagalbos, teigė, kad tėvas muša motiną. Atėmęs ragelį vyras paaiškino, kad muštynių nebuvo, tik susistumdymas bei konfliktas, vyksta skyrybų procesas, o vaikui skambinti liepė motina, fone girdėjosi moters verksmas (t. 1, b. l. 6).
Iš Bendrojo pagalbos centro ikiteisminiam tyrimui pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas vienas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-33). Šis garso įrašas apžiūrėtas surašant 2016-02-24 apžiūros protokolą, iš kurio matyti, jog garso įraše girdėti BPC operatoriaus balsas, vaikiškas balsas ir vyriškas balsas. Garso įrašo trukmė 1 min. 42 sek. iš apžiūros protokolo matyti, jog garso įraše girdisi, kaip atsiliepus BPK operatoriui vaikas nurodo, jog jo tėvai mušasi ir jis nežino, ką daryti. Operatoriui paklausus ar tėvai tarpusavyje mušasi, vaikas patikslina, kad tėtis muša mamą. Vaikas nurodo namų adresą (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini), nurodo laiptinės kodą. Paklausus, kiek metų yra vaikui atsiliepia vyriškas balsas, kuris uždususiu balsu pasisveikina labas vakaras. Vyras sako, žmona mano, kad ją mušu (fone girdėti moteriškas balsas ir verksmas, sako "atsiprašau, prie vaiko mane muša"). Vyras teigia, kad jos tikrai nemuša. Operatoriui paklausus, kas vyksta pas juos, vyriškas balsas atsako, kad čia yra tiesiog mažytės visokios, apsistumdymai, jis jos nemušė, nemano, kad buvo kažkoks rimtas konfliktas, tiesiog pasakė susirinkti servetėles nuo lovos, jis pasakė, kad čia nėra jokios sperminės servetėlės, pas juos čia šiek tiek skyrybų reikalai, todėl nežino, kodėl čia dabar reikia vaiką traumuoti, sakyti, kad jis muša moterį, jis nemušė moters. Operatorius paaiškina, kad bet kokiu atveju turi perduoti policijai informaciją, nes vaikas skambina ir sako, kad muša motiną. Vyriškas balsas nurodė, kad supranta, kad jie tai turi daryti, tiesiog sako, kad nėra labai rimta, kaip bandoma pateikti, motina mano, kad ją primušė ar kažką (t. 1, b. l. 34-35).
Atidarius kompaktinį diską su garso įrašu, matyti, kad jame yra du failai. Vienas pdf formato failas, kuriame yra 2015-12-31 BPC raštas. Antrasis mp3 formato failas, kuria užfiksuotas garso įrašas BPC. Garso įrašo trukmė 1,42 min. Jam užfiksuota, kaip vaikas skambins į BPC, nurodo, kad jo tėvai mušasi ir jis nežino ką daryti. Operatorė klausia, ar tarpusavyje mušasi tėvai, vaikas atsako: abudu, tėtis muša mamą...Toliau vaiko kalbėjimą nutraukia operatorės klausimas "adresas koks?". Vaikas kalba greitai, yra susijaudinęs. Pokalbio 40 minutę viduryje vaiko kalbėjimo telefono ragelį perima vyriškis ir pradeda kalbėti su BPK operatore. Vyriškis su operatore kalba uždusęs (garsiai ir dažnai kvėpuodamas). Jis iš karto sako, kad žmona mano, kad jis ją muša, jis jos nemuša. Paklausus, kas pas juos vyksta, nurodė, kad tiesiog čia yra mažytės visokios apsistumdymai, jis jos nemušė, nemano, kad tai kažkoks rimtas konfliktas. Pradėjus vyriškiui kalbėti su operatore fone girdėti moters verksmas ir balsas, kuris sako, kad prie vaiko ją muša. Vyriškis sako, jog nežino, kodėl reikia vaiką traumuoti ir sakyti, kad jis mušė moterį. Taip pat pokalbyje vyriškis pamini, jog motina mano, kad vaikutis turi skambinti, kad jis ją primušė (t. 1, b. l. 33).
Iš 2015-12-13 Ž. M. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2015-12-13 apie 10 val. 30 min. tvarkėsi namus ir paprašė sutuoktinio susirinkti popierius, buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Pradėjus tai fiksuoti telefonu, sutuoktinis agresyviai puolė ir pradėjo ją smaugti. Viskas vyko mažamečio sūnaus J. M. akivaizdoje, kuris išsigandęs ir iškvietė policiją, gindamasi nagais vyrui įdrėskė (t. 1, b. l. 5).
Iš 2015-12-13 apžiūros protokolo matyti, kad 2015-12-13 nuo 14:00 val. iki 14:15 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūrėti buvo du kambariai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje – vaiko kambarys ir miegamasis. Vaiko kambaryje įeinant pro duris kairėje pusėje yra viengulė lova. Kitas kambarys išeinant iš vaiko kambario yra kairėje pusėje, jame yra dvigulė lova. Apžiūrint sužalojimą matosi smaugimo žymės ant Ž. M. kaklo (t. 1, b. l. 15).
Iš 2015-12-15 specialisto išvados Nr. G 4210/15 (01) matyti, kad Ž. M. padaryta odos nubrozdinimas-kraujosruva odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio riboje išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-13. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsirandantiems griūnant (t. 1, b. l. 37).
Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu Ž. M. pateikė ikiteisminiam tyrimui pilkos spalvos šaliką, kuriuo kaip teigia jos vyras ją smaugė (t. 1, b. l. 38). Šalikas apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad šalikas yra pilkos spalvos, audinys suglamžytas, jo storis 1 mm, plotis 62 cm, ilgis be kutų 165 cm, ilgis su kutais 185 cm (t. 1b. l. 39-46).
Apžiūrėtas šalikas buvo pateiktas specialistui E. B.. Apklaustas kaip specialistas ikiteisminio tyrimo metu E. B. paaiškino, kad Ž. M. nustatytas kaklo kairėje pusėje esantis odos nubrozdinimas – kraujosruva odoje galėjo atsirasti nukentėjusiajai pačiai nagais susižalojant kaklą, bandant užkišti pirštus už šaliko, kuriuo kaip ji teigia, buvo smaugiama. Įvertinus tyrimui pateiktą šaliką bei Ž. M. padaryto kaklo sužalojimų morfologinius požymius, galima teigti, kad kaklo odos nubrozdinimas – kraujosruva odoje nebuvo padaryti tyrimui pateiktu šaliku (t. 1, b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog D. M. pareikštas kaltinimas byloje pasitvirtino. Jis kaltinamas tuo, kad 2015-12-13 apie 10.30 val. buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, miegamajame konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją sutuoktinę Ž. M., dėl ko nukentėjusioji ji nukrito ant lovos, tada paėmęs už ant nukentėjusiosios Ž. M. kaklo surišto šaliko galų, juos tempdamas nukentėjusiąją Ž. M. smaugė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai Ž. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimo-kraujosruvos odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalių riboje išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje.
Iš kaltinamojo paaiškinimų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis pripažįsta, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio dieną namuose vyko konfliktas, kurio metu ši bandė jį filmuoti mobiliojo ryšio telefonu. Jis atėmė iš jos telefoną, sutuoktinė bandė atsiimti savo telefoną ir tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusioji vieną kartą ranka trenkė jam į veidą, stipriai abiem rankos pastūmė jį ir jis nugara trenkėsi į sieną ir susmuko, taip pat bandė įspirti jam į sėklines. Grumtynių metu vaiko kambaryje sūnaus Justo nebuvo, tačiau Ž. M. jį šaukė, sakė ateik, Justai, žiūrėk vyksta grumtynės, tėtis muša mamą. Jis taip pat pripažįsta tą aplinkybę, kad nukentėjusioji nuėjo į miegamąjį, o jis taip pat nuėjo kartu su ja į miegamąjį. Vaikas buvo atėjęs ir stovėjo tarpduryje. Nueidama į miegamąjį Ž. M. pasakė, kad jis, kaltinamasis, dar iki Kalėdų bus pakastas. Tai jį paveikė emociškai, jis nuėjo paskui ją į miegamąjį, nes norėjo išsiaiškinti, ką reiškia jos pasakyta frazė. Miegamajame jie su Ž. M. kalbėjosi pakeltu tonu. Jiems besiaiškinant žmona isterišku tonu liepė vaikui kviesti policiją. Miegamajame kaltinamasis nenukentėjusiosios nelietė, už šaliko paėmęs nebuvo. Apklausta kaip nukentėjusioji Ž. M. tuo tarpu nurodė, kad grumtynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko ne tik vaikų kambaryje, kai buvo atimtas iš Ž. M. telefonas, bet ir vėliau miegamajame, kai ji buvo parblokšta ant lovos ir sutuoktinis buvo šalia ar virš jos ir traukė už šaliko galų, kuris užsiveržęs ją smaugė. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad vis tik byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios fizinis kontaktas buvo ne tik vaikų kambaryje, bet ir miegamajame. Iš kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jiems žodžiu bekonfliktuojant miegamajame, Ž. M. tyčia isterišku balsu sušuko vaikui J. M. skambinti policijai ir šis paskambino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad vaikeli, kviesk policiją, paimk laidinį telefoną, surink 112 ir iškviesk policijos pareigūnus. Tačiau šių teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš skambučio BPC garso įrašo matyti, kad vaikas skambina į BPC, atsiliepia operatorė, vaikas su operatore kalba ne ramiai, o skubėdamas, jaučiamas jo susijaudinimas. Vaikas nurodo, kad tėvai mušasi. Paklausus, ar jie tarpusavyje mušasi, vaikas patikslina, kad taip, abu mušasi, tėtis muša mamą, toliau vaiko kalbą klausimu pertraukia operatorė. Toliau seka pokalbis su operatore. Viso vaiko pokalbis su operatore užtruko 40 sekundžių, o juk dar vaikui reikėjo paimti telefoną, surink numerį, sulaukti, kol atsilieps operatorius. Taigi, tik praėjus kuriam laikui nuo Ž. M. pasakymo vaikui, kad jis kviestų policiją kaltinamasis pastebėjo, jog vaikas kalba su BPC operatoriumi ir tik tada priėjęs paėmė iš jo telefoną. Telefonu su operatore pradėjus klabėti D. M. garso įraše akivaizdžiai girdisi, kad D. M. yra uždusęs, jo kvėpavimas akivaizdžiai padažnėjęs, tarsi tik ką būtų užsiėmęs aktyvia fizine veikla. Nukentėjusioji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė, kad kai kaltinamasis pradėjo traukti už šaliko galų, šalikas ėmė ją smaugti, jai trūko oro, ji išsigando, bandė atsilaisvinti šaliką, aktyviai gintis nuo sutuoktinio ir prašė vaiko, kuris tuo metu stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo į tėvus, kviesti pagalbą. Kaltinamasis D. M. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad vaikas į BPC skambino tuo metu, kai jau konfliktas vaikų kambaryje buvo pasibaigęs ir jis su Ž. M. aiškinosi miegamajame. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios taip pat vyko ir miegamajame, ne tik vaikų kambaryje. Tai patvirtina tai, kad vaikas paskambinęs pasakė operatoriai, jog mano tėvai mušasi, vaikas kalbėdamas su operatore kalbėjo skubėdamas, kad vaikui prakalbėjus su operatore 40 minučių tik tada D. M. pastebėjo, jog vaikas kalba su BPC ir tik tada perėmė telefoną, kad parėmęs telefoną pokalbio metu buvo uždusęs. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad vaikui skambinant į BPC ir jo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko fizinis santykių aiškinimasis. Jeigu kaltinamasis tik būtų pakeltu balsu kalbėjęs su nukentėjusiąją, jis, visų pirma, daug anksčiau būtų pastebėjęs, jog vaikas skambina BPC, antra, perėmęs pokalbį su operatore nebūtų uždusęs, nes nuo kalbėjimo pakeltu tonu žmogus tiek fiziškai nepavargsta, kad padažnėtų kvėpavimas kaip nuo fizinio krūvio. Taigi, šie įrodymai ir jomis nustatytos aplinkybės įrodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios vyko fizinis kontaktas ne tik vaikų kambaryje, bet ir miegamajame.
Dėl to, kas vyko miegamajame kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai yra skirtingi. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji gulėjo ant lovos, o jis buvo šalia ir su ja pakeltu tonu aiškinosi, ką reiškia jos pasakymas, jog jis dar iki Kalėdų bus pakastas. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog nukentėjusioji tuo metu nešiojo šaliką. Nukentėjusioji nurodo, kad miegamajame ji iš pradžių buvo su vaikus, nes norėjo jį nuraminti dėl to, kad jis buvo susijaudinęs dėl tėvų grumtynių vaikų kambaryje. Paskui ji vaikui pasakė eiti iš miegamojo, vyras ją nestipriai stumtelėjo, kadangi lova labai žema, ji parkrito ant lovos ant nugaros. Tada jo veidas buvo priešais jos veidą, jis kėlė jos šaliką, suėmęs už galų ir sakė, kad ją pakas, jai pradėjo trūkti oro, ji pradėjo plėštis šaliką. Tai vyko pakankamai greitai. Tada ji sakė, kad Justas (sūnus) kviestų pagalbą. Vyras būdamas virš jos, kėlė šaliko galus, jai pradėjo trūkti oro, tamsėti akyse, ji išsigando ir pradėjo plėštis šaliką, norėdama jį atsilaisvinti. Mano, kad pati apsidraskė kaklą, bandydama atsilaisvinti šaliką, nes jai trūko oro. Truputį atsilaisvinusi šaliką, ji rėkė, draskėsi visomis išgalėmis, tada jos nagai buvo ilgi, jie abu buvo pikti, tarp jų toliau vyko grumtynės iki kol vyras išgirdo, kad sūnus kalba su policija, tada jis staiga pašoko, nusiramino ir priėjęs prie vaiko perėmęs iš jo ragelį pardėjo kalbėti su operatore. Ji tada sekė iš paskos, nes jai buvo neramu, kad dėl vaiko. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai padarytas odos nubrozdinimas-kraujosruva odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje. Teisme apklaustas specialistas paaiškino, kad pagal parodymus teisme gali patikslinti, jog odos nubrozdinimas-kraujosruva odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, tikėtina galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai nagu bandant nudraskyti šaliką nuo kaklo. Kakle yra kraujosruva odoje, ne poodinė, kai nubrozdinamas odos sluoksnis, odoje lieka kraujosruva. Tai dinaminio poveikio pasėkoje, judesyje padarytas sužalojimas kaklo srityje. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančiose fotonuotraukose užfiksuotas Ž. M. kaklo fotonuotraukos, kuriose matosi žymės ant kūno. Įvertinus visus šiuos įrodymus teismas daro išvadą, kad jie patvirtina, jog kaltinamasis būdamas miegamajame, pastūmė Ž. M., jai nukritus ant lovos paėmė už ant nukentėjusiosios kaklo buvusio šaliko galų ir juos tempdamas smaugė ir taip prieš ją smurtavo.
Iš specialisto išvados matyti, kad Ž. M. padaryta odos nubrozdinimas-kraujosruva odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio riboje išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-13. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausiamas teisme specialistas nurodė, kad poodinės kraujosruvos dilbiuose galėjo atsirasti tiek sugriebiant kitam asmeniui ir pirštais suspaudžiant dilbį, tiek nukentėjusiajai suduodant ar nukentėjusiajai prisidengiant nuo suduodamų smūgių. Kairiajame dilbyje galėjo atsirasti dėl trauminio poveikio suduodant smūgį arba dengiantis, dešiniajame dilbyje tikėtina, kad suspaudžiant ranka ar pirštais. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko grumtynės ir vaiko kambaryje, kada kaltinamasis buvo atėmęs nukentėjusiosios telefoną, o ši norėjo jį atsiimti. Kadangi šios grumtynės vyko dėl to, kad kaltinamasis atėmė nukentėjusiosios telefoną, o ši jėga norėjo jį atsiimti, t. y. abu grumtynių dalyviai vienoda iniciatyva jose dalyvavo, abu stumdėsi tarpusavyje, vienas stengėsi neatiduoti telefono, kitas atimti, todėl teismas šių veiksmų nevertina kaip užpuolimo, be to, jie nėra įtraukti ir į kaltinimą. Tačiau šių grumtynių metu galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios sužalojimai ant nukentėjusiosios dilbių – tiek grumtynių metu suspaudžiant rankas, tiek suduodant smūgiu ar kitais susitrenkiant. Akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų, jog kraujosruvos ant dilbių atsirado būtent tada, kai Ž. M. šaliku buvo smaugiama ir bandant jai išsivaduoti iš D. M., byloje nėra, todėl iš kaltinimo šalintina tos aplinkybės, kad D. M. smurtaudamas sukėlė nekentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų abiejuose dilbiuose.
Teismas vertina, kad D. M. tempdamas šaliko, kuris buvo uždėtas ant kaklo pernėrus šaliko galus per kilpą, suprato, kad šalikas užsiveržia ir taip nukentėjusioji smaugiama, bei jaučia fizinį skausmą, ir norėjo tokiu būdu elgtis, t. y. ją smaugti bei sukelti jai fizinį skausmą. Tai rodo tos aplinkybės, kad kaltinamasis savo veiksmų nenutraukė iki to momento, kol neišgirdo, jog vaikas kalba su Bendrojo pagalbos centro operatore. Nukentėjusioji pajutusi, kad trūksta oro, pradėjo plėšti šaliką, kad jį atsilaisvintų, beplėšdama šaliką, ji susižaloji sau kaklą. Teismas vertina, nubrozdinimo-kraujosruvos padarymas pagrįstai inkriminuotas kaltinamajam, kadangi tai yra tiesioginė jo veiksmų pasekmė – kaltinamasis tyčia traukdamas šaliko galus taip tyčia užspaudė šaliku nukentėjusiosios kaklą ir ją smaugė, dėl ko nukentėjusioji išsigandusi, bandė nusiplėšti šaliką, atsilaisvinti jį, kad būtų lengviau kvėpuoti, t. y. kaltinamasis suprato, kad traukdamas šaliką smaugia nukentėjusiąją ir kad ji bando nusiplėšti šaliką, kad paniškai plėšdama šaliką realiai gali sužaloti save, tačiau buvo abejingas šioms pasekmėms (nukentėjusiosios kaklo odos sužalojimui) ir sąmoningai leido joms atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji nors jau ir buvo pradėjęs skyrybų procesą, tačiau santuoka dar buvo nenutraukta, jie gyveno tame pačiame bute, vis dar buvo sutuoktiniai, t. y. šeimos nariai, todėl teismas daro išvadą, kad D. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
D. M. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas buvo nuo 2015-12-13 11:16 min., paleistas 2015-12-13 16 val. 30 min., jam kardomoji priemonė nepaskirta (t. 1, b. l. 127, 129).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis D. M. yra neteistas, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veiksmai padaryti veikiant tyčine kaltės forma tiesiogine tyčia fizinio skausmo sukėlimo atžvilgiu ir netiesiogine tyčia sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, t. y. prieš šeimos narį, ignoruojant tai, kad nusikalstamus veiksmus turėjo stebėti mažametis vaikas, taip pat įvertintina ir tai, kad nukentėjusiosios veiksmuose taip pat yra kaltės dėl konflikto pradžios, kada įžeidžiančiu būdu pareikalaujama susitvarkyti kambarį. Atsižvelgtina ir į tai, kad santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta, jie kartu daugiau nebegyvena, todėl pretekstų kitiems konfliktams neturėtų kilti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo charakteristiką, teismas daro išvadą šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be papildomų įpareigojimų ir draudimų.
Nukentėjusiąją byloje atstovavo jos įgaliotas atstovas advokatas. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta duomenys apie nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su atstovavimu. Šias išlaidas 1350 eurų atstovavimas ir procesinių dokumentų rengimas teisme, taip pat 65,00 eurai atstovavimo ir procesinių dokumentų išlaidos ikiteisminiam tyrime. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 10-13), kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs kaltinime numatytą veiką, todėl reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-13 11:16 min., iki 2015-12-13 16 val. 30 min, t. y. 1 dieną, kas prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 64 straipsnis, 66 straipsnis).
Nukentėjusios Ž. M. reikalavimą priteisti iš kaltinamojo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš priteisti iš D. M. 1415 eurų bylinėjimosi išlaidų Ž. M. naudai.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.