Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-19 · Administracinė byla Nr. eI-4350-414/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
eI-4350-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00582-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4350-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00582-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.5; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei advokatei V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti, kad atsakovei J. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. ŽVP-599-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,0108 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 64 Eur.

Nors pareiškėja reikalavimą formuoja J. P. atžvilgiu, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant atsakovės vardą, todėl atsakove laikytina R. P..

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti 64 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės R. P. 0,0108 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas 64 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės R. P. 0,0108 ha dydžio žemės sklypą nustatytas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-046 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita), kuri buvo parengta 2018 m. vasario 26 d. UAB „Capital vertinimas“ vertintojo D. G., pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. akte Nr. ŽVP-599-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“.

Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP02-046 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,0108 ha dydžio atsakovės žemės sklypo rinkos vertė buvo 64 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta. Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-046 yra nenuginčyta, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės žemės sklypą.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-599-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis (64 Eur) 2019 m. kovo 12 d. pervestas į notaro (Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė R. B.) depozitinę sąskaitą ir gautas notaro liudijimas.

Mano, jog atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-046 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. gruodžio 11 d. aktą Nr. ŽVP-599-(1.18). Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsakovė R. P. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-046 yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės 0,0108 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 64 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-046 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. gruodžio 11 d. aktą Nr. ŽVP-599-(1.18). Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.)

Trečiasis suinteresuotas asmuo - akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0108 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. akto Nr. ŽVP-599-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovės R. P. nuosavybės teise valdomą 0,0108 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje).

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti 64 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės R. P. 0,0108 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas 64 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės R. P. 0,0108 ha dydžio žemės sklypą nustatytas uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ vertintojo D. G. 2018 m. vasario 26 d. parengtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-046 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. akte Nr. ŽVP-599-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31), pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovės nuosavybės teise valdomo 0,5000 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 0,0108 ha dydžio dalies atžvilgiu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Žemės sklypas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17.E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje) dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (pakeistas 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-519-(1.17 E.)). Atsakovės žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-599-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. gruodžio 11 d. akte Nr. ŽVP-599-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis 64 Eur.

Pareiškėja prašė nustatyti 64 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės žemės sklypą dydį pagal uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ vertintojo D. G. 2018m. vasario 26 d. parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-046.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Šiuo atveju, pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-046 ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Turto vertinimo ataskaita atlikta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000506).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP02-046 ir joje esančioje turto vertės nustatyto pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,0108 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 64 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta.

Atsakovė R. P. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypų ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-599-(1.18), nei Turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-046. Jau buvo paminėta, kad atsakovė R. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d.), todėl byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. P. kelia ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos 18-KP02-046 nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP02-046 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-599-(1.18.), t. y. atsakovės R. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 0,0108 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei R. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. ŽVP-599-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,0108 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 64 Eur.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė