Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2-1744/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2-1744/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
E. S.
Kategorijos
  • 11.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1744/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.7, 44.2.4.2, 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akinės bendrovės ,,Granitoidas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria perkelta atleidimo iš darbo data, civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Granitoidas“ dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Granitoidas“ dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2010 m. spalio 5 d. su atsakovu sudarytą darbo sutartį Nr. 9 dirbo pas atsakovą iki 2012 m. gruodžio 7 d. statybos direktoriumi. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. BUAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 12 d. Nutarties įsiteisėjimo dieną ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl 2012 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos – dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimo, dalinio vidinio šoninio raiščio plyšimo. 2013 m. sausio 2 d. jam buvo atlikta operacija ir iki 2013 m. vasario 22 d. tęsėsi nedarbingumo laikotarpis. 2012 m. lapkričio 16 d. raštu atsakovo bankroto administratorius įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2012 m. gruodžio 7 d. įmonei iškėlus bankroto bylą. VSDFV Mažeikių skyriui ieškovas pateikė pažymas apie jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus, tačiau 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SP-156 jam nutarta neskirti ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 13 d., nes atleistam asmeniui po atleidimo iš darbo pašalpa mokama ne ilgiau nei 5 kalendorines dienas. Šį sprendimą ieškovas apskundė, tačiau jo skundas buvo atmestas. Ieškovas kreipėsi į atsakovo administratorių dėl atleidimo datos pakeitimo, tačiau jo prašymo atsakovas netenkino. Ieškovas nurodė, kad ieškovo atleidimo iš darbo atveju turi būti taikomos ne ĮBĮ normos, o Darbo kodekso reikalavimai. Ieškovas prašė pakeisti atleidimo iš darbo datą iš 2012 m. gruodžio 7 d. į 2013 m. vasario 22 d., įpareigoti BUAB „Granitoidas“ administratorių UAB „Valeksa“ informuoti VSDFV Mažeikių skyrių apie ieškovo atleidimo datos pakeitimą, priteisti ieškovui iš atsakovės 5 000 Lt moralinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi perkėlė ieškovo E. S. atleidimo iš darbo BUAB „Granitoidas“ datą iš 2012 m. gruodžio 7 d. į 2013 m. vasario 22 d., įpareigojo BUAB „Granitoidas“ administratorių UAB „Valeksa“ informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių apie ieškovo E. S. atleidimo iš darbo datos perkėlimą, priteisė iš BUAB „Granitoidas“ ieškovui E. S. 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi iškėlė BUAB „Granitoidas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. BUAB „Granitoidas“ bankroto administratorius 2012 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. DRB58 įspėjo ieškovą E. S. apie darbo sutarties nutraukimą (10 b. l.). Šiame pranešime atsakovas nurodė ieškovui, kad vadovaujantis DK 137 straipsniu ir ĮBĮ 19 straipsniu 2012 m. gruodžio 7 d. su ieškovu bus nutraukta tarp BUAB „Granitoidas“ ir ieškovo E. S. sudaryta darbo sutartis. Nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., nuo 2012 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d., nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d., nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. sausio 4 d., nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. vasario 4 d., nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 14 d., nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. vasario 22 d. ieškovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas (25-34 b. l.).

Teismas nurodė, kad DK 131 straipsnis nustato darbo sutarties nutraukimo apribojimus, t. y. draudžia įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laiko nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu (DK 131 str. 1 d. 1 p.). DK 137 straipsnis nustato, kad pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymo nuostatų. Šio skirsnio nuostatos taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymas. ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Tinkamas darbo teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, aiškinimas ir taikymas yra svarbi darbo santykių subjektų teisių efektyvaus gynimo ir apsaugos priemonė, stiprinanti pasitikėjimą Lietuvos valstybe ir joje veikiančia teisingumo įgyvendinimo sistema. Šis imperatyvas apima ir tuos atvejus, kai darbo santykiai baigiasi dėl darbdavio nemokumo. Teismas akcentavo, kad atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovas buvo įspėtas apie atleidimą. Ieškovas su tokiu įspėjimu nesutiko ir kreipėsi į administratorių pakeisti jo atleidimo datą, tačiau administratorius nurodė, kad šiuo atveju DK apribojimai netaikomi. Tiems klausimams, kurie nėra sureguliuoti ĮBĮ, reikia taikyti DK ketvirtojo skirsnio nuostatas, kurios nustato darbdaviui privalomą draudimą atleisti laikinai nedarbingą darbuotoją net ir suėjus įspėjime nustatytam terminui, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (DK 131 str.). Nurodytas draudimas darbdaviui atleisti darbuotoją esant tam tikrai sąlygai savo prigimtimi yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojų teisė į paminėtą garantiją draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Į šiuos išaiškinimus teismas atsižvelgė ir nagrinėjamoje byloje, nes pagrindas nutraukti darbo sutartį dėl to, kad buvo pradėta darbdavio bankroto procedūra, yra įtvirtintas DK 137 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad šis turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina 120 kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Įvertinęs bylos aplinkybes bei išdėstytą išaiškinimą teismas konstatavo, jog atsakovo administratorius be teisėto pagrindo nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį suėjus įspėjimo terminui ir neįvykdė reikalavimo pakeisti ieškovo atleidimo datą į 2013 m. vasario 22 d. (DK 130 str. 4 d.).

Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo administratorius nepagrįstai ir be teisėto pagrindo nepakeitė ieškovo atleidimo iš darbo datos. Dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė žalą, t. y. neteko nedarbingumo pašalpos, kurią jam būtų sumokęs VSDFV Mažeikių skyrius tuo atveju, jeigu jo atleidimo data būtų perkelta. Dėl tokios situacijos ieškovas patyrė išgyvenimus, stresą dėl netektų pajamų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovo administratorius nesiekė sukelti ieškovui neigiamų išgyvenimų, bei atsižvelgęs į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas BAUB ,,Granitoidas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują nutartį – netenkinti ieškovo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas nepateikė jokių neturtinės žalos patyrimo įrodymų, neturtinės žalos atsiradimo klausimas teismo posėdžiuose nebuvo nagrinėtas, į todėl darytina išvada, kad šiuo atveju neturtinės žalos patyrimas nebuvo nustatytas ir negalėjo būti priteistas iš atsakovo ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir perkėlus atleidimo iš darbo datą, nedarbingumo pašalpa ieškovui bus išmokėta. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis DK 250 straipsnio nuostatomis, galimas tik tuo atveju, kai šalis saisto darbo sutartiniai teisiniai santykiai. Iškėlus bankroto bylą, administratorius yra įpareigotas įstatymo nustatyta tvarka pranešti darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą bei suėjus terminui nutraukti darbo sutartis (ĮBĮ 19 str.). Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais, o ĮBĮ nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai taikė DK nuostatas ir priteisė ieškovui neturtinę žalą dėl administratoriaus atliktų veiksmų. Todėl teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nepagrįstai konstatavo susiklosčiusius darbo teisinius santykius, todėl dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovui priteista 1 000 Lt neturtinės žalos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. S. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui yra išaiškinęs, jog neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Nagrinėjamu atveju visos šios minėtos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais atleido ieškovą iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, esant sudėtingai traumai. Atsakovo kaltė buvo pripažinta 2013 m. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, atsakovo atstovas kaltės klausimo neginčija. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos taip pat yra, kadangi dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas ne tik negavo ligos pašalpos, bet negalėjo tinkamai rūpintis savo sveikata, o buvo priverstas kreiptis į visas įmanomas valstybės instancijas ieškodamas teisybės bei bandydamas apginti savo pažeistas teises. Negalėdamas tinkamai vaikščioti (tik ramentų pagalba), kęsdamas skausmus, buvo siuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą, kad išsiaiškintų susidariusią situaciją ir kaip ją išspręsti. Buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Dėl susiklosčiusių aplinkybių ieškovas patyrė moralinę žalą, dėl nervinio streso sunkiau gijo sužeista koja, reikėjo vaistų ne tik nuo skausmo, bet ir nuo nervinės įtampos. Dėl atsakovo veiksmų patyrė didžiules kančias, kurias ieškovas įvardino Klaipėdos apygardos teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacijoje ginčijama tik Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalis, kurioje ieškovui iš atsakovo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Apelianto nuomone, nebuvo pagrindo ieškovui priteisti minėtą sumą. Nėra pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) tvarkos, kai darbuotojas įspėjimo laikotarpiu tampa laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų. Dėl to šiuo atveju, kaip pagrįstai sprendė teismas, turėjo būti taikomos DK ketvirtojo skirsnio nuostatos, nustatančios darbdaviui privalomą draudimą atleisti laikinai nedarbingą darbuotoją net ir suėjus įspėjime nustatytam terminui, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (DK 131 str.). Tai yra nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimas. Pažymėtina, kad minėtas draudimas darbdaviui atleisti darbuotoją esant tam tikrai sąlygai, savo prigimtimi yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus. Kartu ja siekiama apsaugoti sveikatos problemų turintį darbuotoją nuo papildomų rūpesčių ir psichologinių traumų. Kartu tai yra susiję ne tik su darbo vietos išsaugojimu, bet ir kitomis socialinėmis garantijomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojų teisė į paminėtą garantiją draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Į šiuos išaiškinimus atsižvelgtina ir nustatant neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, yra išaiškinęs, jog, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs , kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju darbuotojui dėl bankroto proceso specifikos padaryta skriauda negali būti teisingai atlyginama jį grąžinant į darbą, atlyginant turtinę žalą, išmokant kompensaciją ir panašiais būdais, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, atleido ieškovą iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai ieškovas buvo patyręs traumą. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo (kas nustatyta neginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi), ieškovas negavo ligos pašalpos, dėl to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, negalėjo tinkamai rūpintis savo sveikata, buvo priverstas kreiptis į valstybės instancijas gindamas savo pažeistas teises, nors byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo liga, patvirtina, kad dėl patirtos traumos (dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimo, dalinio vidinio šoninio raiščio plyšimo) ieškovo judėjimas buvo stipriai suvaržytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius ir fizinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, todėl yra pagrindas spręsti, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t. y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės žalą patyrė ne dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neteisėtas atleidimas šiuo atveju ieškovui neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingumo ir protingumo kriterijus

Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pašalinimo klausimus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė