- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- A13.-285-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00136-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pažeidėjas
- E. J.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios ir gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. sausio 22 d., apie 19.00-19.30 val., E. J. priklausantis Jorkšyro terjerų veislės šuo be pavadėlio, t. y. palaidas ir be šeimininko priežiūros, nubėgo į kaimynų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir aplojo ten buvusią J. M. bei jos šunį. Šiais savo veiksmais E. J. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-643 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių“ 47 punkto bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu E. J. parodė, kad įvykio dieną ruošėsi kieme pavedžioti savo Jorkšyro terjerų veislės šuniuką Gučį. Šuniukas labai norėjo išbėgti į kiemą, todėl, kol pati rengėsi, šuniuką išleido vieną be pavadėlio. Nesutinka su tuo, kad jos šuniukas, išbėgęs iš savo kiemo, galėjo užpulti ir išgąsdinti kaimynę J. M. bei šios belgų aviganio malinua veislės šunį Fleksę, nes Gučis yra mažas, apie 10 cm ūgio, 2,3 kg svorio draugiškas šuniukas, kuris per dvejus metus nėra nieko užpuolęs ir išgąsdinęs. Įvykio metu nebuvo užtverta dalis tarp jos ir kaimynų sklypų esančios tvoros. Iki įvykio yra buvę, kad Gučis nubėgdavo prie kaimynų sklype esančio voljero, kuriame laikoma Fleksė. Prašo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 346 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynų šuo Gučis dažnai iki įvykio pabėgdavo iš namų be pavadėlio ir atbėgdavo į jų sklypą prie voljero, kuriame laiko savo belgų aviganio malinua veislės šunį Fleksę. Atbėgęs Gučis lodamas puldavo Fleksę, kuriai tas labai nepatikdavo. 2019 m. sausio 22 d. Gučis iš namų buvo paleistas be pavadėlio. Ji (J. M.) tuo metu nešė maisto Fleksei. Priėjusi prie voljero ir norėdama pašerti Fleksę jį atidarė, o tuo metu lodamas ir puldamas atbėgo Gučis. Tada Fleksė išbėgo iš savo voljero ir nosimi pastūmė Gučį. Nors Gučis yra mažas šuo ir nepiktybinis, bet jo lojimo ir puolimo tada labai išsigando. Mano, kad yra pagrindas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl šio įvykio patyrė stresą, išgąstį, prastai miegojo.
Nukentėjusiosios J. M. 2019 m. vasario 26 d. skunde nurodyta, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.00-19.30 val., į kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, palaidas, be pavadėlio atbėgo šuo Gučis, priklausantis E. J.. Tuo tarpu J. M. nešė ėsti belgų aviganių veislės šuniui Fleksei, priklausančiam vyrui R. M., į voljerą. Gučis lojo ir ant J. M., ir ant Fleksės, sukeldamas grėsmę J. M. ir šuns Fleksės sveikatai. Fleksė, pamačiusi palaidą šunį, ištrūko iš voljero ir nosimi pabaksnojo kaimynų šunį Gučį, kuris sucypė ir parbėgo namo nesužeistas. Fleksė išvijo Gučį iš teritorijos. Tai yra ne pirmas kartas, kai kaimynų šuo erzina Fleksę ir pats prie voljero palaidas be pavadėlio pribėga bei puola lodamas, taip provokuodamas Fleksę. Įvykio niekas daugiau nematė, nes jis truko tik minutę, tamsiu paros metu J. M. šeimai priklausančio namo teritorijoje. E. J. ir jos šeimos narių tuo metu kieme nebuvo, pro langus ta vieta prie voljero nesimato. Po įvykio pro duris išlindo E. J. sūnus A. J., kuris matė kaip Fleksė išvijo iš kiemo Gučį nubėgdamas į kaimynų teritoriją, bet jokios grėsmės nei asmeniui, nei turtui sukelti negalėjo, nes J. M. pašaukė Fleksę ir ji iškart atbėgo. Šuo Fleksė visada yra vedžiojama su pavadėliu arba su elektriniu antkakliu. Kaimynų šuo Gučis visada iki įvykio lakstė palaidas ir su pavadėliu nebuvo vedžiojamas. Akivaizdu, kad kaimynų šuo Gučis nuolatos provokuodamas savo elgesiu, lodamas, puldamas sukėlė grėsmę jai (J. M.) ir Fleksei. Padaryta 300 Eur neturinė žala. Po šio įvykio labai blogai jautėsi, sutriko sveikata, blogai miega naktimis, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. E. J. tą vakarą iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams R. M. bandė pasišnekėti su E. J., tačiau ši į namus nepasikvietė, nors pareigūnai sakė pasišnekėti ir viską išspręsti gražiuoju. Iki incidento kaimynai buvo pradėję tverti tvorą, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių paliko ties Fleksės voljeru 3 segmentų neužtvertą tvorą. Iš karto po įvykio praėjus savaitei kaimynai pabaigė užtverti tvorą, kurią galėjo užtverti ankščiau, ir šuo Gučis nebūtų lakstęs po kitų kaimynų teritorijas. Daugelis kaimynų nėra patenkinti, kad šuo Gučis laksto po svetimas teritorijas ir šlapinasi bei tuštinasi kur papuola. Fleksė yra dresiruojama 3 kartus per savaitę nuo 3-4 mėnesių amžiaus, baigė 1 lygio dresūros pagrindų kursą, klauso visų komandų. Taip pat Fleksė vedama šeštadieniais pas kinologą dirbti papildomai. Su visais šunimis Fleksė sutaria labai gerai, nėra linkusi į agresiją, yra paklusni pagal savo amžių. 2019 m. sausio 20 d. kaimynų šuo Gučis, priklausantis E. J., palaidas be pavadėlio pribėgo ir lodamas puolė ant R. M., vedžiojančio Fleksę. R. M. atitraukė Fleksę nuo kaimynų šuns Gučio ir informavo E. J., kad Gučis pats puldinėja. E. J. paaiškino, kad šunys nesutaria, bet ir po to jokių veiksmų nesiėmė. E. J. nenorėjo, kad jos (J. M.) šeima įsigytų ir laikytų Fleksės veislės šunį, todėl yra priešiškai nusiteikusi šuns laikymo atžvilgiu (b. l. 5-6).
2019 m. sausio 22 d. J. M. paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 8).
2019 m. sausio 22 d. E. J. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.30 val., į namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą išleido savo Jorkšyro terjerų veislės šunį. Maždaug minutės laikotarpyje, būdama namuose, išgirdo cypiant savo šunį. Išbėgusi į lauką kieme pamatė kaimynų J. M. ir R. M. šunį Fleksę. Suprato, kad Fleksė perkando jos (E. J.) šunį, kuris gulėjo ant žemės išskėstomis kojomis ir buvo kruvinas. Girdėjo, kaip J. M. šaukė savo šunį, kuris buvo palaidas, be antsnukio ir pavadėlio. Parsinešė savo šunį namo ir susisiekė su veterinarijos klinika. Kaimynų šuo nebe pirmą kartą pabėga be pavadėlio bei antsnukio ir laksto po gatvę (b. l. 9).
2019 m. vasario 11 d. E. J. pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.40 val., įvyko incidentas, kurio metu kaimynų šuo Belgų aviganis malinua vardu Fleksė, atbėgęs į jos (E. J.) šeimos kiemą, apkandžiojo kieme buvusį Jorkšyro terjerų veislės šunį, vardu Gučis. Dėl to buvo kreiptasi į policiją ir UAB „Rožyno veterinarijos kliniką“. Belgų aviganis malinua, vardu Fleksė, nebe pirmą kartą kelia grėsmę jos (E. J.) šeimai bei gatvės mažamečiams vaikams. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, vedžiojamas palaidas, šis šuo atbėgo į E. J. kiemą ir paties šeimininko akivaizdoje pradėjo plėšti suknelę, o kai ji (E. J.) gynėsi – apkandžiojo kairės rankos sritį virš riešo, liko randai. 2018 m. rugsėjo 29 d. be priežiūros paliktas, lakstantis po visą gatvę tas pats kaimynų šuo užpuolė (duomenys neskelbtini)gyvenančius vaikus – antrokę V. G., kuriai įkando į koją, bei mažametes Ievą ir M. K.. Incidento metu nevaldomas šuo kėlė grėsmę kieme buvusiems (duomenys neskelbtini) namų gyventojams bei jų svečiams, o ypatingai emociškai ir fiziškai nukentėjo aukščiau paminėti mažamečiai vaikai. Padėtis yra tikrai rimtai, grėsmė žmonių sveikatai ir saugumui yra reali (b. l. 10).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 24 d. buvo bendrauta su D. G. ir I. K., kurie patvirtino 2019 m. vasario 11 d. E. J. pranešime nurodytas įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad yra nukentėję nuo R. M. šuns, tačiau nėra apsisprendę, ar dėl to rašyti skundus. 2019 m. sausio 22 d. įvykio nematė. Patvirtino, kad R. M. šunį vedžioja viešose vietose palaidą, be antsnukio ir pavadėlio, šuo yra agresyvus (b. l. 11).
Iš šunų dresūros mokyklos „Bestas“ diplomo kopijos matyti, kad J. M. su Flekse baigė 1 lygio dresūros pagrindų kursą (b. l. 12).
Iš šunų elgsenos trenerės S. P. pateiktos charakteristikos matyti, kad šunų dresūros pamokose matė mišrūnę Fleksę nuo 4 mėn. Pamokos lankomos nuolat. Šuo pagal savo amžių yra paklusnus, niekada neišreiškė jokių agresijos požymių, su visais šunimis bendrauja draugiškai, nuolankiai. Puikiai dirba su pavadžiu (b. l. 13-14).
Iš 2019 m. vasario 25 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, kad J. M. diagnozuotas potrauminis stresas. 2019 m. sausio 24 d. ji kreipėsi dėl nerimo, nemigos po patirto konflikto su kaimyne dėl šuns. J. M. skirtas gydymas (b. l. 15-16).
Iš UAB „Rožyno veterinarijos klinikos“ pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. E. J. kreipėsi į veterinarijos kliniką dėl Jorkšyro terjerų mišrūno, vardu Gučis, ekstremalios būklės, nes 2019 m. sausio 22 d. jį užpuolė ir sukandžiojo kaimynų šuo, panašus į Belgų aviganį malinua (b. l. 17).
Iš 2019 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 45-ANR_P-141-2019 kopijos matyti, kad šis protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo surašytas R. M. už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.30 val., R. M. priklausantis šuo be pavadėlio ir antsnukio išbėgo ir voljero ir įkando kaimynės E. J. šuniui. Padaryta 210 Eur turtinė žala (b. l. 18-19).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. J. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, kur atsakomybė yra numatyta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. 2019 m. sausio 22 d. savo Jorkšyro terjerų veislės šunį Gučį iš namų išleido be pavadėlio ir, teritorijai esant ne iki galo užtvertai, neužtikrino, kad jos šuo neišbėgtų iš kiemo į viešąsias erdves ar kitiems asmenims priklausančias teritorijas. Šios aplinkybės neginčija ir pati E. J., tačiau ji nesutinka su tuo, kad jos šuo sukėlė pavojų bei grėsmę kaimynei J. M. bei šios belgų aviganio malinua veislės šuniui vardu Fleksė. E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ruošėsi kieme pavedžioti savo Jorkšyro terjerų veislės šuniuką Gučį. Šuniukas labai norėjo išbėgti į kiemą, todėl, kol pati rengėsi, šuniuką išleido vieną be pavadėlio. Gučis yra mažas, apie 10 cm ūgio, 2,3 kg svorio draugiškas šuniukas, kuris per dvejus metus nėra nieko užpuolęs ar išgąsdinęs. Nukentėjusioji J. M. teisme taip pat patvirtino, kad kaimynų šuo Gučis yra nedidelis ir nepiktybinis, pati ne kartą jį yra glosčiusi ir su juo bendravusi. Ir nors nukentėjusioji tvirtina, kad įvykio dieną E. J. šuo lodamas užpuolė tiek ją, tiek ir jos šunį Fleksę, dėl ko ji (J. M.) labai išsigando, teismas tokius nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad tą pačią dieną iš karto po to, kai šuo Gučis atbėgo iki voljero, kuriame buvo laikomas šuo Fleksė, pastarasis šuo, t. y. Fleksė, ištrūko iš voljero ir puolė prie Gučio, kurį galimai sužalojo. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad Fleksė yra žymiai didesnė bei stipresnė už Gučį ir tai, kad, kaip nurodė pati J. M., Fleksė nemėgsta Gučio, J. M. išgąsti galėjo sukelti ne mažo šuniuko vardu Gučis atbėgimas lojant, o būtent jos pačios šuns vardu Fleksė pabėgimas iš voljero ir, tikėtina nelabai draugiškas, pripuolimas prie Gučio.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas negali daryti neginčytinos išvados, kad E. J. šuo Gučis savo lojimu sukėlė pavojų J. M. bei šios šuns gyvybei ar sveikatai, todėl laikytina, kad E. J. inkriminuotas administracinis nusižengimas neatitinka ANK 346 straipsnio 2 dalies sudėties.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad E. J. savo šunį vardu Gučis išleido iš namų į iki galo neaptvertą kiemą be priežiūros, t. y. be pavadėlio. Esant tokioms aplinkybėms E. J. veika perkvalifikuotina iš ANK 346 straipsnio 2 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį kaip Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Išleisdama savo šunį be pavadėlio E. J. pažeidė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-643 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių“ 47 punktą, kuriame numatyta, kad kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (išskyrus atvejus, numatytus 48 punkte), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų.
Pažeidėjos atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. J. už nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad E. J. nėra bausta už analogiškų pažeidimų padarymą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra tikslinga taikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą.
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu prašė iš E. J. priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl E. J. šuns elgesio patyrė išgąstį, baimę, po įvykio negalėjo ramiai miegoti. Kaip jau konstatuota aukščiau, teismo vertinimu, nukentėjusioji išsigando ne tiek dėl E. J. šuns lojimo, kaip dėl savo pačios šuns elgesio E. J. šuns atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš E. J. nukentėjusiosios naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,
nutaria:
E. J. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.