- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-11
- Bylos Nr.
- A-438-1321-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- O.P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O.P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O.P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo 100 000,00 litų kompensaciją už padarytą moralinę žalą.
Paaiškino, kad Šeškinės poliklinikoje jai nuo 2000-06-22 iki 2001-03-25 nebuvo suteiktas kvalifikuotas gydymas, nuo jos buvo nuslėpta tikra susirgimo diagnozė, į medicininę kortelę buvo įrašyta iškreipta ir suklastota informacija, du kartus buvo atsisakyta suteikti būtiną gydymą, buvo klastojama pirminė medicininė informacija. Pareiškėja kreipėsi į Valstybinio medicininio audito inspekciją su skundu dėl audito atlikimo Šeškinės poliklinikoje. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjai minėtoje poliklinikoje buvo suteiktas tinkamas gydymas. Pareiškėjos manymu, Valstybinė medicininio audito inspekcija bendradarbiauja su VšĮ „Šeškinės poliklinika“. Pareiškėjos teigimu, ji dėl šių veiksmų buvo labai įskaudinta ir pažeminta bei patyrė moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, - atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad skundo padavimo teismui terminai yra pasibaigę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsniu, skundas administraciniam teismui yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsakovo teigimu, Valstybinė medicininio audito inspekcija sprendimą dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo priėmė 2002-02-08, o pareiškėja dėl praleisto termino atnaujinimo nesikreipė. Be to, pasak atsakovo, pareiškėjos išsakyti kaltinimai Valstybinei medicininio audito inspekcijai atstovavimu VšĮ „Šeškinės poliklinika“, orumo įžeidimu yra subjektyvūs. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 48 straipsnį., asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo tvarkyti kiekvieno paciento ligos ar slaugos istoriją, ambulatorines korteles. Šis straipsnis asmens sveikatos priežiūros įstaigas įpareigoja šių dokumentų originalus saugoti įstaigoje. Nagrinėjamu atveju Valstybinė medicininio audito inspekcija grąžino pacientės dokumentus įstaigai. Be to, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6 - ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškėją 2005-06-09 raštu Nr. 17-7468 informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl gydytojos E.G. galimai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), nutraukiamas nesurinkus įrodymų, todėl pareiškėjos teiginys dėl jos dokumentų klastojimo taip pat nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-09-24 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog Valstybinė medicininio audito inspekcija atliko VšĮ „Šeškinės poliklinika“ medicininį auditą, nustatė trūkumus ir O.P. apie tai informavo 2002-02-07 raštu Nr. 62-64/12K. Pareiškėja prašo priteisti piniginę kompensaciją už padarytą moralinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nurodo, kad žala atsirado būtent dėl pastarosios institucijos tarnautojų veiksmų. Teismas pabrėžė, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nenustačius, jog institucijos tarnautojai veikė neteisėtai, t. y. nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - nėra teisinio pagrindo priteisti žalą.
Be to, kaip nurodė teismas, byloje esančiais įrodymais nepagrįstas ir moralinės žalos atsiradimo faktas dėl atsakovo - Valstybinės medicininio audito inspekcijos - veiksmų. Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taigi pagrindas moralinei žalai atsirasti yra, kai nustatomas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Tuo tarpu Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės VšĮ „Šeškinės poliklinika“ ataskaita, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“, tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine tvarka ar teismui, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teismo nuomone, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas akcentavo, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Kaip pabrėžė teismas, vienas iš pagrindų neturinei žalai atlyginti yra veiksmų neteisėtumas, o šio fakto konstatuoti, kaip jau minėta, pagrindo nėra.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja O.P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tendencingas ir šališkas, ginantis tik Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interesus ir neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais bei motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000,00 litų kompensaciją už padarytą moralinę žalą. Šią žalą, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl to, kad VšĮ „Šeškinės poliklinika“ pareiškėjai nuo 2000-06-22 iki 2001-03-25 nebuvo kvalifikuotas gydymas, buvo klastojama pirminė medicininė informacija, o Valstybinė medicininio audito inspekcija, atlikusi VšĮ „Šeškinės poliklinika“ veiklos medicininį auditą, bendradarbiaudamas su šia įstaiga, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog pareiškėjai minėtoje poliklinikoje buvo suteiktas tinkamas gydymas. Todėl, pareiškėjos teigimu, ji buvo labai įskaudinta ir pažeminta bei patyrė moralinę žalą (t. 1, b.l. 2-24).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos jai neteisėtais valstybės institucijos - Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – veiksmais viešojo administravimo srityje atlyginimo.
Toks pareiškėjos reikalavimas apibrėžia ir atitinkamas administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. šio ginčo dalyku laikytinas ne pareiškėjai VšĮ „Šeškinės poliklinika“ suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumas, jų atitikimas galiojančių teisės aktų reikalavimams (tokie ginčai nagrinėjami specialia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka), bet Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmų atliekant VšĮ „Šeškinės poliklinika“ medicininį auditą teisėtumas.
Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, šiame straipsnyje vartojamas terminas "aktas" reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis taip pat apibrėžia, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, viena iš esminių sąlygų kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra neteisėti veiksmai, kuomet valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjos nurodomus Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmus, susijusius su VšĮ „Šeškinės poliklinika“ veiklos medicininiu auditu pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad reaguodama į pareiškėjos skundą dėl jai VšĮ „Šeškinės poliklinika“ nuo 2000-06-22 iki 2001-03-25 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, Valstybinė medicininio audito inspekcija inicijavo atlikti šios įstaigos kontrolę (ekspertizę), siekiant įvertinti pareiškėjai O.P. teiktą sveikatos priežiūrą įvairiais kokybės aspektais (t.2, b.l. 15). Ištyrus bei įvertinus O.P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę buvo surašyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2002-01-30 ataskaita Nr. 12-12 bei priimtas 2002 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 12K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“, kuriame buvo nurodyti įvairūs VšĮ “Šeškinės poliklinika“ veiklos trūkumai bei įstaigos direktoriui pavesta juos pašalinti (t.2, b.l. 19-27).
Valstybinio medicininio audito atlikimo tvarką bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos kompetenciją, jai suteiktus įgaliojimus vykdant valstybinį medicininį auditą, apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (1998-12-01 d. įstatymo Nr. VIII-946 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-07 nutarimu Nr. 1172 patvirtinti Valstybinio medicininio audito nuostatai.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, valstybinis medicininis auditas – tai visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinė kontrolė ir ekspertizė. Tuo tarpu pagal Valstybinio medicininio audito nuostatų 5 punktą valstybinio medicininio audito veiklos turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998-03-23 įsakymo Nr. 154 patvirtintų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (2000-08-03 įsakymo Nr. 437 redakcija) 8 bei 9 punktais, visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, valstybinį medicininį auditą yra pavesta vykdyti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tirdama pareiškėjos O.P. skundą dėl VšĮ “Šeškinės poliklinika“ suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Valstybinė medicininio audito inspekcija veikė pagal jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus bei tinkamai juos įgyvendino. Valstybinė medicininio audito inspekcija atliko išsamų bei detalų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo (kokybės) įvertinimą (t. 2, b.l. 28-63) bei teisės aktų nustatyta tvarka surašė išvadą apie valstybinio medicininio audito rezultatus. Nors pareiškėja ir teigia, jog valstybinis medicininis auditas VšĮ “Šeškinės poliklinika“ buvo atliktas neobjektyviai, netinkamai, tačiau ji konkrečiai nenurodė kokie teisės norminių aktų (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Valstybinio medicininio audito nuostatų, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų ar kitų teisės aktų) reikalavimai buvo pažeisti jį atliekant bei kokie objektyvūs įrodymai šiuos galimai padarytus pažeidimus pagrindžia. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Valstybinio medicininio audito inspekcijos veiksmų neteisėtumo nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o nenustačius, kad nurodytos institucijos tarnautojai veikė neteisėtai, t. y. nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, - nėra teisinio pagrindo priteisti žalą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis).
Be to, iš pareiškėjos skundų teismui galima spręsti, jog nors atsakovu šioje byloje ji nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bet jai padarytą neturtinę žalą pareiškėja kildina ne tik iš šios institucijos veiksmų, bet ir iš VšĮ „Šeškinės poliklinika“ bei jos darbuotojų, gydžiusių pareiškėją, veiksmų (neveikimo). Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismas netiria ir nevertina VšĮ „Šeškinės poliklinika“ suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo, jų atitikimo galiojančių teisės aktų reikalavimams, kadangi tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, o VšĮ „Šeškinės poliklinika“ administracinėje byloje nėra patraukta atsakovu (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp ginčijamų Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmų, susijusių su valstybinio medicininio audito atlikimu, bei pasekmių, kurios pareiškėjai galėjo kilti dėl VšĮ „Šeškinės poliklinika“ bei jos darbuotojų veiksmų (neveikimo) teikiant sveikatos priežiūros paslaugos. Tuo tarpu pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatas, gali būti atlyginama tik žala (nuostoliai), kurie pagal savo ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė jokių atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, civilinės atsakomybės sąlygų.
Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos O.P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.