- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-401/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. S. gynėjos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties, kuria įtariamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. spalio 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. U. , G. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, kaip įtariama narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė jam priklausančiame metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. spalio 6 d., kuomet kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais A. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
A. S. taip pat įtariamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, laikė sprogmenis, 10 šaunamųjų ginklų, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, pasikėsino pagaminti (perdirbti) pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinius pistoletus į pusiau automatinius, graižtvinius šaunamuosius ginklus, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo, parsigabeno ir laikė jam priklausančiame metaliniame garaže, esančiame gražų bendrijoje (duomenys neskelbtini), SIG SAUER P230 pusiau automatinį graižtvinį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant 9 mm kalibro pistoletą SIG SAUER mod. P230 Nr. (duomenys neskelbtini), 9 vnt. pistoletų - pusiau automatinių, graižtvinių šaunamųjų ginklų, pagamintų savadarbiu būdu perdirbant 4.5 mm kalibro pneumatinius CO (2) pistoletus MP-654K, pritaikant juos šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm.) šoviniais, 23 vnt. pistoletų - pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatiniai CO(2) pistoletai MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pasikėsino perdirbti į pusiau automatinius, graižtvinius šaunamuosius ginklus, 38 vnt. šovinių su žymenimis „380 AUTO CBD”, 1802 vnt. šovinių su žymenimis „PMP 9 MM K”, 3 vnt. šovinių su žymenimis „380 ACP WOLF” - pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17) šoviniai, 182 vnt. šovinių su žymenimis 7.62x25 - pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šoviniai TOKAREV (7.62x25), 5 briketus pramoninės gamybos brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - trotilo (TNT) (bendra briketų masė - 2030,9 g.), 3 vnt. pramoninės gamybos karinės paskirties „EDP” tipo elektrinių detonatorių - sprogmenų, kuriuose yra apie po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai, 4 vnt. pramoninės gamybos ugnialaidžių virvučių - sprogdinimo priemonių, iki 2011 m. spalio 6 d., kuomet kratos metu ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir sprogmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais A. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis A. S. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. spalio 6 d.
Skundžiamoje 2012 m. spalio 1 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. S. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamojo A. S. gynėja skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Gynėja teigia, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad įtariamasis A. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo penkiais vaikais, kuriais vienintelis rūpinasi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Iki sulaikymo jis vienas išlaikė ne tik savo vaikus, kurių tarpe trys mažamečiai, bet ir savo vaikų motiną, šiuo metu esančią vaiko auginimo atostogose. Įtariamasis turi personalinę įmonę ir tai yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Pažymi, kad A. S. yra neįgalus, todėl jam reikalinga speciali lova ir ypatingos sąlygos, kurių nėra tardymo izoliatoriuje.
Įtariamojo gynėja nurodo, kad A. S. laikomas suėmime jau ilgą laiką, ikiteisminis tyrimas be pagrindo užsitęsė, jokie veiksmai su A. S. neatliekami, taigi, pastarojo laikymas suėmime yra betikslis. Be to, prokuroras nepateikė jokių duomenų, kad A. S. slėps įrodymus ar kitaip trukdys ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Mano, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Gynėja teigia, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeista A. S. teisė į gynybą, nes teismo posėdyje dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės nedalyvavo įtariamojo pasirinktas gynėjas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė įtariamojo A. S. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. S. gynėjos skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjos dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju, patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra slaptų veiksmų atlikimo, kratos, apžiūros protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas A. S. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Apygardos teismas įtariamajam A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjos dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas A. S. nepratęstas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas dėl šio suėmimo pagrindo nepasisako ir gynėjos skundo argumentų, kad prokuroras nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. slėps įrodymus ar kitaip trukdys ikiteisminiam tyrimui, nenagrinėja.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Bylos duomenimis, A. S. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. yra individualios įmonės savininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi savo vaikais, tačiau yra išsituokęs, naujos santuokos nesudarė, praeityje ne kartą buvo nusikaltęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. S. , suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. S. įtariamas padaręs tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau minėta, A. S. praeityje ne kartą buvo nusikaltęs. Nusikaltimų, kurių padarymu jis šiuo metu įtariamas, pobūdis bei galimas jo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstama veikla galėjo būti papildomas įtariamojo pragyvenimo lėšų šaltinis. Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog įtariamasis A. S. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai. Tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami sunkūs nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Tyrimo metu buvo atliekama daug sudėtingų ir ilgai trunkančių objektų tyrimų, įtarimai nusikalstamos veikos padarymu pareikšti dar keliems įtariamiesiems, nustatinėjami kiti galimi nusikalstamos veikos bendrininkai. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo A. S. teises. Byloje atlikta daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams. Per paskutinį suėmimo termino pratęsimo laikotarpį buvo atlikta eilė procesinių veiksmų: pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo A. S. pinigams, atlikta telefoninių kontaktų išklotinių analizė, paskirta užduotis dėl 271 tablečių cheminio tyrimo, kreiptasi į UAB „Bitė Lietuva” dėl bazinių stočių įrengimo vietų (adresų) ir ryšio krypčių, įtariamajam A. S. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą, jis papildomai apklaustas įtariamuoju, nagrinėjami įvairūs proceso dalyvių prašymai. Ta aplinkybė, jog per šį laikotarpį su įtariamuoju A. S. nebuvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, nepatvirtina, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas netinkamai. Šiuo metu dar neatlikti visi paskirti tyrimai, be jų nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, A. S. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Įtariamojo A. S. gynėjos skundo argumentas, kad įtariamasis turi sveikatos problemų, Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo įvertintas nagrinėjant įtariamojo A. S. skundą, konstatuojant, kad tai nesudaro pagrindo panaikinti įtariamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėjai nepateikus jokių naujų duomenų, skundą nagrinėjantis teismas pakartotinai šių aplinkybių neanalizuoja.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. S. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Įtariamojo gynėja skunde nepagrįstai teigia, kad pratęsiant suėmimo terminą buvo pažeista įtariamojo A. S. teisė į gynybą. Iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo dalyvavo pats įtariamasis A. S. , taip pat gynėja advokatė E. Norkienė-Paplauskė. Pastarieji teismo posėdžio metu išreiškė savo poziciją dėl prokuroro pareiškimo, A. S. jokių prieštaravimų dėl to, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą jį gins paminėta advokatė, nepareiškė.
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis pratęsti įtariamojo A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo A. S. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.