Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-494-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-12
Bylos Nr.
2A-494-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Ambrasaitė-Balynienė Dalia Višinskienė
Atsakovas
D. R.
Trečiasis asmuo
T. M.
Ieškovas
R. V. M.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-494-56/2008

Teisėja A. Kalinauskienė Proc. sprendimo kategorijos:30.10;41;

121.15; 121.21;129.2;129.3;129.19.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-BalynienėsDalios Višinskienės

sekretoriaujant M. A.

dalyvaujant atsakovui D. R.

trečiajam asmeniui T. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. ir trečiojo asmens T. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 13 dienos sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės R. V. M. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.

Kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės įstatyminė atstovė R. V. M. (motina) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nepilnametės dukros K. M. interesais pripažinti negaliojančiu, turto pardavimo iš varžytinių 2004-10-29 aktą Nr. 19 dėl ½ dalies kambario-buto, turinčio 35,38 kv.m. bendro ploto, 17,98 kv.m. gyvenamo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui D. R. už 24 000 Lt bei panaikinti šį aktą; pripažinti D. R. nesąžiningu pirkėju.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu iš jos buvusio sutuoktinio T. M. buvo priteisti alimentai dviem dukterims išlaikyti. Šis butas - vieno kambario, buvusių sutuoktinių privatizuotas po l/2 dalį. Dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo R. V. M. 2004 m. liepos 26 d. kreipėsi į antstolį prašydama nukreipti išieškojimą į butą ir norėdama, kad butas būtų perduotas jai už skolas. Antstolis, iš varžytynių pardavęs skolininkui T. M. priklausančią buto dalį, turėjo įvertinti, kad nepilnametis vaikas turės gyventi su pašaliniu asmeniu viename kambaryje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 19-04 yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir jam nuginčyti taikomi bendrieji sandorių nuginčijimo pagrindai (CK 1.80 straipsnis). Šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes nebuvo gauta leidimo buto daliai parduoti. Be to, sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes atstovės nepilnametė duktė turi gyventi bendrame kambaryje su svetimu žmogumi. Be to teisėjui, tvirtinusiam varžytynių aktą Nr. 19-04, buvo pateikta klaidinga informacija ir nurodyta, kad ieškovė ir jos motina negyvena bute.

Šalies argumentai

Atsakovas antstolis G. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad T. M. inicijavus skundą dėl antstolio veiksmų dėl minėto varžytinių akto, R. V. M. turėjusi visas suinteresuoto asmens teises šioje byloje, antstolio veiksmų neskundė. Ieškovės įstatyminės atstovės teiginys, kad ji parduoti buto neprašiusi, prieštarauja jos išreikštai pozicijai 2004-12-14 atsiliepime į T. M. skundą. Išieškotojai buvo žinoma, kad bus skelbiamos buto dalies varžytinės, atsiliepime į T. M. skundą ji nurodė, kad antstolis savo veiksmus atliko teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų, kas rodo buvus jos valią nukreipti išieškojimą į buto dalies pardavimą. Ieškinyje nenurodoma jokia imperatyvi norma ar Sprendimų vykdymo instrukcijos norma, kuria vadovaudamasis antstolis neturėjo teisės areštuoti ir parduoti iš varžytinių skolininko buto dalį. Ieškovės įstatyminė atstovė nenurodė nė vieno CPK 602 str. baigtiniame sąraše nurodytų absoliučių pagrindų, kuriuos pažeidus turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu. Pagal 3.161 str. 4 d. vaikai šioje vykdomojoje byloje negalėjo būti subjektu pagal CPK 603 str. 1 d., galinčiu įstatyminio atstovo asmenyje pareikšti ieškinį dėl teisių į parduodamą buto dalį. Vaiko teisė į būsto turėjimą pažeidžiama tik tuo atveju, jeigu pardavus vykdymo procese vienam iš tėvų priklausančią gyvenamąją patalpą vaikui išvis nelieka galimybės gyventi tėvų namuose. Tokiu atveju pareiga pasirūpinti vaiku tenka valstybei. Šiuo atveju vaikas nebuvo paliktas be gyvenamosios vietos, nes liko gyventi su motina.

Atsiliepimas

Atsakovas D. R. su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad varžytinės buvo teisėtos, pinigai už parduotą buto dalį atiteko R. V. M., ką ji raštiškai patvirtino, tuo pačiu patvirtindama varžytinių teisėtumą. Nuo varžytinių iki ieškinio padavimo dienos atsakovas nėra įleidžiamas į butą. Tuo tarpu ieškovės įstatyminė atstovė su dukra gyvena bute esančiame, (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad varžytinės buvo neteisėtos, nebuvo pakvieti tarnybos atstovai, nebuvo ginami nepilnamečio vaiko interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-24 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog ½ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės buvo teisėtos ir jas vykdant įstatymų ir teisės aktų pažeidimų padaryta nebuvo. Ieškovė neįrodė CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyto sandorio (varžytinių akto) negaliojimo pagrindo.Taip pat atmetė reikalavimą pripažinti D. R. nesąžiningu įgijėju.

Vilniaus apygardos teismo 2006-12-18 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą gražino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovės įstatyminė atstovė R. V. M. netinkmai vykdė savo, kaip motinos pareigas prašydama nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią buto dalį esančią adresu (duomenys neskelbtini), nes ji neturi nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų (išskyrus kitą 1/2 dalį buto dalį), kur ji su nepilnamete dukterimi galėtų gyventi, kadangi butas yra vieno kambario, jį padalinus ir į jį įsikėlus D. R. būtų pažeidžiama nepilnametės teisė į normalias gyvenimo sąlygas. Tuo buvo paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnametė K. M. neliko be gyvenamojo būsto, nes liko gyventi su motina, kuriai priklauso 1/2 dalis buto kaip prieštaraujanti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegija sprendė, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalies pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nors privalėjo patikrinti, ar šis išieškotojos nurodymas nepažeis viešojo intereso, šiuo atveju – nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas, taip pat neatsižvelgė į tai jog skolininkas turi kito turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl konstatavo, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl 2004 metų spalio 29 dienos pardavimo iš varžytinių akto Nr. 19-04 teisėtumo, todėl nurodęs teismų padarytus teisės normų pažeidimus gražino bylą svarstyti apeliacinės instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007-12-18 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-23 sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo bei nurodė, kad byloje iš naujo turi būti svarstomas klausimas dėl draudimo bendrovės, kurioje yra apdrausta antstolio profesinė civilinė atsakomybė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-27 nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo įtraukta UAB ,,BTA draudimas“.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (b.l. 263-264).

Trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, kad ieškovės išdėstyti argumentai nėra pagrįsti leistinais įrodymais. UAB ,,BTA draudimas“ palaikė antstolio G. P. argumentus dėl ieškinio ir nurodė, kad ne antstolis turi užtikrinti vaiko teises į gyvenimo sąlygas. Ieškovė pati nurodė anstoliui išieškojimą nukreipti į skolininko ½ buto dalį, o ginčo buto dalies pardavimo varžytinėse teisėtumas buvo patikrintas teismo. Visais atvejais norint antstolį patraukti civilinėn atsakomybėn būtina įrodyti jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei kaltę, tačiau tokie įrodymai nepateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas pilnai ir pripažintas negaliojančiu 2004-10-29 antstolio G. P. surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 19-04, dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, pardavimo D. R.; atsakovas D. R. pripažintas nesąžiningu ½ buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), įgijėju; teismas taikė restituciją, įpareigodamas atsakovą D. R., perleisti nuosavybės teises T. M. į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią įsigijo 2004-10-29 turto pardavimo iš varžytinių aktu; iš T. M. priteisė 24 000 Lt ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kainą atsakovui D. R.; iš atsakovų antstolio G. P. bei D. R. lygiomis dalimis priteisė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidas (t.y. po 600 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno) ieškovės K. M. įstatyminės atstovės R. V. M., naudai.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovė nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo manyti jog parduotame iš varžytinių bute ji nuolat negyveno ir sprendė, kad pardavus ½ vieno kambario buto dalį kitam asmeniui, yra akivaizdžiai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai bei teisė turėti gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas. Teismas konstatavo, kad 2004-10-29 antstolio G. P. surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 19-04 dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, nuosavybės teise priklausiusios T. M., pardavimo yra neteisėtas, todėl naikinamas, kaip prieštaraujantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5-6 p.p., 11 str. (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 įstatymo redakcija) (CK 1.180 str. 1 d.) bei pažeidžiantis viešąjį interesą - nepilnamečio vaiko K. M. teisę į gyvenamąjį būstą bei normalias gyvenimo sąlygas (CK 1.81 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašydama antstolio nukreipti išieškojimą į ½ ginčo buto dalį, netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas ir neįvertino, jog tokiu būdu bus pažeisti jos vaiko interesai bei teisės, todėl antstolis turėjo pareigą pasirūpinti kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kurie yra prilyginami viešajam interesui LR CK 1.181 str. 1 d. prasme (2006-02-27 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-157/2006). Be to vykdomojoje byloje antstoliui buvo pateikti duomenys apie skolininko T. M. nuosavybės teise turimą kitą nekilnojamąjį turtą, į kurį buvo galima nukreipti skolos išieškojimą (vykd.b.l. 177-178, 167-168, 165-166, 164, 162-163, 148).

Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo D. R. pripažinimo nesąžiningu pirkėju ir konstatavo, kad atsakovas D. R., būdamas apdairus ir sąžiningas pirkėjas, turėjo žinoti, kad ½ buto dalis iš varžytinių parduodama siekiant išieškoti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, todėl turėjo pasidomėti, ar iš varžytinių parduodamame ginčo bute gyvena nepilnametis vaikas (CK 1.5 str.), tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikoma CK 1.80 str. 4 d.

Taip pat buvo konstatuota, kad restitucijos taikymas natūra neprieštarauja sąžiningumo, protingumo, bei teisingumo principams, viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.5 str.). Teismas pripažino 2004-10-29 antstolio G. P. surašytą Turto pardavimo iš varžytinių aktą neteisėtu bei jį panaikinęs taikė restitucija grąžinant sandorio šalių padėtį į ankstesnę ir atsakovą D. R. įpareigojo perleisti trečiajam asmeniui T. M. ½ buto, esančio Justiniškių g. 111-15, Vilniuje, dalį, kurią įsigijo 2004-10-29 Turto pardavimo iš varžytinių aktu, o iš trečiojo asmens T. M. priteisė atsakovui D. R. 24 000 Lt ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą pagal ieškovės ieškinį atsakovams: antstoliui G. P., D. R. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo D. R. pripažinimo nesąžiningu bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas, o D. R. būtų pripažintas sąžiningu pirkėju.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, teismo išvados dėl įgijėjo pripažinimo nesąžiningu formalios, padarytos neįvertinus byloje esančių įrodymų ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo netinkamai buvo pritaikytos teisės normos. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo, D. R. teises bei teisėtus interesus bei nuosavybės apsaugos principus. Teismas neįvertino ar restitucija iš viso galima, kai vaiko interesai iki turto pardavimo iš varžytinių buvo pastoviai pažeidinėjami.

Atsakovo teigimu, skolininkui T. M. nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, antstolis ieškovės prašymu nukreipė išieškojimą į skolininkui T. M. priklausančią ½ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Pati ieškovė 2004 metais adresuotose teismui procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su nepilnamete dukra negyveno ginčo bute nuo 2000 metų dėl T. M. girtavimo ir smurtavimo, todėl antstoliui vykdymo procese buvo pateikta ta pati informacija ir nepilnamečiam vaikui negyvenant parduodamame bute adresu (duomenys neskelbtini), antstolis pagrįstai vykdė skolininko turto dalies realizavimą, nes teismas tvirtindamas pardavimo iš varžytinių aktą 2005-01-11 įstatymų pažeidimų vykdymo procese nenustatė. Antstolio veiksmų teisėtumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Be to atsakovas prieš įsigydamas ginčo buto dalį domėjosi kas jame gyvena ir iš kaimynų sužinojo jog bute, adresu (duomenys neskelbtini) jau daug metų gyvena vienas vyriškis. Įsigijęs butą ir būdamas sąžiningu įgijėju jis mokėjo dalį mokesčių už butą, nors jame negyveno, kadangi T. M. neįleisdavo jo į butą. Norėdamas įsigyti ir kitą ½ ginčo buto dalį atsakovas ieškovei pasiūlė 30 000 Lt, o pastarajai nesutikus, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto kainų augimą pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį ir už ½ buto pasiūlė sumokėti 68 000 Lt, o 2008 metų spalio mėnesį jis pasiūlė 100 000 Lt., tačiau šalys dėl buto pardavimo nesusitarė.

Taip pat nurodė, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas įsigydamas ½ dalį ginčo buto buvo nesąžiningas. Remdamasis įstatymu atsakovas teigia, kad draudžiama išreikalauti daiktą iš asmens įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 str. 4 d.), todėl norint paneigti įstatyme nustatytą prezumciją, priešingas aplinkybes turi įrodyti šalis, savo reikalavimus grindžianti įgijėjo nesąžiningumu ir tik įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas daiktas gali būti iš jo išreikalautas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

Atsakovo nuomone pritaikius restituciją neabejotinai nukentėtų vaiko teisės, nes būtų sudarytos nepakenčiamos salygos gyventi ieškovei su vaiku ir vaiko interesai nukentėtų, tačiau teismo priimtu sprendimu yra paneigiama vaiko teisė į saugią aplinką ir gyvenimo salygas, nes T. M. girtauja ir smurtauja ir dėl to ieškovė su dukra iš buto išsikėlė ir nuo 2000 metų jame negyveno, kol atsakovas neįsigijo ½ dalies buto ir T. M. 2006 metais iš jo išsikėlė. Todėl atsakovui neaiški teismo ir vaikų teisių užimama pozicija, jog vaiko interesai geriausiai bus patenkinti tik taikant restituciją ir situaciją gražinant į pirmykštę padėtį buvusią 2004 metais.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo T. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kuria taikant restituciją, iš trečiojo asmens priteista 24 000 Lt, atsakovui D. R. ir restitucijos klausimą nagrinėti iš naujo.

T. M. nurodė, kad antstolio G. P. 2007-01-30 rašte Nr. 19-30599 ,,Dėl piniginių lėšų paskirstymo“ realizavus per varžytines T. M. priklausančią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta kaip buvo paskirstyti gauti 24 000 Lt, ir T. M. iš pirkimo-pardavimo sandorio neįgijo jokių piniginių lėšų ar kitokio turto, todėl restitucija trečiojo asmens atžvilgiu negalėjo būti taikoma ir 24 000 Lt iš jo negalėjo būti priteisti atsakovui D. R., todėl teismo sprendimo dalis kuria iš trečiojo asmens T. M. priteisti 24 000 Lt atsakovui D. R. turi būti panaikinta. Be to teismas trečiojo asmens atžvilgiu sprendimą gali priimti tik tuo atveju jei jis yra atsakovas byloje, o kol asmuo netapo byloje atsakovu, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2007-03-15 civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007), todėl jo nuomone, tai sąlygojo jog teismas neatskleidė bylos esmės ir ginčijama teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsakovas D. R. atsiliepime į T. M. apeliacinį skundą nurodė, jog su juo sutinka, kadangi teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Restitucija galima, kai nustatoma jog sandoris buvo sudarytas neteisėtai ir turtą įsigijęs asmuo yra nesąžiningas, o ginčo butas buvo parduotas priverstine tvarka iš varžytinių, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog pirkėjas įsigijęs butą yra nesąžiningas ir dėl to taikyti restituciją.

Atsakovas antstolis G. P. atsiliepime į T. M. apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu, o dėl apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų palieka spręsti teismui. Antstolis vykdydamas ½ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir veikė teisėtai.

Tretysis asmuo UAB ,,BTA Draudimas“ atsiliepimu į T. M. ir D. R. apeliacinius skundus nurodė, kad T. M. pagrįstai nurodė, jog teismas nustatė turtinę prievolę trečiajam asmeniui neišsprendęs, jo procesinio statuso pakeitimo klausimo, todėl taikydamas restituciją pažeidė proceso teisės normas. Be to atsakovas D. R. nepagrįstai pripažintas nesąžiningu įgijėju ir jo atžvilgiu taikyta restituciją, kadangi gražinus situaciją į 2004 metais buvusią padėtį dėl T. M. girtavimo ir smurto būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir teisės. Be to teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo numatyto CPK 602 straipsnyje, kurį pažeidus turto pardavimo iš varžytinių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, o tai, kad atsakovas D. R. įsigijo butą jo neapžiūrėjęs nėra pakankamas pagrindas laikyti atsakovą nesąžiningu įgijėju.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo materialinės teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei ją įvertinusi (CPK 183, 185 str.), konstatuoja , jog iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir išvadomis, kurių pagrindu teismas pripažino negaliojančiais 2004-10-29 antstolio G. P. surašytą Turto pardavimo iš varžytinių aktą N-19-04, dėl ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo D. R., pripažino atsakovą D. R. nesąžiningu ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėju bei dėl restitucijos taikymo, todėl teismo sprendimo argumentų nebekartoja.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš trečiojo asmens T. M. priteista atsakovo D. R. 24 000 Lt suma ir sprendžia, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Nežiūrint į tai, kad specialioje teisės normoje, CPK 602 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai yra išsamūs, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.2 straipsnio nuostatomis sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, kurį ir nurodė sprendime, pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, nes toks teismo sprendimas yra vienintelė ir tinkama priemonė apginti pažeistas vaiko teises.

Dėl restitucijos taikymo.

Šioje byloje taikytina CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad restitucija atliekama natūra, nes toks restitucijos būdas atitinka mažamečio vaiko interesus. Kadangi turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją, šalys turi būti gražinamos į iki turto pardavimo iš varžytinių buvusią padėtį.

Iš vykdomosios bylos Nr. 19/04/25 (T 2, b.l 52) matyti, kad antstolis G. P. 2005-03-31 mokėjimo nurodymu Nr. 489 perdavė R. V. M. vaikų išlaikymui 16 437, 40 Lt, bei 35,40 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 16 437, 40 Lt., 2005-04-01 mokėjimo nurodymu Nr. 499 antstolei N. Š. 1707,74 Lt, 2005-04-01 mokėjimo nurodymu Nr. 507 antstoliui G. M. -2379, 76 Lt, o 3439,70 Lt sumą panaudojo vykdymo išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinęs turto iš varžytinių aktą negaliojančiu, T. M., kaip turto pardavėjas, nepriklausomai nuo jo procesinės padėties šioje byloje (CPK 7 str.) privalo gražinti atsakovui D. R. 16 472,80 Lt, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš T. M. D. R. naudai priteista 24 000 Lt suma, keistina ir priteistinos sumos dydis sumažintinas iki 16 472,80 Lt.

Likusi atsakovui D. R. gražintina sumos dalis-7527,20 Lt., priteistina iš antstolio G. P., nes ši suma antstolio gauta, negaliojančiu pripažinto turto iš varžytinių pardavimo akto pagrindu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota teisės taikymo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009.

Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Iš antstolio G. P., T. M. naudai priteistinas 42 Lt žyminis mokestis bei 80 Lt išlaidų išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti ( CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CK 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo asmens T. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 13 dienos sprendimą pakeisti. Priteistą iš trečiojo asmens T. M., atsakovo D. R. pinigų sumą grąžintiną už ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 16472,80 Lt.

Priteisti iš antstolio G. P., T. M. naudai 42,00 Lt žyminio mokesčio bei 80 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti iš antstolio G. P., D. R. naudai 7527,20 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Goda Ambrasaitė-BalynienėDalia Višinskienė