Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-19 · Administracinė byla Nr. I-2919-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
I-2919-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01991-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
S. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2919-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Č. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2014-11-04 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad kamerose buvo laikomas su 3-5 asmenimis, todėl leistina kameros ploto norma buvo viršyta kelis kartus. Pažymėjo, kad nors kameroje buvo laikomi 4 suimtieji, patalpoje buvo 2 kėdės. Paaiškino, kad ilgą laiko kalėjo kamerose Nr. 254 ir Nr. 257, kurių plotas atitinkamai 34,71 kv.m. ir 34,57 kv.m., jose buvo laikoma po 8-12 asmenų, šešios dviaukštės lovos, stalas, du suolai, sanitarinis mazgas. Kameroje Nr. 254 trūko oro, ypač vasaros metu, ko pasėkoje, sutrikus širdies veiklai pareiškėjas buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų tarp suimtųjų kildavo konfliktai, pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, stresu, jam sutriko miegas, kilo depresija. Minėtas gyvenimo sąlygas vertina kaip orumo žeminimą ir kankinimą. Prašo skundą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 25 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, atsiliepime į skundą (b.l. 10-20) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Paaiškino, kad įstaiga stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, kamerose įrengta kabelinė televizija. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas, taburetės (suoliukai). Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys (b. l. 21-24) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2014-11-18.

Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, 107, 113, 120, 121, 124, 141, 145, 152, 178, 182, 186, 191, 192, 254, 255, 257, 262, 283, 285, 312, 333 (b. l. 10-20). Pagal minėtus duomenis nustatyta, kad pareiškėjui teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 399 paras, t. y. nuo 2012-07-10 iki 2012-07-18, nuo 2012-07-30 iki 2012-08-19, nuo 2012-08-27 iki 2012-10-14, nuo 2012-10-22 iki 2012-11-25, nuo 2012-12-03 iki 2012-12-09, nuo 2012-12-17 iki 2013-01-13, nuo 2013-01-21 iki 2013-01-27, nuo 2013-02-05 iki 2013-02-17, nuo 2013-02-25 iki 2013-03-03, nuo 2013-03-12 iki 2013-12-17, nuo 2013-12-19 iki 2014-01-01, 2014-02-01- iki 2014-02-03, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-06, 2014-02-09, 2014-02-10, 2014-02-12, nuo 2014-02-19 iki 2014-02-24, nuo 2014-02-27 iki 2014-03-01, nuo 2014-03-07 iki 2014-03-11, nuo 2014-03-13 iki 2014-03-17, 2014-03-19, 2014-04-09, nuo 2014-04-16 iki 2014-074-21, nuo 2014-04-30 iki 2014-05-01, nuo 2014-05-09 iki 2014-05-14, nuo 2014-06-21 iki 2014-06-22, nuo 2014-09-01 iki 2014-10-22, nuo 2014-10-24 iki 2014-11-17. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K 399 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teisę į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nesudarytos sąlygos visiems atsisėsti, nes kameroje buvo laikomi keturi suimtieji, o kėdės dvi. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad kamerose trūko oro, ypač kameroje Nr. 254.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo argumentus patvirtina į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b.l. 25-33, 34-36, 44-45, 46-48, 53-56, 62-64, 79-81, 90-91, 96-98, 99-100, 107-108, 117-118, 125-127), kuriuose nurodyta, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai per langus. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kameros Nr. 254 vėdinimo paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-584 (b.l. 117-118). Patikrinimo akte nurodyta, kad kamera Nr. 254, kurioje pareiškėjas praleido 140 parų (nuo 2014-04-01 iki 2014-07-30 ir nuo 2014-08-12 iki 2014-08-29) vėdinama natūraliai per langą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Vertinant aktuose užfiksuotas tardymo izoliatoriuje esančias gyvenimo sąlygas, ir jų atitikimą higienos normoms, matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus, pažeidimų dėl vėdinimo nenustatyta, teismo vertinimu, atsakovas veikė tinkamai ir užtikrino pareiškėjui ginčo laikotarpiu tinkamas sąlygas dėl kamerų vėdinimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose trūko oro nepagrįstos, todėl atmestinos.

Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis S. Č. ginčui aktualiu laikotarpiu Sveikatos priežiūros tarnyboje konsultavosi dėl danties skausmo, peršalimo, galvos skausmo po sumušimo, ausies uždegimo, skausmo širdies plote pan. (b.l. 148-180). Įvertinus minėtus duomenis, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ar širdies ligos paūmėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Europos Ž. T. Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nors pareiškėjas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą, kalėjo gana ilgai – 399 paras, o minimali ploto norma buvo pažeista gana ženkliai, t. y. iki 1,75 kv.m., tačiau nesant duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, taip pat, nesant duomenų, kad pareiškėjas kalinimo metu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis (žr. pvz. LVAT 2015-03-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-646-422/2015).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Darydamas šią išvadą teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Ž. T. Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTĮ 57 str.).

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nesant informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu raštu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. Č., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis