- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- ATP-583-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04141-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Advokatai
- Vilhelmas Keliuotis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 400 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. jam paskirta 2000 Lt bauda be automobilio Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, pagal ATPK 123 str. 1 d. - 70 Lt bauda bei pagal ATPK 123 str. 5 d. 60 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., M. G. paskirta galutinė nuobauda 2200 Lt bauda be automobilio Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nubaustas už tai, kad 2012-07-07 apie 4.16 val. Algirdo g. 41, Vilniuje, vairuodamas automobilį Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį Škoda Octavia v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Po ko M. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Be to, jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti; vairavo automobilį, neapdraustą įstatymo numatyta tvarka; vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. G. atstovas advokatas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. G. atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ATPK 35 str. nuostatas.
Anot apelianto, teismas nepagrįstai neapklausė automobilio Hyundai Coupe savininko, todėl nenustatė, ar M. G. galėjo valdyti minėtą automobilį, turėti jo raktus bei dokumentus. Be to, teismas taip pat neapklausė kito automobilio Škoda Oktavia automobilio savininko ir nenustatė, ar nurodyti automobiliai buvo susidūrę ir ar minėtas automobilis buvo apgadintas būtent automobiliu Hyundai Coupe. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nenustatė, kokiais įrodymais yra pagrįstas faktas, kad M. G. vairavo (jei vairavo) automobilį Hyundai Coupe, neapdraustą įstatymo nustatyta tvarka, ir kad automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojų policijos pareigūnų I. M. bei A. S. prieštaringomis tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir teisme duotais parodymais. Pažymi, kad liudytojai V. D., T. B. ir R. P. nuosekliai paaiškino su įvykiu susijusias aplinkybes ir M. G. veiksmus įvykio dieną, teismas nenustatė, jog jų parodymai yra melagingi, tačiau nepagrįstai jais nesirėmė. Nurodo, kad iš šių liudytojų parodymų ir M. G. parodymų akivaizdu, jog M. G. įvykio metu neturėjo automobilio nei nuosavybės, nei patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai M. G. pripažino kaltu, įvykio metu vairavus automobilį Hyundai Coupe bei sukėlus autoįvykį. Teigia, kad teismas jo kaltę grindė vien tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų paaiškinimais. Pažymi, jog policijos pareigūnas I. M. teisme patvirtino, jog nematė, kas vairavo automobilį Hyundai, taip pat, iš kurios automobilio vietos išlipo M. G.. Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, jog automobilio rakteliai buvo pas M. G., jis juos parodė, prisistatė automobilio savininku, parodė dokumentus, tačiau kokie tai buvo dokumentai – neprisiminė, tačiau vėliau patikslino, kad M. G. jiems padavė pasibaigusį draudimo polisą bei banko dokumentus. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi tokiais padrikais, nuolat teismo tikslintais liudytojų parodymais, kurie vertintini kritiškai. Pažymi, kad teismas turėjo patikrinti policijos pareigūnų parodymus, išsiaiškinti, kodėl, esant teisiniam pagrindui, iš M. G. nebuvo paimti automobilio raktai, draudimo bei kiti dokumentai ir tinkamai įforminti. Pažymi, jog policijos pareigūnai netinkami atliko savo funkcijas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, visų dalyvių akivaizdoje telefonu skambino nežinomam asmeniui, kurio pokalbio proceso dalyviai negirdėjo, domėjosi automobilyje esančiais dokumentais. Apelianto manymu, toks procesinis veiksmas yra neteisėtas, pažeidžiantis proceso dalyvių teises. Be to, šiuo telefoninio pokalbio metu automobilių aikštelės darbuotojas patvirtino, kad aikštelėje saugojamame automobilyje Hyundai dokumentų nėra, o tai paneigia liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes, kad dokumentai buvo automobilyje.
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos dvi pažeidimo datos, kurios negali būti laikomos apsirikimo klaida. Šis protokolo reikšmingų duomenų neatitikimas teismo nebuvo įvertintas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje nėra nustatyta, kad M. G., vairuodamas automobilį, pajuto automobilių susidūrimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismo nutarimas naikintinas, kaip nepagrįstas, kadangi priimtas, esant išankstinei teismo nuostatai, neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog M. G. nuobauda paskirta, praėjus šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. pažeidžiant ATPK 35 str. nuostatas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
D. M. G. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog M. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. ATPK 123 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonių, kurioms nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. ATPK 123 str. 5 d. nustatyta administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonių, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Nors M. G. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), policijos pareigūno I. M. tarnybiniais paaiškinimais (b.l.4,24) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūno A. S. parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 7), pranešimu apie eismo įvykį (b.l. 14), A. S. pasiaiškinimu (b.l. 15), išrašu iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį (b.l. 18), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš policijos pareigūno V. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 4), 2012-07-07 apie 4.10 val. dirbdamas kartu su porininku A. S., važiavo Algirdo gatve link Basanavičiaus gatvės ir pamatė, kaip priešprieša atvažiuojantis automobilis staigiai apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo į kiemus. Jis su kolega nuvažiavę iš paskos minėto automobilio pamatė, kaip automobilis kliudė stovintį automobilį Škoda v.n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kaltininkas, pavažiavęs apie 100 metrų, paliko automobilį kieme, t.y. iš automobilio, jiems (pareigūnams) matant, išlipo trys jaunuoliai. Vienas iš minėtų jaunuolių jiems prisistatė automobilio savininku – M. G., kiti V. D., T. B.. Šie jaunuoliai su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nuo visų šių jaunuolių sklido stiprus alkoholio kvapas. Kas vairavo minėtą automobilį, nei vienas iš minėtų jaunuolių jiems neprisipažino. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kad minėtus jaunuolius pristatytų į 3 PK jų tapatybės ir neblaivumo nustatymui. Jiems belaukiant vienas iš jaunuolių pabėgo, kiti du jaunuoliai buvo pristatyti į 3 PK.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje eismo įvykio schemoje (b.l. 5-7), nubraižytas transporto priemonių Hyundai ir Škoda išsidėstymas po eismo įvykio bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti šių automobilių apgadinimai (b.l. 7): Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas; automobilio Škoda Oktavia apgadintas užpakalinis bamperis.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad 2012-07-07 04.33 val. buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2012-07-07 04.28 val. automobilis Hyundai v.n. (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos patrulius, pradėjo šalintis ir apgadino automobilį Škoda v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 14).
Policijos pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 24) nurodyta, jog 2012-07-07 apie 4.16 val., dirbdamas kartu su patruliu A. S., nuvažiavę į kiemą Algirdo g. 41, pamatė, kaip nuo automobilio Hyundai bėga jaunuolis ir iš keleivio pusės lipa dar du jaunuoliai, kurie irgi bandė bėgti. Vieną iš jaunuolių (T. B.) jiems pavyko sulaikyti. Aiškindamiesi su šiuo jaunuoliu dėl eismo įvykio, prie automobilio sugrįžo kiti du pabėgę jaunuoliai (V. D. ir M. G.). Pirmas, kuris bėgo nuo automobilio buvo M. G..
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju I. M. nurodė, kad vieną kartą matė teismo posėdyje dalyvaujančius asmenis. Datos tikslios neatsimena jis su porininku A. S. važiavo Algirdo gatve link Basanavičiaus gatvės. Pamatė, kaip priešais atvažiuojantis automobilis staiga stabdė, po ko staigiai apsisuko ir nuvažiavo į kiemus. Kas vairavo šį automobilį - nematė. Besivejant automobilį, pamatė, jog iš automobilio keleivio pusės išlipo du asmenys, o vienas išlipo iš kitos pusės. Du jaunuoliai bėgo, trečias dar tik ropojo iš mašinos. Vėliau tie nubėgę sugrįžo. Niekas iš minėtų trijų jaunuolių nenorėjo prisipažinti, kas vairavo automobilį. Kai minėtu du jaunuoliai grįžo prie mašinos, jie paklausė jų duomenų. Tačiau nei vienas iš jų neturėjo nei asmens tapatybės kortelės, nei kito dokumento. Jie iškvietė kitą ekipažą. M. G. pasakė, jog jam reikia nusilengvinti, po ko jis pabėgo. Po to jis su porininku pristatė kitus du asmenis į komisariatą. Iš kurios automobilio vietos M. G. išlipo - jis nematė, tačiau aukštas jaunuolis išlipo iš šio automobilio keleivio pusės, o trečiasis bandė išlipti pro keleivio dureles. Teismo posėdyje dalyvaujantis V. D. taip pat nuo minėto automobilio pabėgo. Pareigūnas jaunuoliams liepė stoti, šie juos matė. Jis ar porininkas paklausė asmens vardo pavardės, šis prisistatė – nurodė vardą, pavardę, kuriuos jie patikrino per bazę. Paaiškėjo, kad asmuo prisistatė ne tuo asmeniu. Dar sykį jo paklausė to paties, po ko šis prisistatė M. G.. Patikslino, kad M. G. ieškojo kažkokių dokumentų tame automobilyje, po ko juos jiems padavė.
Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojas A. S. nurodė, kad prisimena M. G.. Tai buvo 2012 m. liepos mėnuo. Jis dirbo kartu su kolega I. M., Algirdo g. pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurio markės neprisimena. Kilo įtarimas dėl didelio greičio, todėl nutarė minėtą automobilį sustabdyti. Tačiau automobilis staigiai apsisuko ir nuvažiavo į gyvenamųjų namų kiemą Algirdo g. Jam su porininku nebeliko abejonių, kad vairuotojas arba chuliganiškai vairuoja, arba neblaivus. Jie, važiuodami minėtam automobiliui iš paskos, padidino greitį. Po to minėtas automobilis kliudė stovintį automobilį, tačiau nuvažiavo į kitą kiemą. Minėtas automobilis sustojo neasfaltuotoje aikštelėje. Išlipo vaikinas (teismo salėje esantis M. G.), o kitas vaikinas stovėjo prie automobilio. M. G. stovėjo prie automobilio durų. Jie pradėjo aiškintis, kas vairavo. Tačiau jaunuoliai pasakė, kad nežino. Paskui M. G. pasakė, kad automobilis jo, raktai pas jį kišenėje, parodė, kad yra draudimas. Paskui jie pasakė, kad juos veš į komisariatą. M. G., sužinojęs, kad jie nori jį vežti į komisariatą, jiems pasakė, kad nueis gamtiniais reikalais, ir paspruko. Po to jie kitus du jaunuolius pristatė į 3 PK. A. S. matė, jog M. G. buvo išlipęs iš automobilio, o kaip išlipo iš jo - jis nematė. Tačiau rakteliai nuo automobilio buvo pas M. G., nes juos jis A. S. parodė, taip pat parodė ir draudimo polisą. Tačiau gerai neprisimena, kokius dokumentus jam M. G. rodė. Be to, jiems (pareigūnams) aiškinantis prie minėto automobilio su minėtais jaunuoliais, M. G. buvo įlipęs į tą automobilį dokumentų, tada stovėjo prie mašinos. A. S. nurodė, kad iš pradžių du jaunuoliai nuo automobilio nubėgo, tačiau netrukus jie grįžo prie automobilio. Kaip jaunuoliai iš automobilio išlipo - jis tiksliai nematė. M. G. prie automobilio jiems pateikė dokumentus, kurie buvo jo vardu, o šie buvo banko sutartis, ir kiti, kurių nepamena. Tačiau visus šiuos dokumentus A. S. paliko automobilyje. M. G. jiems sakė, kad automobilis jo, o vairavo ne jis. Jaunuoliams bendraujant tarpusavyje, jie M. G. vadino kitu vardu, kuris, patikrinus duomenų bazėje, neatitiko. A. S. automobilyje pamatė banko sąskaitą ar kortelę, kurioje buvo nurodytas M. G. vardas, po ko šis prisipažino, kad tai jis. Tačiau jo draugai, to negirdėję, toliau jį vadino kitu vardu. Kiek A. S. pamena, M. G. iš automobilio jiems padavė pasibaigusį draudimo polisą ir banko dokumentus.
Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų I. M. bei A. S. parodymais, byloje nėra duomenų, jog pastarieji turėjo motyvą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų jį anksčiau pažinoję ar dėl kitų priežasčių suinteresuoti bylos baigtimi, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi jų parodymais.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teisme apklaustas liudytoju, V. D. nurodė, kad M. G. yra jo draugas. Vasarą jis, Tomas, Vladyslav, Maksimas ir Richard gėrė alkoholį picerijoje, vėliau liko trise. Jis pamatė, jog prie „Submarino“ stovi automobilis su dviem jaunuoliais, kurių jis paprašė pavežti iki stoties, nes Tomas paprašė, o šie sutiko pavėžėti juos. Po to jis į automobilį įsėdo su Tomu, nes sugalvojo Tomą palydėti namo. Atsakė, kad neatsimena to automobilio markės, spalvos, o kieno ta mašina nežino, tačiau automobilis buvo dviejų durų. Patikslino, kad minėtame automobilyje buvo du asmenys, ir dar jis su Tomu. Tačiau M. G. nebuvo mašinoje, jisai buvo kieme prie „Submarino“. Jis su Tomu minėtame automobilyje sėdėjo gale, o tie du vaikinai juos vežė. Jie važiavo link stoties, gatvės neatsimena. Tomas užmigo. Po to jis paskambino M. G., kad Tomą padėtų parnešti. Po ko vairuotojas, pamatęs pareigūnus, nusuko į kiemą. Po to juos vežę vaikinai pabėgo, o jis nuėjo susitikti su Maksimu, kad šis ateitų padėti Tomą parnešti. Su Maksimu susitiko prie Spartos stotelės. Nueiti pas M. G. ir grįžti jis užtruko apie penkias minutes. Po to jis su M. G. grįžo prie automobilio. Rado Tomą ir pareigūnus. Šie jį su Tomu nuvežė į policijos komisariatą, tačiau nežino kodėl. Pareigūnai M. G. nevežė į komisariatą, nes jis išėjo. Jis nežino, ar pareigūnai Maksimą paleido, tačiau žino, kad jis išėjo. Dėl eismo įvykio - galėjo būti, kad vairuotojas automobiliu nežymiai kliudė kažkokį automobilį. Jis nežino, kur automobilio vairuotojas su kitu asmeniu dingo, jis jų nepažįsta. Be to, kai automobilis atvažiavo į kiemą, pareigūnų dar nebuvo. Automobilį vairavęs asmuo ir su juo buvęs kitas asmuo, išlipę iš automobilio, paliko jį neužrakintą. Kur buvo to automobilio rakteliai ir dokumentai - jis nežino. Kai jis su Maksimu atėjo prie automobilio, tai pareigūnai jau buvo atvykę. Maksimas neturėjo minėto automobilio raktelių. Jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, o tik greitu žingsniu išėjo pasitikti M. G.. Jam pareigūnai nieko nesakė. Tomas liko automobilyje, nes miegojo. Tačiau tie kiti du kartu iš karto pabėgo. Kaip pareigūnai vijosi automobilį, kuriame jie važiavo, matė.
Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad pažįsta M. G.. Jis su draugais gėrė alkoholį prie „Submarino“ gal iki 2 val. nakties. „Submarino“ kieme M. G. liko su Ryčka (R. P.), o jis su V. D. nutarė, kad T. B. reikia namo, nes buvo per daug išgėręs alkoholio. V. D. priėjo prie kažkokio automobilio. Po to jis su Vladyslavu į šį įlipo, atsisėdo. Daugiau nieko neatsimena. Po to jis nubudo, atsikėlė, o jau stovėjo policija.
Liudytoju apklaustas teismo posėdyje R. P. nurodė, kad tą dieną jis su trimis draugais (M. G., V. D., T. B.), gėrė alkoholį prie jo namų, Naugarduko 56 namo esančioje picerijoje „Submarinas“. Vakare su M. G. nuėjo į jo kiemą, o V. D. nuėjo palydėti T. B.. Po to Maksimui paskambino Tomas ir Maksimas nuėjo pas juos. Jis (R. P.) automobilio Hyundai nematė. Kas jo draugus nuvežė - nematė. T. T. su Vladyslavu išėjo pirmi, po to Maksimas pas juos nuėjo, o jis nuėjo namo. Su Maksimu išsiskyrė kieme, Naugarduko g. 56. Maksimas gyvena Burbiškėse. Patikslino, kad Maksimas nuėjo pas Vladyslavą su Tomu, nes tai jis jam pasakė, kokiu reikalu pas juos eina - jis jam nesakė.
M. G. tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo neigė, jog jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Hyundai. Paaiškino, jog jis atėjo prie automobilio Hyundai, pakviestas V. D.. Nuo policijos pareigūnų jis pabėgo, nes išsigando, jog bus nuvežtas į policijos komisariatą. Šie jo paaiškinimai neįtikinantys. Priešingai, pagal liudytojų policijos pareigūnų V. M. ir A. S. teisme nurodytas aplinkybes, jie matė, jog iš pasivyto automobilio Hyundai išlipo du asmenys, kurie nubėgo, o vienas asmuo lipo (ropojo) iš automobilio pro keleivio dureles. Liudytojas V. D. teisme paaiškino, jog automobilyje Hyundai buvo keturiese, jis su T. B. ir nepažįstami asmenys - vairuotojas su draugu. Taigi, minėti policijos pareigūnai paneigė V. D. nurodytą aplinkybę, kad nuo minėto automobilio nubėgo du jaunuoliai, vienas nuėjo sparčiu žingsniu, o dar vienas asmuo lipo (ropojo) iš automobilio. Juolab, kad minėti policijos pareigūnai teisme paliudijo, jog matyti du nuo automobilio Hyundai nubėgę jaunuoliai netrukus grįžo prie šio automobilio ir atpažino, kad tai buvo M. G. ir V. D.. Be to, M. G. teisme duotus paaiškinimus paneigia jo veiksmai, elgesys prie minėto automobilio. Teisme liudytojai V. M. ir A. S. išsamiai, nuosekliai nurodė, jog jiems M. G. paaiškino, kad jis automobilio savininkas, pasakė, kad raktai pas jį kišenėje, buvo įlipęs į automobilį ir jame kažko ieškojo, tikėtina dokumentų, sakė, kad yra draudimas, jiems pamelavo savo vardą ir pavardę. Be to, A. S. paliudijo, jog jis matė automobilyje banko sąskaitą ar kortelę, kurioje buvo įrašytas M. G. vardas, pavardė, o po to M. G. prisipažino, kad tai jis. M. G. paaiškinimas, jog po visų šių aplinkybių jis nuo pareigūnų pabėgo, nes išsigando, jog bus nuvežtas į policijos komisariatą, akivaizdžiai neįtikinantis. Be to, jo paaiškinimas, jog jis atėjo prie automobilio Hyundai nuo Spartos stotelės, nesutampa su liudytojo R. P. paaiškinimu, jog M. G. iš kiemo prie „Submarino“ Naugarduko g., išėjo prie pareigūnų sustabdyto automobilio Hyundai pas T. B. pastarojo prašymu. Visos šios aplinkybės liudija, jog M. G. teisme sakė netiesą, jo papasakojimas teismui paneigtas aukščiau nurodytais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė su M. G. kartu buvusių asmenų paaiškinimus apie tai, kad įvykio metu M. G. nevairavo automobilio Hyundai, ir nesivadovavo jais, pripažinęs, kad jie ne tik prieštarauja byloje esantiems patikimiems įrodymams, bet nesutampa ir tarpusavyje. Minėti asmenys yra administracinėn atsakomybė patraukto asmens draugai, todėl laikytini suinteresuotais padėti jam išvengti administracinės atsakomybės.
Iš A. S. paaiškinimo (b.l. 15) matyti, jog 2012-07-07 vakare jis pastebėjo, kad apgadintas namo kieme paliktas jam priklausantis automobilis Škoda Octavia v.n. (duomenys neskelbtini).
Priešinga, nei nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojų policijos pareigūnų I. M. bei A. S. paaiškinimai, rašytiniai duomenys, patvirtina tai, kad M. G. suvokė, jog, vairuodamas automobilį Hyundai, kliudė stovintį automobilį Škoda ir sąmoningai iš eismo įvykio pasišalino. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš minėtų liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų apie abiejų automobilių apgadinimo pobūdį ir mastą bei iš paties M. G. teisme duotų paaiškinimų apie jo veiksmus po eismo įvykio, akivaizdu, kad jis pajuto automobilių susidūrimą. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pagal KET reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, M. G. turėjo sustoti, pranešti apie eismo įvykį policijos institucijai. Jis to nepadarė, priešingai, žinodamas, jog paskui jį atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis, iš eismo įvykio nuvažiavo.
Atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog asmuo suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Aukščiau paminėti duomenys neabejotinai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Be to, aukščiau paminėti duomenys vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo.
Apeliacinio skundo argumentas, jog M. G. neturėjo automobilio raktelių, jų niekam nerodė, taip pat paneigta liudytojų policijos pareigūnų patikimais pripažintais parodymais, kurie patvirtino, kad M. G., jiems atvykus į įvykio vietą, automobilio raktelius turėjo, automobilio viduje ieškojo dokumentų ir jiems rodė. Rakteliai ir dokumentai iš jo nebuvo paimti, nes jis nuo policijos pareigūnų pabėgo.
M. G. pozicija, kad automobilio nevairavo, eismo įvykyje nedalyvavo, kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. G. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. – jis vairuodamas automobilį Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) ir, pravažiuodamas stovintį automobilį Škoda Octavia v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Po ko M. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Be to, jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti; vairavo automobilį, neapdraustą įstatymo numatyta tvarka; vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokole padaryta esminė klaida – nurodytos dvi skirtingos teisės pažeidimo padarymo datos. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jį surašęs pareigūnas ištaisė pažeidimo padarymo datą, pažymėdamas „taisytu tikėti“. Šia data taip pat surašytas policijos pareigūno I. M. tarnybinis pranešimas (b.l.4). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nagrinėjant bylą teisme, posėdyje dalyvavo tiek M. G., tiek jo atstovas, tačiau neaiškumų, klausimų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo datos jie nekėlė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole kaip rašymo klaida pataisyta pažeidimo data neduoda pagrindo išvadai, kad pareigūnai nurodė netikslų teisės pažeidimo laiką.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai teismo posėdyje neapklausė automobilio Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini) bei automobilio Škoda Oktavia savininkų. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Kaip matyti iš transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo, automobilis Hyundai v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „E. M. group“ (b.l. 18-19). Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas 2012-10-10 įvykusiame teismo posėdyje (b.l. 31) nutarė į kitą teismo posėdį, įvyksiantį 2012-11-14, kviesti UAB „E. M. group“ atstovą, siuntė jam pranešimus, šaukimus (b.l.33, 61), tačiau į teismo posėdį šis neatvykdavo, pranešimai grįždavo neįteikti su atžyma, jog įmonės adresas netikslus, apie įmonę papildomų duomenų, patvirtintų registruose, nėra (b.l. 16). Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti automobilio valdymo aplinkybes, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo to padaryti ir vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.
Kaip jau minėta, tiek M. G., tiek jo atstovas advokatas nagrinėjant bylą teisme teismo posėdžiuose dalyvaudavo, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos ATPK 272 str., jo atstovo prašymu apklausai teisme buvo kviečiami liudytojai. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, nei M. G., nei jo atstovas prašymo apklausti Škoda Oktavia automobilio savininką A. S. teismui nebuvo pateikę. Pažymėtina, kad savininkas eismo įvykio metu prie automobilio nebuvo ir jo aplinkybių betarpiškai nematė.
Apeliantas nurodo, jog nuobauda M. G. paskirta pažeidus ATPK 35 str. nuostatas. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą, nenustato.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-01-07 teismo nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2013-07-07 (b. l. 52), t.y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2012-07-07). Nutartis, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tinkamai motyvuota, nurodant administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo objektyvias priežastis – užsitęsusį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą teisme, atitinkančias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kai termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą.
Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.