Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-8137 nutarta taikyti nuteistajam S. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos teigimu, stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

S. Č. nuteistas 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendį – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. 2019 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. 2021 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta – galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo. 2021 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir patikslintu 2021 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, paskirta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. birželio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, nuteistam 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 straipsnio 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuota į LR BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nutartimi pakeistą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu (patikslintu 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi), paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis S. Č. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kaip atitinkanti kriterijų žemą buvo nustatyta dar 2020 m. gruodžio 9 d. atlikto vertinimo metu. Tačiau bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizika svyravo ir keturis kartus buvo nustatyta kaip atitinkanti kriterijų – vidutinė. Tad šios aplinkybės atskleidžia tai, jog, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis fiksuojamas kaip turintis teigiamą dinamiką, tai yra kito iš vidutinės į žemą, tačiau nuteistojo atžvilgiu toks rizikos valdymas yra svyruojantis, stebimas dar itin trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistojo daroma pažanga, keičiant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, dar nėra tokia akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl tolimesnio jo elgesio bei to, jog nuteistasis jau yra tiek pasikeitęs, jog išėjęs į laisvę laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.

Bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos nusikalstamu būdu, vedinas malonumo asmeninėms pramogoms. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi, kadangi asmuo negebėdavo apriboti savo poreikių ir norų atsižvelgdamas į gaunamas pajamas. Taip pat, nuteistajam buvo būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimas ir iki šiol vis dar matomas ribotas pasekmių suvokimas išlieka aktualus rizikos veiksnys galintis lemti pakartotinio nusikalstamo elgesio raišką ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje pateikta rekomendacija, siekiant suvaldyti riziką ši sritis reikalauja tolimesnio tęstinio intervencinių priemonių taikymo, kurių taikymas nuteistajam būnant laisvėje būtų apribotas. Visos šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys susijusios su mąstymu ir elgesiu vis dar yra itin aktualios ir privalo būti koreguojamos iš esmės. Ir nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai dinaminiai veiksniai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai nuteistąjį saugančių nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus turėjo ir patvirtintą gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius su artimaisiais, ir visas realias galimybes gyventi bei kurti ateitį nenusikalsdamas, kadangi nebuvo antisocialus, tačiau pasirinko priešingą teisei elgesį dėl ko šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, nors stebimos pastangos valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią riziką, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas (du kartus yra pažeistos įstaigoje nustatytos tvarkos taisyklės). Nuteistojo nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekiu nusikalstamu būdu, nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurių savanoriškai nedengia. Atsižvelgiant į aptartą, teismas konstatuoja, jog nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai neatsveria S. Č. elgesyje vyraujančių probleminių sričių. Todėl nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje dar nėra baigtas, ir privalo būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje ir savo nusikalstamą elgesį koreguojant iš esmės.

Sutinkamai su Komisijos nutarime nurodytomis teigiamai, nuteistąjį S. Č., charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas ir įstaigos administracijos kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos itin trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo S. Č. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. Nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8137.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8137 taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.