Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad nėra kaltas. Nurodė, kad vienam darbuotojui įsiskolinimas yra ne 96 000 Lt, o 9600 Lt. Valstybinė darbo inspekcija įmonės patikrinimo neatliko, įmonės finansinės padėties nesiaiškino – jis pateikė prašomus dokumentus už 2009 m. ir 2010 m. tris mėnesius – tabelius, žiniaraščius. Tai buvo dokumentai dėl darbuotojų, kitų atsiskaitymų dokumentų inspekcija neprašė. Paaiškino, kad 2007 m. pradėjo įmonės rekonstrukciją. Kai pasikeitė ekonominė situacija, bankas pradėjo reikalauti grąžinti kreditą. Iš dukros įmonės pervedė į sąskaitą pusę milijono litų, kad galėtų įrengti cechą, gaminti produkciją. Bankas „nurašė“ jo lėšas. Tada surado investuotojų ir pardavė įmonę, taip pat dukros įmonę Šį mėnesį įmonė vėl pradės dirbti. Įmonės kasoje pinigų nebuvo. Negalėjo mokėti už elektrą, kadangi mokėjo Sodros įmokas, mokesčius ir kiek galėjo mokėjo atlyginimus darbuotojams. Pats neėmė atlyginimo nuo praeitų metų, jo pajamos 1400 Lt ir dukros įmonėje 950 Lt, dividendų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Jolita Garbinčienė 2010-02-25 surašė A. P. ATP protokolą Nr. ATPP 0181-0043 už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi: 1) nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio jų darbo sutartyse nustatytais terminais (7-10 d. ir 20-22 d.) už 2008 m. rugsėjo mėn. - 2010 m. vasario mėn., o laiku nemokėjęs darbo užmokesčio, jiems neskaičiavo ir nemokėjo įstatymo nustatyto dydžio delspinigių (0,06 proc., o nuo 2009-02-01 - 0,07 proc. priklausančios išmokėti sumos dydžio už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbo sutartyse turėjo būti sumokėtos (7-10 ir 20-22 dienomis)), tuo pažeisdamas DK 93 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; 2) neatsiskaitė su atleistais iš darbo darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną (pvz., A. P. atleistas 2010-01-08 – skola jam, neatskaičius mokesčių, 96000 Lt; M. Č. atleista 2010-01-15 – skola jai, neatskaičius mokesčių, 4800 Lt; H. T. atleista 2009-01-22 – skola jai, neatskaičius mokesčių, 643,49 Lt), tuo pažeidė DK 141 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą; 3) neužtikrino, kad darbuotojams atostoginiai būtų mokami prieš tris dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, o nustatytu laiku nesumokėjęs darbuotojams darbo užmokesčio, nepratęsė kasmetinių atostogų tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį ir už pratęstą laiką nemokėjo kaip už kasmetines atostogas (pvz., D. S. kasmetinės atostogos suteiktos 2009-03-04 – 2009-06-05, V. M. kasmetinės atostogos suteiktos 2009-04-01 – 2009-06-30, V. K. kasmetinės atostogos suteiktos 2009-03-31 – 2009-06-23), tuo pažeidė DK 176 straipsnio 2 dalį; nurodyta, kad atsakomybė už padarytus pažeidimus numatyta ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje (b. l. 9-10). Valstybinės darbo inspekcijos 2010-03-09 nutarimu Nr. ATPN 214 A. P. buvo paskirta 700 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 2-3).

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto kokį konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. A. P. veika pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota dėl to, kad jis pažeidė Darbo kodekso 93 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 141 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 176 straipsnio 2 dalį.

Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį. Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, išskyrus kai šio Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais atsiskaitoma vėliau (1 punktas (2009-07-23 redakcija, galiojanti nuo 2009-08-04)); 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (2 punktas). Iki 2009-08-04 galiojusioje Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje, buvo nustatyta, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje (2009-07-23 redakcija, galiojanti nuo 2009-08-04) nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį. Iki 2009-08-04 galiojusioje Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

A. P. iš esmės buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotojais – buvo atsiskaitoma nelaiku, nemokami delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą, taip pat nustatytu laiku nesumokėjus darbuotojams darbo užmokesčio, nepratęstos kasmetinės atostogos ir už pratęstą laiką nemokėta kaip už kasmetines atostogas. A. P. kaltė grindžiama ATP protokolo (b. l. 9, 10), prašymų, darbo sutarčių, įsakymų, pareiškimo (b. l. 11-22), mokėjimų žiniaraščių (b. l. 23-25), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (b. l. 26-31), tabelių (b. l. 32-36) duomenimis.

Pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga organui (pareigūnui) išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 260 straipsnis protokolą surašiusį ir nagrinėjimui pateikiantį asmenį įpareigoja prie protokolo surinkti ir pridėti žinias, būtinas bylai išspręsti. Tačiau teismo nagrinėjamu atveju ši pareiga buvo įvykdyta netinkamai.

A. P. pripažino, kad buvo padaryti pažeidimai, nurodė, kad pažeidimus padarė dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Sprendžiant, ar buvo padarytas pažeidimas, būtina nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Būtina išsiaiškinti, ar A. P. pažeidimą padarė dėl nuo jo valios priklaususių aplinkybių, ar jis objektyviai turėjo galimybę rinktis elgesio variantą, kitaip sakant, ar asmuo yra kaltas dėl pažeidimo padarymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašią administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-11-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-2555-09 konstatavo, kad tam, kad būtų galima padaryti išvadą dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo reikalinga surinkti duomenis, leidžiančius įvertinti įmonės finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus darbuotojams. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti įmonės finansinę padėtį pažeidimo padarymo laikotarpiu, reikia išsiaiškinti, kada faktiškai buvo mokėti įmonės darbuotojams atlyginimai ir kokiomis lėšomis jie buvo mokėti: grynaisiais pinigais iš kasos, ar pavedimu iš įmonės sąskaitos, kiek įmonė turi sąskaitų ir koks piniginių srautų judėjimas sąskaitose vyko pažeidimo padarymo laikotarpiu, kokios buvo atliktos kasos operacijos.

A. P. teismo posėdyje patvirtino, kad Valstybinė darbo inspekcija jokio patikrinimo neatliko – jis pateikė prašomus dokumentus už 2009 m. ir 2010 m. tris mėnesius – tabelius, žiniaraščius. Tai buvo dokumentai dėl darbuotojų, kitų atsiskaitymų dokumentų inspekcija neprašė. Iš byloje esančios Valstybinės darbo inspekcijos pateiktos medžiagos (b. l. 5-36) matyti, kad Valstybinei darbo inspekcijai buvo pateiktos darbo sutartys, įsakymai, prašymai, pareiškimas (b. l. 11-22), mokėjimų žiniaraščiai (b. l. 23-25), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b. l. 26-31), tabeliai (b. l. 32-36). Tačiau byloje nėra surinkta duomenų apie įmonės finansinę padėtį, piniginių lėšų srautus įmonės banko sąskaitose, kasos operacijas tais laikotarpiais, kai turėjo būti atsiskaitoma su darbuotojais.

Konstatuojama, kad, nagrinėjant bylą Valstybinėje darbo inspekcijoje, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, nebuvo išsiaiškinta, ar, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, A. P. objektyviai galėjo atsiskaityti su darbuotojais. Protokole ir nutarime nurodyta, kad skola A. P. siekia 96 000 Lt. Tuo tarpu A. P. nurodė, kad skola sudarė tik 9600 Lt. Šis netikslumas turi būti išaiškintas ir paremtas įrodymais. A. P. pateikti įmonės veiklos dokumentai – AS „Unicredit Bank“ Lietuvos skyriaus 2009-06-23 Įspėjimas dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 200907-02 raštas Nr. (9.1)7-P-936 Dėl sprendimo išieškoti (duomenys neskelbtini) skolą priverstine tvarka vykdymo, PZU Lietuva 2009-07-22 raštas Nr. ZD-07/05-00108, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-03 Teismo įsakymas rodo, kad A. P. paaiškinimai dėl blogos įmonės finansinės padėties įtakos darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų savalaikio išmokėjimo gali turėti pagrindą.

Teismas daro išvadą, kad turinčių reikšmės bylai aplinkybių tyrimas Valstybinėje darbo inspekcijoje atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinkti ir neįvertinti visi įrodymai, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas priimant skundžiamą nutarimą. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos 2010-03-09 nutarimas Nr. ATPN 214 yra neteisėtas ir naikintinas, A. P. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, nagrinėti iš naujo, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Skundžiamame nutarime (b. l. 2, 3, 6, 7) ir ATP protokole (b. l. 9, 10) nurodyta, kad „A. P. atleistas 2010 m. sausio 8 d. – skola jam, neatskaičius mokesčių, 96 000 Lt“. Teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad turėtų būti nurota ne 96 000 Lt suma, o 9600 Lt. Į šį netikslumą turi būti atkreiptas dėmesys nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

nutarė:

A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos 2010-03-09 nutarimą Nr. ATPN 214 panaikinti. A. P. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.