Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. Š. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo E. Š. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

2. E. Š. nuteistas už tai, kad kartu su K. G. suorganizavo, o R. S. įvykdė tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, o būtent: 1998 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli diena nenustatyta, UAB „K.“ pastate E. Š. prižadėjo K. G. ir R. S., kad už A. M. ir S. B. nužudymą pasidalins E. Š. atitenkančiomis UAB „Kirsnė“ akcijomis, tuo tikslu K. G. 1998 m. sausio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, išnuomojo iš R. S. nusikaltimo įrankį – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“ su garso liepsnos slopintuvu. 1998 m. sausio 8 d. apie 19 val. K. G., E. Š. ir R. S. automobiliu „Audi 100“, kuriuo naudojosi R. S., atvyko netoli A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini), E. Š. ir K. G. pasilikus automobilyje, R. S. nuėjo į namą, kuriame gyveno A. M. ir S. B., kur darbo kabinete, apie 20 val., išsitraukęs ginklą – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“ iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A. M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Po to, toje pačioje vietoje, R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iššovė vieną kartą S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė. Po to, paskambino telefonu K. G. į automobilį ir pranešė apie įvykdytą nužudymą, S. B. sužalojimą ir šovinių trūkumą: K. G. liepus S. B. „pribaigti“, R. S. paėmė tardymo metu nenustatytą peilį, perpjovė jai gerklę, po ko paėmęs ginklo „Scorpion“ diržą ją pasmaugė, t. y. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, sukeldamas dideles kančias itin žiauriai ją nužudė. Įvykdęs nusikaltimus R. S. K. G. pranešė apie A. M. ir S. B. nužudymą. Po to, E. Š. atėjo į namo vidų sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Po šių veiksmų atlikimo, E. Š. ir R. S. panaikino name nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus, išvalė kraujo pėdsakus darbo kabinete nuo grindų, stalo, sienos, suvyniojo kūnus į polietileninius maišus ir sudėjo lavonus į namo viduje, garaže buvusį automobilį „BMW 735“, priklausiusį A. M.. Šiuo automobiliu juos išvežė į (duomenys neskelbtini), kur E. Š., R. S. ir K. G. nužudytų A. M. ir S. B. kūnus užkasė.

E. Š. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su R. S. ir K. G., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, R. S. nužudžius A. M. ir S. B. užvaldė jų auksinius papuošalus: A. M. auksinį žiedą su briliantu 7 800 Lt vertės, auksinį žiedą 1 300 Lt vertės, laikrodį „Casio“ 2 400 Lt vertės, S. B. priklausančias dvi auksines grandinėles bendrai 5 800 Lt sumai, auksinį žiedą 500 Lt vertės.

E. Š. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su R. S. ir K. G., iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, po A. M. ir S. B. nužudymo, įvykdė svetimo turto vagystę stambiu mastu, t. y. slapta pagrobė A. M. automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt vertės.

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad kartu su K. G., iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, pakartotinai 1998 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, įvykdė slaptą svetimą turto vagystę, t. y. (duomenys neskelbtini), perkasant A. M. ir S. B. kūnus, pagrobė A. M. auksinę grandinėlę 8 000 Lt vertės.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimu Kauno apygardos teismui buvo siūloma E. Š. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis E. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Nuteistojo teigimu, iki 38 metų jis buvo padorus žmogus, neturėjo jokių problemų su teisėsaugos institucijomis, mokėjo mokesčius valstybei, mokė vaikus žaisti krepšinį. Padarydamas nusikalstamą veiką, už kurią jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis suklydo. Tačiau šiuo metu yra pasikeitęs, užsiima mezgimu, dirba, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį. Išėjęs į laisvę galėtų iš jo priteistą civilinį ieškinį atlyginti greičiau. Be to, nuteistasis išėjęs į laisvę norėtų atsisveikinti su savo mama, kuriai šiemet suėjo 100 metų.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Š. skundas atmetamas.

7. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Spręsdamas klausimą dėl E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, žemesnysis teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelninama, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų padarinių, yra motyvuotas laikytis įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis ir atitinka formalųjį šio instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), E. Š. motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ilgalaikės, kad šiuo metu suteiktų pagrindą jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Iš E. Š. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2009 m. birželio 19 d. iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuteistasis 2004-2009 metais buvo vertinamas patenkinamai, konstatuojant, kad nuteistojo intelektas yra vidutinio lygio, jo interesų sfera labai siaura, asmuo linkęs į intraversiją, yra užsispyręs, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, jo charakteryje vyrauja individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nuteistasis nėra pakankamai atviras, dažnai būna įtarus, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, nėra savikritiškas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai (asmens bylos II dalies 2 t., b. l. 3, 12, 37, 105, 135, 169, 198). Perkėlus nuteistąjį E. Š. tolesniam laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos atlikimui į (duomenys neskelbtini), jo adaptacinis periodas buvo vertinamas kaip patenkinamas, pažymint, kad asmuo nedalyvauja visuomeninėje veikloje, buvo 6 kartus pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nė karto neskatintas, išskiriant neigiamą jo charakterio bruožą – impulsyvumą (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 7). Tolesnis E. Š. elgesys pasižymėjo aukštesne jo resocializacijos dinamika – 2010 ir 2011 metų charakteristikose nuteistojo resocializacijos dinamika apibūdinama kaip gera, tačiau pažymėta, kad asmuo yra manipuliatyvus, įžūlokas, veidmainis (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 14, 21).

11. Nuteistojo asmens byloje taip pat yra trys socialinio tyrimo išvados: 2019 m. birželio 11 d., 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. birželio 6 d. (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 114-117, 146-149, 189-198). Nuteistojo asmens bylos duomenimis, pirminis E. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką buvo atliktas 2016 m. rugsėjo 22 d., E. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką priskiriant vidutinei rizikos grupei, kurios balų įvertis atitinka 75 balus. 2019 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje, nepaisant E. Š. ir toliau nustatomos vidutinės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, matomas šios rizikos mažėjimas balais – 49 balai. 2021 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje vertinimas balais nenurodytas, konstatuojant tik tiek, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau kaip matyti iš asmens byloje esančių dokumentų, susijusių su OASys metodikos taikymu, paskutinį kartą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 68 balais. Dėl tokio balų padidėjimo 2021 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos įvertinimas didesniais balais, nei buvo nustatyta prieš tai vykusio vertinimo metu, nors ir nenulemtas nuteistojo neigiamo elgesio, nerodo ir esminių, išskirtinai teigiamų pokyčių jo asmenybės vertinime. Juo labiau, kad 2023 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nenurodant šio vertinimo balais.

5. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad šioje E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriama pakankamai daug jo nusikalstamo elgesio riziką galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nestabili darbo patirtis, asocialios grupės įtaka, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, tinkamų problemų sprendimų įgūdžių stoka, nesugebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nors trys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis, priskiriami statinių, t. y. nekintamų kriminogeninių veiksnių grupei, kurių eliminavimui jokios nuteistojo pastangos reikšmės neturi, tačiau likę aštuoni vis dar gali būti koreguojami nuteistajam bendraujant su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais, įsigilinant į savo problemines, koreguotinas elgesio sritis ir nuosekliai vykdant jų įveikos planą.

6. 2023 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje be kitų, teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, kuriuos jis, be kita ko, pažymi ir savo skunde, išskiriamas ir tam tikras jo mąstymo, nuostatų vertinimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina apygardos teismo išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu. Bylos duomenimis, E. Š. praeityje buvo teistas vieną kartą, šiuo metu galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieką už kelių nusikalstamų veikų, be kita ko, ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio dviejų žmonių mirtį, padarymą. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti E. Š. bendrininkaujant su kitais asmenimis, jis buvo aktyvus nusikaltimų organizatorius, paveikdamas už save psichologiškai silpnesnius asmenis įvykdyti jo nusikalstamą sumanymą, būtent jis, praėjus keliems mėnesiams po dviejų žmonių nužudymo, iniciavo jų lavonų perkasimą į kitą vietą. Be to, E. Š. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti siekiant asmeninės finansinės naudos sau, nuteistajam susidūrus su asmeniniais finansiniais sunkumais, susijusiais su būsto kredito grąžinimu, nusikaltimas buvo gerai apgalvotas, nuteistajam būnant jau brandaus amžiaus ir esant normaliai socializacijai. Pažymėtina, jog, kaip nustatyta socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo stadijoje E. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iki šiol menkina, ją pripažįsta tik iš dalies, nurodydamas, kad dviejų žmonių nužudymo jis neorganizavo, tik padėjo sutvarkyti nusikaltimo vietą, be kita ko, nes jam grasino kiti asmenys, ir perkasė jų lavonus į kitą vietą, nesutikdamas ir su Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kad dviejų žmonių nužudymą E. Š. suorganizavo siekdamas asmeninės finansinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad ir vykdant bausmę buvo pastebėtas E. Š. polinkis pateisinti savo elgesį, dėl pažeidimų kaltinti kitus asmenis ar nepalankias aplinkybes, koncentruotis tik į savo asmenines problemas.

7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors E. Š. už gerą elgesį buvo skatintas 14 kartų, tačiau net 11 jam skirtų paskatinimų datuojami vėlesniuoju E. Š. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., taigi teigiama raida matoma tik pastaraisiais metais. Bausmės vykdymo pradžioje, laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 29 d. iki 2006 m. kovo 29 d., E. Š. buvo 6 kartus pažeidęs laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos taisykles, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, likusius 4 kartus apsiribojant auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 199-200). Nors, viena vertus, impulsyvumo bei pykčio valdymo problemos nuteistojo elgesyje buvo stebimos dar pirminių jo elgesio vertinimų, atliktų 2004-2009 metais, metu, o paskutinį kartą baustas už pažeidimus jis buvo dar 2006 m., tačiau, kita vertus, didesnį dėmesį šiai savo probleminei sričiai ir jos korekcijai nuteistasis skyrė tik pastaruoju metu. Bylos duomenimis, 2021 m. kovo-birželio mėnesiais jis sėkmingai baigė 12 užsiėmimų, 2 modulių agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus. Be to, 2022 m. sausio-kovo mėnesiais E. Š. lankė ir sėkmingai baigė 10 užsiėmimų „Sprendimų priėmimo ir kognityvinių procesų įtaka vykdant nusikaltimus“ ciklą, aktyviai dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau toks itin teigiamas nuteistojo elgesys, nukreiptas į savo probleminių sričių korekciją, – aktyvus jo dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse bei visuomeninėje veikloje, E. Š. pastangos įsidabinti ir iš to gauti pajamas pragyvenimui, fiksuojamas vos kiek mažiau nei kelis metus, kas įvertinus jam paskirtos bausmės vykdymo laiką – nuo 1999 m. balandžio 16 d., teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar nepakankamą laiką, todėl nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuotu laisvės atėmimu.

8. Be to, nepaisant pataisos įstaigoje nuteistojo vardu gautų vykdomųjų patvarkymų, susijusių su iš nuteistojo priteistais civiliniais ieškiniais, pagal kuriuos E. Š. privalo išmokėti 9 239 eurus (iki šiol iš jo išieškoti vos 604 eurai), didžiąją bausmės vykdymo dalį apmokamo darbo pataisos įstaigoje nuteistasis nedirbo, be kita ko, du kartus atsisakė jam siūlomo darbo. Be to, pirmuosius 10 laisvės atėmimo bausmės vykdymo metų E. Š. pragyvendavo iš giminaičių ir artimųjų jam tiekiamos finansinės paramos, jiems atsisakius ją tiekti, nuo 2012 metų, E. Š. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl piniginės išmokos jam skyrimo, šios išmokos atsisakydamas 2022 metais. Nuo 2023 m. kovo 22 d., būdamas įkalinimo įstaigoje, E. Š. pradėjo vykdyti individualią veiklą (mezga įvairius gaminius), o nuo 2023 metų kovo mėnesio įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje. Tačiau, net ir dirbdamas bei vykdydamas individualią veiklą, gaudamas iš to oficialias pajamas, savanoriškai savo turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis nedengia, visi iki šiol civilinių ieškinių padengimui skirti pinigai, sudarantys 604 eurus, iš E. Š. buvo išieškoti priverstinai.

9. Pirmiau paminėtų duomenų analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo E. Š. nepakankami problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, agresyvus/kontroliuojantis elgesys bei elgesio kryptingumo stoka frustruojančiose situacijose galėjo lemti jo nusikalstamą elgesį praeityje, o vis dar pastebimas nuteistojo polinkis vengti situacijos analizės, vengimas prisiimti atsakomybę už savo elgesį, atsižvelgiant ir į intensyvią nusikaltimų padarymo dinamiką, išlieka aktualus veiksnys, galintis lemti jo nusikalstamą elgesį ir ateityje.

10. Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.