- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2-22-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00506-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei J. K. ir jos atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo: 1) pripažinti atsakovą R. V. jos sūnaus P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, paliekant sūnui K. pavardę; 2) priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečiui sūnui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo R. V. įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) susidariusį už 13 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 2 600 Lt, pervedant lėšas į J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pavedant jai tvarkyti lėšas uzufrukto teise.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu R. V. susipažino ir bendrauti pradėjo nuo 2011 metų rudenio. Ji gyveno pas tėvus Lazdijų rajone, o atsakovas atvažiuodavo pas ją tiek dieną, tiek vakarais, dažnai nakvodavo. Su atsakovu ji turėjo intymių santykių. Po kelių mėnesių draugystės ji pastojo. Apie tai sužinojęs atsakovas ir toliau su ja bendravo, sakė, kad kartu gyvens ir augins vaiką. Tačiau gimus sūnui atsakovas nustojo su ja bendrauti ir pirmą kartą ją ir vaiką aplankė kai sūnui buvo 2 mėnesiais, o antrą kartą – kai sūnui buvo 8-9 mėnesiai. Savo tėvystę atsakovas pradėjo neigti tik po antro vaiko aplankymo. Savo vaiku atsakovas nesirūpino ir jo neišlaikė nuo gimimo. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį ji skiria apie 500 Lt. Maistui reikia apie 100 Lt skiria, drabužiams apie 200 Lt, sauskelnėms apie 60 Lt, vaistams apie 50 Lt, žaislams apie 30 Lt. Be to, gyvendamas su tėvais ir broliais, ji prisideda prie būsto išlaikymo, moka už elektrą, dujas. Jos pajamas sudaro tik 520 Lt socialinė pašalpa ir 150 Lt išmokos už vaikus, iš kurių ji viena išlaiko sūnų ir kitą savo vaiką. Prašo priteisti iš R. V. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių iki ieškinio padavimo, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį.
Atsakovas R. V. į paskutinį teismo posėdį neatvyko, tris kartus siųstų šaukimų iš pašto neatsiėmė (b. l. 91, 92, 94), tačiau ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino (b. l. 24), o 2014-01-27 teismo posėdyje jis pateikė savo paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų (b. l. 80). Nors Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 388 str. 2 d. numato, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, tačiau išimtiniais atvejais įstatymas leidžia teismui išnagrinėti bylą ir nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę duoti paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų ir tą padarė ankstesniame teismo posėdyje, taip pat pasinaudojo savo teise pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimus ir pats prašė paskirti DNR ekspertizę jo tėvystei nustatyti (b. l. 80), tačiau vėliau ekspertizės atsisakė, pripažintina, kad atsakovas dalyvavo šios bylos nagrinėjime ir jam buvo suteiktos visos galimybės pareikšti savo atsikirtimus ir pateikti įrodymus savo tėvystei paneigti, todėl jo nedalyvavimas paskutiniame teismo posėdyje neturi įtakos sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. dėl jam pareikšto ieškinio paaiškino, kad jis nėra tikras ar yra ieškovės sūnaus tėvas, bet yra tikimybė, jog taip gali būti. Jis patvirtino, kad su ieškove susipažino ir draugavo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, atvažiuodavo pas ją į namus, nakvodavo ir turėjo su ja intymių santykių. Lapkričio mėnesį jis išvažiavo į Vilnių dirbti ir jie bendravo tik SMS žinutėmis. Sutiktų teikti išlaikymą ieškovės sūnui jei DNR ekspertizė patvirtintų, kad jis yra vaiko tėvas. Tačiau nesutinka su prašomu 500 Lt išlaikymo dydžiu, nes prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė, o ne vien tik jis. Jis sutiktų teikti 250 Lt išlaikymą, t. y. per pusę su vaiko motina. Sutiktų sumokėti ir pusę prašomo išlaikymo įsiskolinimo, t. y. 1 300 Lt. Patvirtino, kad jis gyvena vienas ir pragyvena iš savo tėvo ūkio, nes tėvas sumoka už jo buto išlaikymą ir duoda po 400-500 Lt per mėnesį už pagalbą ūkyje. Patvirtino, kad jo sveikata yra gera, dirbti gali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyti įrodomieji faktai patvirtina, kad atsakovas R. V. yra ieškovės sūnaus P. K. tėvas, tačiau tėvystė nėra įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ir atsakovas neišlaiko savo vaiko nuo pat jo gimimo, todėl R. V. pripažintinas P. K. tėvu ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas už trylika mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.
Ieškovės sūnaus P. K. gimimo liudijime vaiko tėvas nėra nurodytas (b. l. 6), todėl tėvystę gali nustatyti teismas pagal motinos ieškinį (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 2 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Be to, atsakovo atsisakymą ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).
Šioje byloje liudytojomis apklaustos ieškovės seserys J. S. ir R. L. bei ieškovės motina D. K. patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas maždaug nuo 2011 m. rudens draugavo ir bendravo kaip pora., kad atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę į namus ir pas ją nakvodavo. Liudytoja D. K. patvirtino, kad atsakovas su ieškove miegodavo viename jos namo kambaryje. Liudytojos patvirtino, kad atsakovas atvažiuodavo ir bendravo su ieškove ir po to, kai sužinojo, jog ieškovė laukiasi, o jų bendravimas nutrūko gimus ieškovės sūnui. Liudytojos D. K. ir R. L. taip pat patvirtino, kad žinodamas apie ieškovės nėštumą atsakovas žadėjo ją vesti. Liudytoja D. K. patvirtino, kad atsakovas vieną kartą buvo atvažiavęs pas ieškovę ir po sūnaus gimimo, tačiau savo vaiko neišlaikė, jokios paramos neteikė.
Šie liudytojų parodymai visiškai patvirtina ieškovės paaiškinimus, todėl toks vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendravimas tiek iki vaiko gimimo, tiek ir po to, leidžia daryti išvadą, kad R. V. yra P. K. tėvas. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad iki vaiko gimimo abu vaiko tėvai bendravo kaip pora, turėjo intymius santykius, o sužinojęs apie ieškovės nėštumą atsakovas ir toliau bendravo su ieškove, pas ją lankydavosi, žadėjo vesti ir pats savo tėvyste neabejojo. Be to, jis vaiką aplankė ir po jo gimimo, kas patvirtina, kad jis laikė save vaiko tėvu. Pabrėžtina, kad atsakovas šioje byloje kategoriškai neneigė savo tėvystės ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Atsakovo atsisakymą ekspertizės giminystės ryšiui įrodyti teismas pripažįsta kaip jo tėvystės įrodymą (CPK 90 str. 3 d.), nes jis pats pripažino, jog gali būti vaiko tėvu ir pats prašė tokią ekspertizę atlikti, tačiau vėliau jos atsisakė, nesumokėdamas avanso ekspertizės išlaidoms padengti ir nepaaiškindamas savo atsisakymo motyvų.
Reikalavimas palikti vaikui dabartinę pavardę atmestinas kaip perteklinis, nes turimos vaiko pavardės nei viena šalis nereikalauja pakeisti.
Nustačius atsakovo tėvystę būtina išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą (CPK 392 str. 1 d.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti išlaikymą vaikui ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, todėl situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo sūnaus gimimo jis būtų prisidėjęs prie jo išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą yra visiškai pagrįstas. Tačiau ieškovės prašomas priteisti būtent 500 Lt išlaikymo dydis nėra pagrįstas.
Nors ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovės sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 1 000 Lt suma, tačiau kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių įrodymų būtent tokiam jos vaiko poreikių dydžiui pagrįsti, o pačios ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai prieštarauja jos ieškinyje nurodytam vaiko poreikių dydžiui. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį ji išleidžia apie 500 Lt, todėl sprendžiant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio klausimą teismas vadovaujasi būtent tokia pačios ieškovės nurodyta vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, kurios neginčija ir atsakovas.
Nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau toks reikalavimas nėra pagrįstas. CK 3.156 str. numato, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl ieškovės reikalavimas priteiti iš jos vaiko tėvo visą vaiko išlaikymui reikalingą sumą iš esmės reikštų ieškovės atleidimą nuo jos pareigos išlaikyti vaiką ir šios pareigos perkėlimą tik vaiko tėvui. Toks teismo sprendimas prieštarautų įstatymui, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Tačiau ir atsakovo reikalavimas išlaikymo pareigą abiems tėvams paskirstyti po lygiai taip pat nėra pagrįstas. Abiejų tėvų turtiniai padėčiai esant iš esmės vienodai jie iš tiesų turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tačiau tuo atveju, kai vieno iš vaiko tėvų turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas kito tėvo išlaikymui gali priteisti ir didesnę dalį nei skiria kitas iš vaiko tėvų. Be to, kai teisę išlaikymą gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp visų vaikų interesų ir jų poreikių patenkinimo, o nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju ieškovė įrodė, kad ji viena gyvena su dviem vaikais ir turi išlaikyti dar ir savo dukrą (b. l. 5, 7), o jos galimybės dirbti labai apribotos kol ji augina vaiką iki trejų metų. Tuo tarpu atsakovas pripažino, kad gyvena vienas, kad už jo buto išlaikymą sumoka jo tėvas ir jis dar gauna apie 500 Lt per mėnesį paramą iš tėvo už pagalbą ūkyje. Nors atsakovas teigė išlaikantis dvi savo dukras, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, todėl neįrodė nei savo įsipareigojimų fakto nei konkretaus dydžio. Be to, jis patvirtino, kad yra sveikas ir gali dirbti bet kokį darbą, todėl jo galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra kur kas didesnės nei ieškovės. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad šalių vaiko poreikių bei jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą šioje byloje atitinka išlaikymo pareigos paskirstymas tarp šalių ne lygiomis dalimis, o nustatant atsakovui pareigą didesne dalimi prisidėti prie sūnaus P. K. išlaikymo. Įvertinus šalių turtinę padėtį išlaikymo pareiga tarp ieškovės ir atsakovo nustatytina santykiu 40 % : 60 % ir nepilnamečio P. K. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 300 Lt iš reikalingų 500 Lt per mėnesį.
Tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo turtinės padėties ir jo sūnaus poreikių proporcingumo principo, nes atsakovas gyvena vienas, būsto išlaikymo išlaidas apmoka jo tėvas, o atsakovo poreikiams lieka dar apie 500 Lt. Be to, atsakovas turi geresnes nei ieškovės galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas. Todėl atsakovo turtinė padėtis leidžia 300 Lt dydžiu prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).
Kadangi byloje nustatyta, jog išlaikymo savo sūnui atsakovas neteikė nuo pat jo gimimo, tai tenkinant ieškinį, iš atsakovo išieškotinas ir ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už 13 mėnesių iki ieškinio pateikimo (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nurodo, jog per pirmus 13 mėnesių vaiko išlaikymui buvo reikalingas mažesnio dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti prašo vadovautis mažesne iš atsakovo priteistina suma (200 Lt per mėnesį), tai jos reikalavimas priteisti 2 600 Lt įsiskolinimą yra pagrįstas, nes įsiskolinimui skaičiuoti nurodoma kasmėnesinė 200 Lt suma yra vienu trečdaliu mažesnė už periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteisiamą išlaikymą ir pripažintina atitinkančia vaiko poreikiams buvusią būtiną sumą.
Šalys neprašė priteisti savo bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas teismo sprendimu nesprendžiamas.
Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir už procesinių dokumentų įteikimą, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 str. 1 d., 5 d.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis skaičiuojamas nuo priteistos sumos ir sudaro 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. x 3 % ). Žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę sudaro 144 Lt. Bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, sudaro 43,40 Lt. Viso iš atsakovo valstybei išieškotina 295,40 Lt (108 Lt + 144 Lt + 43,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 765,84 Lt dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (b. l. 14, 21, 70, 95, 96), nes jos susidarė dėl jo kaltės (CPK 96 str. 1 d., 5 d. 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 282 str., 399 str. teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymą išieškoti vaiko motinai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. rugsėjo 2 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Išieškoti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už trylika mėnesių iki ieškinio padavimo dienos, ir pavesti vaiko motinai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Išieškoti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 295,40 Lt (du šimtus devyniasdešimt penkis litus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5660.
Išieškoti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 765,84 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 61 centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.