- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-856-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03054-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- E. J. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo teisės įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją, trečiasis asmuo byloje D. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto keitimo, derinimo ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui bei įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją pagal esamą padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. J. Z ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo teisės įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją, trečiasis asmuo byloje D. Z., kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
3. Teismas nurodė, jog ieškovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, nes nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsisakymu pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, t. y. individualiu administraciniu aktu. Ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės skundžia viešojo subjekto veiksmus ir individualų administracinį aktą, o ieškovo reiškiami reikalavimai pripažinti teisę atlikti dokumento gavimo procedūrą bei įteisinti rekonstrukciją yra išvestiniai reikalavimai, kurių patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
4. Teismas pažymėjo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsniu, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Viešojo administravimo subjekto veikla priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.
5. Teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, atsisakęs derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsniu, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas E. J. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nutartyje neatskleidė ginčo esmės, todėl nutartis pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo atsisakymas derinti projektinių pasiūlymų derinimo užduotį, atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punkto keliamus reikalavimus, todėl formaliai yra teisus. Įvertinant susiformavusią praktiką, kai niekas neprisiima asmeninės atsakomybės, nepriima sprendimų, o visus ginčytinus klausimus perkelia spręsti teismui, dėl teisės akto galiojimo atgal ir teisės normų taikymo galima būtų ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo atsisakymą administraciniame teisme, tačiau ieškovo ar bendraturtės (mamos) pastatyto namo įteisinimo klausimo problemų tai neišsprendžia, nes leidimas statybai yra pasibaigęs, o namas pastatytas su nukrypimais nuo projekto.
6.2. Kilęs ginčas yra ne dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, bet dėl materialinės teisės (civilinio kodekso bei statybos norminių aktų) taikymo. Dėl nurodytų aplinkybių, netgi panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo atsisakymą, iškils nauji teisės taikymo aspektai, todėl ieškovas pasirinko ne administracinio ginčo teiseną, o CK 4.103 straipsnyje nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą.
6.3. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsisakymas pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nėra individualus administracinis aktas ir jo panaikinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių bei netaps pagrindu įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, nes materialiųjų teisės normų pokyčiai ir jų taikymas įteisinant gyvenamojo namo rekonstrukciją ir yra pagrindinis ieškovo reikalavimas. Teismas priėmęs nutartį atsisakyti nenagrinėti ginčą iš esmės pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jei byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, norėdamas įteisinti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius atsisakė pritarti ieškovo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės skundžia viešojo subjekto veiksmus ir individualų administracinį aktą, o viešojo administravimo subjekto veikla priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, todėl ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose, o ieškovo reiškiami reikalavimai pripažinti teisę atlikti dokumento gavimo procedūrą bei įteisinti rekonstrukciją yra išvestiniai reikalavimai, kurių patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes kilęs ginčas yra ne dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, bet dėl materialinės teisės (civilinio kodekso bei statybos norminių aktų) taikymo. Dėl nurodytų aplinkybių, netgi panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo atsisakymą, iškils nauji teisės taikymo aspektai, todėl ieškovas pasirinko ne administracinio ginčo teiseną, o CK 4.103 straipsnyje nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą.
13. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai. Atitinkamai neteisėtai pastatytas statinys nėra civilinės apyvartos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-95-611/2022). Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad ieškovas siekia įteisinti savavališką statinio rekonstrukciją, to aktyviai siekia, t. y. parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurį teikė patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, tačiau jo prašymas pritarti Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto įteisinant savavalines statybas, projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai buvo netenkintas. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsisakymas pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nėra individualus administracinis aktas ir jo panaikinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių bei netaps pagrindu įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Ieškovas siekdamas įteisinti savavališką statinio rekonstrukciją, privalo iki galo atlikti visas reikalingas procedūras – teisės aktų nustatyta tvarka parengti visą dokumentaciją ir tik tada galės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kurioje nurodyta, kad asmenys turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rekonstravimo darbams privalomas rekonstrukcijos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Iš ieškinio turinio suprantama, jog ieškovas šių dokumentų neturi.
14. Nors ieškovas neformuluoja ieškiniu prašymo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsisakymą pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, o prašo teismo pripažinti teisę įteisinti savavališką namo rekonstrukciją, tačiau kaip minėta aukščiau, savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus sprendimas, yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, pastarajam atliekant viešojo administravimo funkciją, kuriuo ieškovui buvo atsisakyta pritarti Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto įteisinant savavalines statybas, projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Viešojo administravimo subjekto veikla priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-10-10 nutartis Nr. T-93/2018, 2017-10-04 nutartis Nr. T-80/2017, 2017-02-13 nutartis Nr. T-12/2017, 2015-02-19 nutartis Nr. T-37-2015, 2014-08-14 nutartis Nr. T-101-2014). Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus sprendimu ieškovui nebuvo sukeliami jokie civiliniai – teisiniai padariniai, t. y. ieškovas nebuvo įpareigotas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, todėl ieškovo ieškinyje reiškiami reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. T-210/2012).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, į ieškovo reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad šiame ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.