Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam S. K., gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Odetai Dominaitytei - Umbru, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteistas 45 parų arešto bausme. Iš S. K. priteista O. N. atlyginti 1500 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. perkvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus iš BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 d. į BK 294 straipsnio 2 dalį, nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 17 d., apie 16 val., Rokiškio r., Rokiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., priėjęs prie automobilyje sėdėjusios antstolės O. N., kuri vykdė antstolio funkciją – faktinių aplinkybių konstatavimą ir tyčia turėdamas tikslą sutrukdyti antstolės funkcijoms, kuri mobiliuoju telefonu Samsung U 600 fotografavo sklype esančius pastatus ir turėdamas tikslą užfiksuotus vaizdinius sunaikinti, ranka sugriebęs už O. N. dešinės rankos plaštakos ir mobilaus ryšio telefono „Samsung U 600“ 800 Lt vertės, rankos plaštaką pasukdamas, t.y. panaudodamas fizinę prievartą mobilų telefoną ištraukė, tuo O. N. sukeldamas fizinį skausmą, o paimtą mobilaus ryšio telefoną O. N. grąžino tik kitą dieną ištrynęs mobiliajame telefone užfiksuotus pastatų vaizdinius, t.y. S. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo ginčijamą ir tariamą teisę į antstolės O. N. mobiliajame telefone užfiksuotus vaizdinius ir padarė didelės žalos O. N. teisėms ir teisėtiems interesams.

Nuteistasis S. K. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-06-01 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują - jį išteisinantį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes buvo pažeistos LR BPK 255 str. 2 d. nuostatos. Ikiteisminiame tyrime jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., o teismas nuosprendžiu pripažino kaltu pagal BK 294 str. 2 d. Apeliantas teigia, kad tiek BK 178 str. 2 d., tiek ir 294 str. 2 d. priskiriami prie apysunkių nusikaltimų, tačiau nagrinėjant nusikaltimų sudėtis bausmių atžvilgiu, jis buvo nuteistas už sunkesnį nusikaltimą, nes negalėjo būti nubaustas, pripažinus jį kaltu, nei bauda, nei laisvės apribojimu, ką numato BK 178 str. 2 d. sankcija. Nesutinka su teismo sprendimu, kad savo veiksmais padarė didelės žalos O. N. teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliantas teigia, kad toks kaltinimas jam ikiteisminiame tyrime pareikštas nebuvo, todėl teisiamojo posėdžio metu neturėjo galimybės gintis nuo tokio kaltinimo, bei sutikti ar nesutikti su O. N. padaryta didele žala jos interesams. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kurį O. N. pateikė Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo matyti, kad O. N. 2009-02-17 15.40 val. pradėjo vykdyti pareiškėjos I. K. prašymą ir faktų konstatavimą baigė 2009-02-17 16.00 val. Protokole esantys duomenys patvirtina, kad jo veiksmai realiai nesutrukdė O. N. vykdyti I. K. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes. Todėl O. N. ne tik kad didelės žalos padaryti negalėjo, bet ir visai žalos nepadarė. Skunde apeliantas teigia fizinio skausmo O. N. nesukėlęs ir negalėjęs sukelti. Prisipažįsta tik paėmęs už telefono ir jį ištraukęs iš O. N. rankos. Nurodo, kad nukentėjusioji apklausose skirtingai aiškina apie jai sukeltus skausmus. Apeliantas nemano, kad tokiais prieštaringais, nenuosekliais parodymais galima pagrįsti bei įrodyti jo kaltę. Teigia, kad nepagrįstai teismas rėmėsi E. V. ir R. N. parodymais, nes E. V. yra O. N. kontoros darbuotoja, o R. N. – O. N. vyras. Mano, kad kaltinimai dėl sukelto fizinio skausmo pateikti tik norint apsunkinti jo padėtį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą O. N. nurodė nesutinkanti su nuteistojo S. K. apeliaciniu skundu. Mano, kad teismas S. K. veiką pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikavo teisingai. Nurodė, kad nebuvo pažeista kaltinamojo teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, nes pats nuteistojo gynėjas teisme įrodinėjo, kad S. K. padarytoje veikoje galima įžiūrėti savavaldžiavimo sudėties požymių. Be to, S. K. gynėjas teisme teikė argumentus ir motyvus, kodėl jis negali būti nuteistas ir pagal BK 294 str. Nurodė, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl veikos perkvalifikavimo į sunkesnį nusikaltimą iš esmės keičiant nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįsti. BPK 263 str. 3 d. leidžiama teismui nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą numatantį lengvesnį nusikaltimą ar nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Nors nuosprendyje nurodytos aplinkybės ir skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jos skiriasi iš esmės, nes nuosprendyje pakeistos tik faktinės aplinkybės liečiančios subjektyviąją nusikaltimo pusę. O. N. nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad S. K. nuteistas už sunkesnę veiką, nes BK 294 str. 2 d. nenumato nei baudos, nei laisvės apribojimo. S. K. buvo teisiamas pagal du BK straipsnius ir bendrinant jam paskirtas bausmes už abu nusikaltimus, jis galėjo būti nubaustas iš esmės griežčiau, nei jo veiką perkvalifikavus į BK 294 str. 2 d. O. N. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jai nebuvo padaryta didelė žala. Nurodė, kad tai, jog ji, kaip antstolė, savo funkcijas įvykdė ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nepaneigia, kad nusikaltimu buvo padaryta didelė žala jos interesams. Vertinant padarytos žalos mąstą, atsižvelgtina į tai, kad S. K. veiksmais jai buvo sutrukdyta atlikti pagal įstatymą pavestas funkcijas, kas be abejo didina ir padarytos veikos pavojingumą. O. N. teigia, kad apelianto skundo argumentus, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių fizinio skausmo sukėlimą, reikėtų atmesti kaip neesminius. BK 294 str. 2 d. numatytas fizinės prievartos naudojimas, kuris savaime neimplikuoja, kad ją naudojant turi būti sukeliamas nukentėjusiajam skausmas. Mano, kad fizinė prievarta galima ir nesukeliant skausmo, nes pats judesio staigumas ir netikėtumas jau turėjo reikšmės jai sutrukdant atlikti įstatymo pavestas funkcijas. Be to, nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais ir daryti išvados, kad ji dėl S. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Nuteistasis teismo posėdyje prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jeigu nebūtų išteisintas, jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą - atmesti. Nukentėjusiosios atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat papildomai prašo iš nuteistojo S. K. nukentėjusiosios naudai priteisti atstovavimo išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant ją apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas S. K. nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikavo nepagrįstai, kadangi jo padaryta veika neturi šio nusikaltimo sudėties požymių. Apylinkės teismas padarė išvadas, kurios neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimo nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai ( nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties konstrukciją BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje – kai savavaldžiavimas padarytas, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, kuris savaime suponuoja ir didelės žalos požymį, nes BK 294 str. 2 d. numatyta veika yra sunkesnė, negu numatyta BK 294 str. 1 d. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiosios O. N. atžvilgiu, taip pat padarė didelės žalos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apkaltinamasis nuosprendis dėl S. K. kaltumo pagal BK 294 str. 2 d. grindžiamas nukentėjusiosios O. N. parodymais, liudytojų R. N., A. S., L. K., L. Š., E. V. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo diskrecija, tačiau įrodymai turi būti vertinami ne atskirai, o visi, tiek asmenį kaltinantys, tiek teisinantys. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas suteikė ypatingą prioritetą nukentėjusiosios O. N. parodymams, tačiau jų nelygino su aukščiau paminėtų liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė netinkamą išvadą, kad jie atitinka faktinę bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas remiasi nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems, atitinka byloje esančius įrodymus ir faktinę bylos medžiagą.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryti dešinės rankos sužalojimai. Nukentėjusioji O. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal prašymą vykdydama antstolės funkciją – faktinių aplinkybių konstatavimą, nuvyko prie S. K. gyvenamojo namo. Iš automobilio telefonu bandė nufotografuoti S. K. gyvenamojo namo kieme esantį šiltnamį bei metalinį konteinerį. Prie automobilio priėjęs S. K. užlaužė jai dešinės rankos riešą ir iš rankos ištraukė telefoną. Traukdamas telefoną nulaužė piršto nagą. Tokie nuteistojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ( b. l. 123-124). Nuteistasis S. K. teismo posėdžio metu neneigė iš nukentėjusiosios rankos ištraukęs telefoną, tačiau teigia tai padaręs nenaudodamas jokios fizinės prievartos ( b. l. 127-128). Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su žmona O. N. nuvažiavo iki S. K. gyvenamojo namo, kurį ji norėjo nufotografuoti. O. N. iš automobilio telefonu fotografuojant S. K. gyvenamąjį namą, šis priėjo prie automobilio, griebė už telefono, suko ir taip staigiu judesiu jį išplėšė iš O. N. rankos. Tuoj po įvykio žmona skundėsi rankos skausmu, rodė nulaužtą nagą (b. l. 129). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. S. ir L. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad dirbo pagal O. N. pareiškimą. Kartu su O. N. buvo nuvykę pas S. K., kuris neneigė paėmęs iš O. N. telefoną ir pažadėjo jį kitą dieną jai grąžinti (b. l. 125). Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad O. N. atėjusi į darbą pasakojo, kad S. K. iš jos rankų išplėšė telefoną, skundėsi rankos skausmu. O. N. ranka apie dvi savaites buvo tvarstyje (b. l. 124-125). Iš nukentėjusiosios O. N. 2009-02-17 protokolo – pareiškimo turinio matyti, kad, ji į policiją kreipėsi dėl iš jos pagrobto mobiliojo ryšio telefono (b. l. 5). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 301/09(05) matyti, kad nesant O. N. medicininėje dokumentacijoje objektyvių medicininių duomenų apie patirtą sužalojimą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (b. l. 43). Teismo medicinos specialistas tokią išvadą padarė remdamasis pirminiais įrašais iš nukentėjusiosios ligos ambulatorinės medicinos kortelės. Ambulatorinėje medicinos kortelėje konstatuota: dešinio riešo judesiai skausmingi, nedaug riboti. Dešinio riešo sąnario rentgenogramos tyrimas 04(1/2) matyti osteoporozės požymiai riešakauliuose, taip pat ylinėse dilbio kaulų ataugose. Mėnulio kaulio centrinėje dalyje matyti cistinis darinukas 0,6x 0,7 cm, su tvirtu pavadėliu – cista. Spinduliniame kaule osteoporozė. Be lūžimų požymių. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji O. N. į polikliniką kreipėsi 2009-02-21, t. y. praėjus keturioms dienoms po įvykio, tačiau ambulatorinės medicinos kortelėje jokių įrašų apie nulaužtą nagą ar nešiojamą tvarstį nėra, taip pat nėra duomenų apie paskirtą gydymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad O. N. vyras – R. N. tik teisiamojo posėdžio metu užsiminė apie žmonai skaudėjusią ranką ir nulaužtą nagą, tačiau apie ant rankos nešiojamą tvarstį nieko nesakė, o liudytojos E. V. duotų parodymų apie O. N. ant rankos nešiojamą tvarstį nepatvirtina daugiau jokia kita bylos medžiaga, to nėra sakiusi net ir pati nukentėjusioji. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios O. N. parodymai dėl jai tariamai padarytų rankos sužalojimo aplinkybių viso proceso metu buvo nenuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, teismo medicinos specialistas negalėjo nustatyti ne tik sužalojimo pobūdžio, jų lokalizacijos, sunkumo masto, bet ir mechanizmo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi galimybės objektyviai spręsti apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apie fizinės prievartos jos atžvilgiu panaudojimą. Taigi, nesant įrodyta, kad S. K. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiosios O. N. atžvilgiu, jo veika pagal BK 294 str. 2 d negali būti kvalifikuota. Tačiau S. K. nuteistas ir už tai, kad savavaldžiaudamas padarė didelės žalos O. N. teisėms ir teisėtiems interesams, kas atitinka BK 294 str. 1 d. sudėtį, todėl jo veika perkvalifikuotina iš BK 294 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams gali būti padaroma tiek turtinė, tiek moralinė. Turtinė žala gali būti padaroma užvaldant ar sužalojant daiktus, išimant juos iš teisėto valdymo, neteisėtai paimant užstatu ir pan. Paėmus daiktą iš teisėto valdymo, žala taip pat gali atsirasti dėl negautų daikto teikiamų vaisių ar pajamų. Teisinė kategorija – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams - yra platesnė nei kategorija didelė turtinė žala. Jeigu nusikaltimu asmeniui padaroma didelė turtinė žala, tai, kaip taisyklė, tuo pačiu jam padaroma didelė žala jo teisėms ir teisėtiems interesams, nes pažeidžiamos jo turtinės teisės. Tačiau sprendžiant, ar asmeniui padaryta didelė žala jo teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat gali būti atsižvelgta į teisės pažeidimo trukmę, nuostolius, iš daikto negautas pajamas, moralinę žalą ir pan. Taigi didelės žalos sąvoka yra vertinamasis BK 294 str. numatyto nusikaltimo požymis. Nors nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu ir nesutinka su teismo vertinimu, kad savo veiksmais O. N. padarė didelės žalos jos interesams, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą konstatuoja, kad S. K. neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala O. N. teisėms ir teisėtiems interesams. Ši žala pasireiškė tuo, kad S. K. iš O. N. telefoną paėmė žinodamas, kad ji yra antstolė. S. K. telefono O. N. negražino ir šiai atvykus jo atsiimti su policijos pareigūnais. Be to, nuteistasis telefoną O. N. grąžino tik kitą dieną, dėl ko ji laikinai negalėjo juo naudotis, patyrė asmeninį nepatogumą, buvo sutrikdytas jos, kaip antstolės darbas. Be to, S. K. atimdamas iš nukentėjusiosios telefoną bei iš jo ištrindamas vaizdinius sutrukdė jai atlikti pagal įstatymą pavestas funkcijas – faktinių aplinkybių konstatavimą. Visos virš paminėtos aplinkybės taip pat buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo byloje ištirtais įrodymais ir atitinką faktinę bylos medžiagą.

Perkvalifikavus nuteistojo S. K. veiką iš BK 294 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d., jam bausmė švelnintina. S. K. įvertinus tai, kad jis teisiamas pirmą kartą už tyčinio baigto nesunkaus nusikaltimo padarymą (b. l. 70), kaip asmenybė charakterizuojama patenkinamai, baustas du kartus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 71), nedirba, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis.

Taip pat mažintinas nukentėjusiajai O. N. priteistos neturtinės žalos dydis. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas vertindamas neturtinę žalą atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji dėl S. K. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Esant tai neįrodyta, laikoma, kad O. N. padaryta neturtinė žala yra mažesnė.

Nukentėjusioji O. N. prašo iš nuteistojo priteisti 400 Lt už advokato pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikta apmokėta sąskaita, patvirtinanti, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistojo priteistina prašoma suma (b. l. 149) (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-06-01 nuosprendį pakeisti:

S. K. nusikalstamą veiką iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 294 str. 1 d. ir jam paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

O. N. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 Lt.

Papildomai iš S. K. priteisti nukentėjusiosios O. N. naudai 400 Lt atstovavimo išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.