- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2-17365-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12176-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- V. L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant pareiškėjai V. L. N., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. L. N. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. balandžio 1 d., faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja ir toliau liko gyventi šiame bute, jį tvarkė, mokėjo ir lig šiol moka mokesčius. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į S. N. turtą, būtina nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja priėmė sutuoktinio S. N. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (3-4 b.l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja, prašo civilinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (39 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. balandžio 1 d. mirė S. N. (7 b.l.), kuris buvo pareiškėjos V. L. N. sutuoktinis (22 b.l.). S. N. ir V. L. N. sūnūs V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010 m. spalio 11 d. (9 b.l.), A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2013 m. sausio 19 d. (10 b.l.). Pareiškėjos teigimu, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Po S. N. mirties paveldėjimo byla neužvesta (11 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, V. L. N. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.), kuris įgytas santuokoje su palikėju 1992-11-03. Buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad sutuoktiniai, gyvenantys santuokoje, bendrai įgyti turtą galėjo tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl šis butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš pareiškėjos, liudytojų B. V., G. A., A. S., gyvenusių kaimynystėje su pareiškėja nuo pat buto įsigijimo parodymų nustatyta, kad pareiškėja visą laiką nuo pat buto įsigijimo ir iki šiol gyvena minėtame bute, iki mirties jame gyveno S. N.. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties ji priėmė po jo mirties likusius daiktus, ir toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tačiau įrodymų apie mokesčių sumokėjimą nėra išsaugojusi. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad šiuo metu nėra įsiskolinimų už šiam butui teikiamas paslaugas (14-34 b.l.), todėl jos paaiškinimais netikėti nėra pagrindo.
Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų B. V., G. A., A. S. parodymų nustatė, kad V. L. N. iki sutuoktinio S. N. mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties V. L. N. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad V. L. N. po sutuoktinio S. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai V. L. N. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos išieškotina pašto išlaidų valstybei suma – 0,54 Eur yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. balandžio 1 d., palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.