- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- II-357-331/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2008 m. gruodžio 30 d. D. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 30 d. 14 val. 35 min., Architektų g. ir Laisvės pr. Sankryžoje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę, kurios priekinių šoninių langų stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis negu leistinas, neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 punkto reikalavimus (b. l. 20).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2009 m. sausio 12 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 123 straipsnio 1 dalies padarymą skyrė 140 Lt baudą (b. l. 22).
Šalies argumentai
D. J. pateikė skundą (b. l. 1?4) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo panaikinti 2009 m. sausio 12 d. nutarimą. Skunde paaiškino, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo priimtas D. J. nedalyvaujant, taip pat pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas bei esminius teisinės valstybės principus: teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytam, rungimosi bei kitus principus. 2008-12-23 D. J. dėl to paties fakto, numatyto ATPK 123 str. yra padavęs skundą teismui. Teismas skundo dar nėra išnagrinėjęs ir priėmęs sprendimo. ATPK 250 straipsnio 8 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nutarimas, kurio pagrindu skirta bauda, neatitinka administracinės teisės pažeidimo sudėties.
Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė panaikinti nutarimą skunde išdėstytais argumentais.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. D. J. paskirta didesnė nei vidutinė įstatymu numatyta nuobauda.
D. J. mano, kad nutarimas yra neteisėtas, jis priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas bei esminius teisinės valstybės principus: teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytam, rungimosi bei kitus principus, neprisipažįsta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir savo kaltę neigia. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.
Remiantis byloje pateiktu nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo (b. l. 22), nustatyta, kad D. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį su papildomai tamsintais priekiniais šoniniais stiklais, nustatyta kad minėtų langų šviesos pralaidumas – 20,4 proc.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio langų šviesos pralaidumas buvo matuojamas automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaisu POCKET DETECTIVE Nr. 60665. Byloje pateiktas šio prietaiso patikros sertifikatas Nr. 0232297 (b. l. 56), kuris išduotas 2008-08-29 ir galioja iki 2010-08-29, matavimo ribos – (0÷100)% ± 2%, t. y. tikslumas matuojant skaidrumą ir atspindį ± 2%.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 6 grupėje. ,,Kėbulas/rėmas”, 616 kodas ,,Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)” 2 punkte numatyta, kad draudžiamas bet koks stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matymo lauką 180 laipsnių kampu, papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto), o 3 punkte numatyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo; 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų, 5 punkte įtvirtinta, kad turi būti sertifikuoti ir pažymėti sertifikavimo ženklais. Minėtuose reikalavimuose pateikta pastaba, kad 3 punkte išvardytus transporto priemonės stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Paminėta taisyklė reiškia, kad priekiniai šoniniai stiklai negali būti tamsinami papildomai, o tokia transporto priemonė, nepaisant papildomai tamsintų langų šviesos laidumo, gali būti eksploatuojama tiktai gavus reikiamą leidimą.
D. J. skunde nurodo, kad dėl šio pažeidimo nėra jo kaltės. Pažymėtina, kad direktyvoje (1992-03-31 Tarybos direktyva Nr. 92/22/EEB ,,Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų apsauginių stiklų ir stiklinimo medžiagų“), tiek ir Įsakyme yra numatyta, kad priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju automobilis turi atitikti nustatytus šviesos laidumo standartus. Vairuoti automobilį su papildomai tamsintais langais arba kurių šviesos laidumas mažesnis už leistiną, galima tik naudojantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduotu leidimu. Kad tokį leidimą D. J. turi, byloje duomenų nėra. Byloje nustatyta, kad jo vairuojamo automobilio priekinių šoninių langų šviesos pralaidumas yra 20,4 proc., t. y. šviesos pralaidumo procentas neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad jis pažeidė KET 235 punkto reikalavimus, kurie numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomai tamsintais priekiniais šoniniais stiklais ir jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį.
Teismas nagrinėdamas D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, suteikė visas teises numatytas ATPK 272 straipsnyje, t. y. jam buvo suteikta teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytam, teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateiktu kaltinimu bei kt., todėl jo argumentas dėl bylos nagrinėjimo šališkumo atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per teismo posėdį patvirtino, jog jis suprato dėl ko yra kaltinamas, už ką jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl argumentas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neįteikimo, yra atmestinas, o be to jis atsisakė jį paimti.
Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Jam pagrįstai paskirta didesnė nei vidutinė įstatymu numatyta nuobauda, kadangi jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda (ATPK 32str.1d.5p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK pareigūnas 2009 m. sausio 12 d. nutarimą, kuriuo D. J. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 140 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Dėl nutarties per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.