- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 1-46-783/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- N. J., A. J., O. T., S. J., T. L., J. J.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas darbo biržoje), susituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2007-09-19 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 2) 2009-01-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2007-09-19 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2011 m. kovo 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., 146 str. 2 d., 165 str. galutinė bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmes atlikęs (2013-09-23 išbrauktas iš probacijos skyriaus registro), teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 234 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. J. 2013 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiuosius L. J., N. J. ir į iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus S. J. bei J. J. išvadino įvairiais necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, grasino nukentėjusiesiems L. J. ir N. J., šiais tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais įžeidinėjimu, necenzūriniais žodžiais ir grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 26 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3:50 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kupiškyje, Gedimino g. 54, į kurias buvo pristatytas policijos pareigūnų, VšĮ Kupiškio ligoninės priėmimo skyriaus patalpose, esančiose Kupiškyje, Krantinės g. 28, kur buvo pristatytas neblaivumo nustatymui, intensyviai ir ilgą laiko tarpą triukšmavo, šūkavo necenzūrinius žodžius, sakydamas ir šaukdamas garbę ir orumą žeminančius žodžius savo pareigas einančių Kupiškio r. PK pareigūnų J. J., S. J., O. T., T. L. atžvilgiu, tuo juos įžeidė, be to, Kupiškio r. PK patalpose atliekant asmens kratą grasindamas S. J. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jam pasipriešino.
Kaltinamasis L. J. 2013 m. gruodžio 12 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona N. J. metu, griebdamas N. J. už kairės rankos ir ją spausdamas, po to suduodamas kumščiu po vieną kartą į nugaros sritį, į dešinį skruostą, į galvos sritį, taip šeimos nariui žmonai N. J. sukėlė fizinį skausmą, tuo pačiu sakydamas N. J. žodžius: „gyvenimo tau nebėra, nužudysiu, pakarsiu“, grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusioji N. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. J. kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.
1 nusikalstama veika. Viešosios tvarkos pažeidimas, policijos pareigūnų įžeidinėjimas ir pasipriešinimas
Nukentėjusioji N. J. parodė, jog 2013 m. spalio 25 d. vakare L. J. su draugais kieme gėrė alkoholį, klausėsi muzikos, po 24 valandos muziką dar labiau pagarsino. Apie 2 valandą neiškentusi nuėjo paprašyti, kad išjungtų muziką, tačiau L. J. nesumažinus, paskambino į policiją bei prašė pagalbos. Pirmą kartą policijos pareigūnai nerado L. J., ji skambino antrą kartą. Antrą kartą atvykus rado L. J. kieme. Į kiemą buvo nusileidusi ir ji su vyru, girdėjo, kaip L. J. įžeidinėjo pareigūnus, spardė mašiną, įžeidinėjo ir ją su vyru. Ką tiksliai sakė, neprisimena, kažką minėjo, kad užsiundys berniukus, reikalavo jai su vyru dingti iš kiemo.
Nukentėjusysis A. J. parodė, jog tą vakarą L. J. kieme su draugais kieme girtavo, garsiai klausėsi muzikos. Žmona ėjo ir prašė, kad muziką sumažintų, tačiau šiems to nepadarius, neapsikentę skambino į policiją. Pirmą kartą atvykus policijos pareigūnams, L. J. su draugais išsilakstė, tačiau netrukus sugrįžę vėl pradėjo triukšmauti. Antrą kartą atvykę pareigūnai L. J. surado kieme. Policijos pareigūnams atvykus antrą kartą, jis su žmona taip pat nusileido į kiemą ir girdėjo, kaip L. J. įžeidinėja pareigūnus, keikia juos necenzūriniais žodžiais, pamatę ir jį su žmona, iškeikė ir juos. Matė, kaip L. J. nenorėjo sėstis į policijos pareigūnų automobilį, po ko buvo įsodintas.
Nukentėjusysis J. J. parodė, jog pagal pranešimą apie triukšmą (duomenys neskelbtini) namo kieme kartu su patruliu S. J. nuvyko į nurodytą vietą, namo kieme pasitikę J. parodė automobilį AUDI 100 ir pasakė, kad šiame automobilyje sėdėjęs vyriškis garsiai klausėsi muziką. Matė, kaip iš automobilio išlipęs kaltinamasis agresyviai nusiteikęs puolė ant J., sakė, juos užmušiąs, matėsi, kad J. stovi išsigandę. Jis ir S. J. bandė jį raminti, tačiau L. J. ir juos išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko nutarė L. J. pristatyti į policijos komisariatą. Pats L. J. į komisariatą vykti nenorėjo, tačiau aktyviai sodinamas į automobilį nesipriešino. Pristačius į komisariatą, L. J. ir toliau juos įžeidinėjo, įžeidinėjo ir komisariate buvusias T. L. ir O. T., įžeidinėjo ir pristatant į ligoninę, be to, policijos komisariate buvo užsimojęs ketindamas suduoti ir jam, ir S. J.. Patvirtino, kad visą tą laiką nuo to momento, kai pradėjo įžeidinėti (duomenys neskelbtini) kieme, iki tol, kol buvo pasodintas į kamerą, L. J. visą laiką juos keikė ir įžeidinėjo.
Nukentėjusysis S. J., kaip ir liudytojas J. J., parodė, jog nuvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie jų priėjęs L. J., kurį J. nurodė kaip triukšmaujantį asmenį, pradėjo grasinti susidorojimu J. dėl policijos iškvietimo. Jie bandė raminti L. J., tačiau šis nereagavo, pradėjo įžeidinėti ir juos, pareigūnus. L. J. pasodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į komisariatą, iš ten – į ligoninę ir atgal, į komisariatą, kur patalpino L. J. į kamerą. Visą tą laiką L. J. juos, tai yra jį ir J. J., įžeidinėjo įžeidžiamais, necenzūriniais žodžiais, taip pat įžeidinėjo ir komisariate buvusias pareigūnes T. L. ir O. T., taip pat grasino susidoroti, o vienu metu buvo užsimojęs kaip ir ketindamas suduoti, sakė, kad „išjungs“. Dėl L. J. įžeidinėjimų jautėsi įžeistas, taip pat ir jo grasinimai smurtu, užsimojimas suduoti atrodė realūs.
Nukentėjusioji O. T. parodė, jog tuo metu buvo komisariate, kai patruliai S. J. ir J. J. į komisariatą pristatė L. J., kuris jau įeidamas į komisariato vidų buvo agresyviai nusiteikęs, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius įžeidinėdamas jį pristačiusius pareigūnus, įžeidinėjo ir ją kartu su komisariate buvusia T. L., grasino, kai ji pasakė, kad dėl jo veiksmų pradės ikiteisminį tyrimą.
Nukentėjusioji T. L., kaip ir nukentėjusioji O. T., parodė, jog atvežtas į policijos komisariatą L. J. visus pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs, grasino visiems, bandė suduoti pareigūnams, ji galvojo, kad tuoj prasidės muštynės. L. J. iki tol, kol buvo pasodintas į kamerą, įžeidinėjo ir keikė juos, siūlė čiulpti jo lytinį organą ir panašiai.
Liudytoja G. M. parodė, jog apie tą 2013 m. spalio 25-26 dienos įvykius (duomenys neskelbtini), namo kieme ji nieko nežino, tačiau ji, kaip N. J., A. J. ir L. J. kaimynė, gali paliudyti, jog A. ir N. J. yra konfliktiški kaimynai, skundžiantys savo kaimynus dėl šių elgesio įvairioms institucijoms, be to, savo elgesiu kenkiantys šalia gyvenantiems asmenims.
Iš tarnybinių pranešimų (T. 1, b.l. 8, 12) matyti, jog policijos pareigūnai J. J. ir S. J. tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose 2014-10-26, nurodė, jog pranešimas dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo gautas 2013-10-26 01:51, jiems nuvykus juos pasitiko namo gyventojai, nurodė automobilį, kurio vairuotojas triukšmavo, iš šio automobilio išlipęs vyriškis iškart užsipuolė namo gyventojus, pranešusius apie triukšmą, grasino jiems susidorojimu, į raginimus nusiraminti nereagavo, garsiai šaukė, sakydamas, kad rėks, kol prikels visus gyventojus, juos įžeidinėjo. Pristačius į komisariatą, vėliau – į ligoninės priimamąjį girtumui nustatyti, iš jo – atgal į komisariatą, L. J. ir toliau juos įžeidinėjo, jiems grasino, buvo kelis kartus užsimojęs prieš juos, grasino perlaušiąs stuburus, taip pat įžeidinėjo komisariate buvusias T. L. ir O. T.. Iš tarnybinio pranešimo (T. 1, b.l. 10-11) matyti, jog policijos pareigūnė T. L., tą naktį dirbusi Kupiškio rajono PK Operatyvaus valdymo grupėje, nurodė, kad pristatytas į komisariatą L. J. elgėsi agresyviai, įžeidinėjo jį pristačiusius S. J. ir J. J., į raminimus nereagavo, toliau įžeidinėjo, taip pat įžeidinėjo ir grasino, kai buvo pristatytas iš ligoninės priimamojo, kur jam buvo nustatytas girtumas, jo įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai buvo tiesiogiai nukreipti į juos, pareigūnus, tai darė ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą bei nurimo tik po to, kai suprato, jog visa tai yra įrašinėjama. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 31, apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 32), garso įrašo, esančio kompaktiniame diske prie bylos, nustatyta, jog: 1) garso įraše KUPISKIOPK2_2013_10_26_01_07_10, kurio trukmė 15:42 min., užfiksuotas pokalbis, kurio metu vyriškis, kelis kartus prisistatęs L. J., priekaištauja pareigūnams dėl to, jog buvo paimtas iš savo namų kiemo, kur buvo išėjęs parūkyti, nieko tokio nepadarė, dėl ko jį turėjo teisę pareigūnai pristatyti į komisariatą, siūlo pareigūnams išsiaiškinti dėl policiją iškvietusios kaimynės, priekaištauja pareigūnams, kad šie neprisistato; garso įraše girdimas kažkoks konfliktas tarp pareigūnų ir L. J. dėl telefono, vėliau pareigūnai siūlo L. J. važiuoti, netrukus L. J. pradeda šaukti, kad jo negali pareigūnai liesti, pareigūnų atžvilgiu pavartoja necenzūrinius slaviškus žodžius, nuo 10:38 min. įraše balsų nebesigirdi; 2) garso įraše KUPISKIOPK2_2013_10_26_02_01_34, kurio trukmė 00:48 min., įraše girdimas L. J. pokalbis su kažkuo telefonu, pokalbio metu L. J. sako, jog stovėjo ant kiemo, atėjo kaimynas ir sako, kad jis triukšmauja, kabinėjasi prie jo, sako, kad surinks visus kaimynus, jeigu ant jo važiuoja, prašo paskambinti advokatui, kad šis ateitų, Paspirgėliui, siūlo susiieškoti jo telefono numerį telefonu, keikiasi necenzūriniais žodžiais, bet jų neadresuoja jų niekam, tuo metu fone girdimas pareigūno balsas, sakantis, jog vyksta su neblaiviu asmeniu į komisariatą iš viešos vietos; 3) garso įraše KUPISKIOPK2_2013_10_26_02_20_56, kurio trukmė 09:09 min., įraše girdimas L. J. balsas, priekaištaujantis pareigūnams dėl jo, blaivaus asmens, sulaikymo, pristatymo į komisariatą, vežiojimo po ligoninę, pareigūnes vadina piemenkomis, L. J. vartoja necenzūrinius žodžius, taip pat priekaištauja dėl šypsenų, įžeidinėja pareigūnes, reikalauja paskaičiuoti laiką, reikalauja paskambinti telefonu, vėl įžeidinėja pareigūnes, priekaištauja dėl blaivių žmonių uždarymo, vėl prašo paskambinti, vėl klausia, ar jie jį ilgai trukdys, sako, kad tuoj eis namo, po šio pasakymo, kiek galima suprasti iš įrašo, prie L. J. prieina pareigūnai, L. J. reikalauja jo neliesti, keikiasi, įžeidinėja pareigūnus, jiems grasina, pareigūnams pareikalavus atiduoti raištelius arba nusimauti batus, keikiasi, įžeidinėja pareigūnus, viso pokalbio metu L. J. kalba pakeltu tonu šaukia, agresyviai nusiteikęs; 4) garso įraše KUPISKIOPK2_2013_10_26_02_40_56, kurio trukmė 01:04 val., įraše girdimas durų daužymas, į prašymą nedaužyti, L. J. iškeikia pareigūną, vėl daužo, reikalauja greitosios, keikia pareigūną, aiškina, kad blaivų žmogų uždarė, po kurio laiko periodiškai girdimas durų daužymas, pareigūnų įžeidinėjimas, reikalavimas iškviesti greitąją, nuo 11:35 min. girdimas tik patalpos fonas. Iš prie bylos pridėtų vaizdo įrašo failų (įrašai daryti iš 2, 5, 8 kamerų) matyti, jog L. J., kalbėdamas telefonu, į policijos komisariato patalpas (budėtojų dalį), kartu su pareigūnais S. J. ir J. J., įeina 02:02 val., S. J. paima alkoholio nustatymo prietaisą, jį ruošia naudojimui, J. J. kažką bando paaiškinti L. J., vis dar kalbančiam telefonu; 02:04 abu pareigūnai prieina prie L. J., jam kažką sako, šis kalba telefonu visas 40 sek., kol nepriėjęs J. J. bando paimti iš L. J. telefoną, o šis traukia jį į save, telefonas iškrinta; iki 02.06 val. L. J. yra apieškomas, paimami iš jo daiktai, visą tą laiką kažką L. J. šneka, bando paaiškinti pareigūnams, 02:07 val. L. J. vėl pasiūloma nusistatyti girtumą, 02:09 val. pareigūnai įsitikina, jog L. J. neblaivumo nesitikrins; iki 02:16 val. L. J. stovi prie stalelio ir kažką aiškina budėtojų dalyje esantiems S. J., J. J., O. T., 02:16 kartu su pareigūnais eina link durų, tačiau sugrįžęs dar prie stalelio kažką pasako priėjusiai T. L., po ko pareigūnai paėmę už parankių L. J. išveda iš budėtojų dalies; į budėtojų dalį parvedamas 03:04 val., atsistoja prie stalelio, nueina į pareigūnų zoną, iš kur jį T. L. grąžina atgal prie stalelio, L. J. pastovi, pavaikšto, kažką intensyviai visą tą laiką sako pareigūnams, o 03:23 val. eina link durų, po ko J. J. jį tarpduryje sustabdo, įveda atgal į budėtojų dalį, L. J. nueina prie stalelio, priėjęs S. J. jam kažką aiškina; 03:24 val. L. J. atsisako vykdyti pareigūnų nurodymus, kažką tuo metu piktu veidu aiškina tiek prie jo stovintiems pareigūnams, tiek už kadro esantiems pareigūnams, S. J. bandant nuvilkti striukę, neleidžia, tačiau pareigūnai jam velka striukę, tuo metu kažką L. J. šneka, vienu metu iškelia rankas, traukia dešinę ranką į save, sugniaužia į kumštį, po ko jam nuvelkama striukė, L. J. kažką piktai šneka, L. J. apieškomas, jam nuimamai batai ir jis 03:26 išvedamas į laikiną sulaikymo kamerą, iš vaizdo įrašo matyti, jog durys periodiškai sudreba (kaltinamojo trankomos), o nuo 3:51 valandos vaizdas nebesikeičia.. Iš laikino sulaikymo protokolo (T. 1, b.l. 49) matyti, jog L. J. dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., faktiškai sulaikytas 2014 m. spalio 26 d. 2 val. (duomenys neskelbtini) kieme. Iš medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (T. 1, b.l. 118) matyti, jog L. J. 2013-10-26 laikotarpiu nuo 2:20 val. iki 2:35 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. J. tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, nakties metu (apie 2 valandą nakties), po to, kai į kiemą dėl viešosios rimties trikdymo (triukšmavimo, garsios muzikos iš automobilio leidimo) atvyko policijos pareigūnai S. J. ir J. J. bei išėjo juos dėl kaltinamojo elgesio iškvietę N. J. ir A. J., grasino N. J. ir A. J. susidorojimu dėl policijos pareigūnų iškvietimo, šių nukentėjusiųjų, kaip ir atvykusių policijos pareigūnų S. J. ir J. J. atžvilgiu, vartojo necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius, taip dėl grasinimų nukentėjusiesiems N. J., A. J., necenzūrinių žodžių vartojimo jų visų atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis po to, kai policijos pareigūnai dėl šių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pristatė į policijos komisariatą, komisariato patalpose tęsė nusikalstamą veiką ir toliau įžeidinėjo savo pareigas einančius policijos pareigūnus S. J., J. J., taip pat komisariato patalpose buvusias savo pareigas einančias policijos pareigūnes O. T., T. L., jų visų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, įžeidžiamus, policijos pareigūnus žeminančius žodžius, savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir gydymo įstaigoje, kur buvo pristatytas dėl girtumo nustatymo, ir pristatytas atgal į policijos patalpas iki tol, kol patalpintas į laikino sulaikymo kamerą po kurio laiko nurimo. Be to, grasindamas tuoj pat panaudoti smurtą prieš policijos pareigūną S. J., jam pasipriešino (kaltinamojo pasakymus „p.. (necenzūrinis veiksmažodis, reiškiantis būsimą smurtinį veiksmą) snukin“, „nup...iu (necenzūrinis veiksmažodis, reiškiantis būsimą smurtinį veiksmą) nuo vaizdo“, rankos į kumštį sugniaužimas, iškart sekęs teiginys „ne vieną sroką atsėdėjau už tai“) įvertinus kaltinamojo L. J. būseną (agresyvus, įsiaudrinęs, apsvaigęs nuo alkoholio, intensyviai daugiau nei valandą įžeidinėjantis pareigūnus (į kamerą buvo talpinamas 3:26 val.)), pasakytų žodžių pobūdį (smurtinis), yra pakankamas pripažinti grasinimu tuoj pat panaudoti smurtą). Teismas pripažįsta, jog L. J. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), 286 str. (pasipriešinimas policijos pareigūnams) ir 290 str. (policijos pareigūnų, einančių savo pareigas, įžeidimas). Pagal BPK 140 str. 1 d., 4 d., asmuo gali būti sulaikomas užklupus jį darant nusikalstamą veiką ar tuoj pat po padarymo, laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau negu tai būtina asmenybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, maksimalus sulaikymo terminas negali būti ilgesnis nei 48 valandos, pagal Policijos veiklos įstatymo 18 str. 2 d., 19 str. 5 d., policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, taip pat sulaikytus asmenis pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis faktiškai buvo sulaikytas jau (duomenys neskelbtini), namo kieme, patvirtina byloje esantis laikino sulaikymo protokolas (T. 1, b.l. 49). Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis L. J. tą 2013-10-26 naktį, apie 2 val., dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįstai sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, vėliau – į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo. Todėl visi jo įžeidinėjimai, grasinimai buvo nusikalstamos veikos, pradėtos kieme, tąsa ir neteisėta, baudžiamojo įstatymo uždrausta, reakcija į teisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Pats kaltinamasis L. J., pripažinęs kaltę iš dalies, atsisakė duoti parodymus, tačiau, kaip galima buvo suprasti iš jo klausimų, teiginių ar replikų į nukentėjusiųjų parodymus teisiamajame posėdyje, byloje esančių tos nakties garso įrašų, neigia kieme triukšmavęs, mano, jog buvo nepagrįstai pristatytas į policijos komisariatą, pats nukentėjo dėl pareigūnų elgesio su jo telefonu. Tačiau teismas konstatuoja, jog kaltinamojo teiginiai, jog jis netriukšmavo ir nebuvo pagrindo pristatyti į policijos komisariatą, yra nepagrįsti, paneigti tiek nukentėjusiųjų A. J., N. J., tiek policijos pareigūnų S. J., J. J. parodymais. Nors kaip liudytoją teismas apklausė kaltinamojo gynėjo prašymu iškviestą kaltinamojo ir nukentėjusiųjų N. J., A. J. kaimynę G. M., ši nepaneigė nukentėjusiųjų parodymų dėl kaltinamojo keliamo triukšmo tą naktį. Šios liudytojos teiginiai, jog A. J. ir N. J. nuolat konfliktuoja su kaimynais ar skundžia juos įvairioms institucijoms, neturi jokio ryšio su šia byla ir nagrinėjamais nusikaltimais. Vien dėl tų aplinkybių, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami 2 valandą nakties, jiems atvykus, kieme rastas agresyviai nusiteikęs, apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis, nukentėjusieji ir teismo posėdyje akivaizdžiai privengia kaltinamojo, teismas neturi pagrindo abejoti minėtų nukentėjusiųjų paaiškinimais. Sunku patikėti, kad tokio amžiaus nukentėjusieji galėtų apkalbėti jauno amžiaus kaltinamąjį, kuris, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, yra ūmaus būdo ir gali neadekvačiai reaguoti į jį netenkinantį kitų asmenų elgesį, jų veiksmus. Taip pat nesuprantami kaltinamojo teiginiai, jog policijos pareigūnai su juo elgėsi nepagarbiai, nes, sprendžiant iš byloje esančių garso įrašų, būtent kaltinamasis visą laiką intensyviai, beveik be pertraukų, įžeidinėjo pareigūnus, juos žemino. Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės dėl garsios muzikos leidimo iš automobilio, garsaus šūkavimo, kadangi nustatyta, jog šie kaltinamojo veiksmai buvo atliekami ir baigti iki pareigūnų atvykimo ir nukentėjusiųjų N. J. ir A. J. išėjimo į kiemą, šie veiksmai atitinka ATPK 183 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir negali būti inkriminuoti kaip nusikalstama veika. Jie buvo tik priežastis, dėl kurios buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taip pat iš kaltinimo šalinami keli užsimojimai ranka, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą nematyti, jog darant L. J. kratą, šis būtų kelis kartus užsimojęs prieš kratą darantį S. J. (vaizdo įraše matyti, jog L. J. iškelia rankas, kai bandoma jam nuvilkti striukę, vilkimo metu dešinę plaštaką sugniaužia į kumštį ir kažką intensyviai greitakalbe sako, kas, sulyginus tuo metu darytą garso įrašą, galėjo būti pasakymas „nu...iu nuo vaizdo“, „ne vieną sroką atsėdėjau“), tačiau kelių užsimojimų, įvardintų kaltinime, nepastebėta, jų neužfiksuota ir talpinant kaltinamąjį į kamerą. Taip pat siaurinama kaltinimo apimtis (kaltinamasis veiksmus atliko ne iki 4 val., bet iki 3.50 val., kada paskutinį kartą vaizdo įraše matoma intensyvus durų trankymas. Šis kaltinimo patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nesuvaržė, jo padėties nepablogino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui.
2 nusikalstama veika. Smurtas prieš N. J., grasinimai jai.
Nukentėjusioji N. J. teismo posėdyje neneigė skambinusi policijai ir pranešusi, jog prieš ją smurtauja vyras, tačiau parodė, jog šias aplinkybes ji išsigalvojo norėdama jam atkeršyti, o jokio smurto prieš ją jos vyras nenaudojo. Sužalojimus, kuriuos matė atvykę pareigūnai, ji pasidarė pati, tačiau pareigūnams sakė, kad juos padarė L. J.. Teigia, jog visi pirminiai parodymai, kuriuos davė pagal iškvietimą atvykusiai pareigūnei, yra melagingi.
Liudytojas S. J. parodė, jog jis pagal iškvietimą dėl smurto aplinkoje buvo nuvykęs į J. butą, ten rado sužalotą ir suplėšytais marškinėliais apsiverkusią N. J., išsigandusius tris vaikus, virtuvėje išdaužytus indus, sulaužytus baldus. N. J. sakė, kad ją sumušė vyras ir pasišalino, kad tai daro nebe pirmą kartą. Kadangi pasišalinusio L. J. jiems nepavyko surasti, be to, jiems būnant bute L. J. skambino N. J. ir jai grasino, N. J. su vaikais išvežė į ligoninės priėmimo skyrių.
Liudytoja O. T. parodė, jog dėl smurto aplinkoje kartu su S. J. vyko į J. gyvenamąją vietą, matė sumuštą ir išsigandusią N. J., išdaužytus indus, virtuvėje sulaužytus baldus, persigandusius vaikus. N. J. sakė, kad ją sumušė L. J., šis, jiems dar būnant bute, pats skambino N. J. ir grasino jai, kad ši nerašytų pareiškimo. Pati matė šviežius sužalojimus ant N. J. kūno, neabejojo, kad juos padarė L. J..
Iš protokolo-pareiškimo (T. 1, b.l. 3) matyti, jog 2014-12-13 00:20 val. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK OVG specialistė O. T. iš N. J. priėmė pareiškimą, kuriame N. J. nurodė, jog 2013-12-12 apie 23:30 val. jų namuose jos sutuoktinis L. J. būdamas neblaivus dėl to, kad ji jam nedavė automobilio raktelių, įžeidinėjo necenzūriniais, įžeidžiamaisiais žodžiais, išdaužė lėkštes, sulaužė stalą, arbatinuką, puolė prie jos, spaudė už kairės rankos, trenkė kumščiu į nugaros sritį, griebė už kaklo, trenkė vieną kartą į dešinį skruostą ir trenkė kumščiu vieną kartą į galvą, taip pat grasino sakydamas, kad gyvenimo jai nebus, nužudys, pakars, padegs namus. Dėl fizinio smurto prieš ją jautė fizinį skausmą, taip pat prašė taikyti jam ir poveikio priemones, nes L. J. yra neprognozuojamas ir savo ketinimus gali įgyvendinti.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 59-62) matyti, jog 2013-12-13 apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), virtuvėje rastas sulaužytas stalas (nulaužtos dvi kojos), ant grindų rastos indų šukės, išmėtyti įvairūs daiktai.
Iš įvykių registracijos išrašo (T. 1, b.l.63-66) matyti, jog pagalbos telefonu paskambinusi moteris, prisistačiusi N. J., bei pranešė apie sutuoktinio smurtą, grasinimu. Iš prie bylos esančio garso įrašo girdėti (stenograma – T. 1, b.l. 87-88), kaip pagalbos telefonu paskambinusi verkianti moteris praneša, jog jos vyras daužo, trankosi, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), prisistato N. J., balsas yra susijaudinęs, moteris nurodo, jog prieš ją yra smurtaujama, taip pat nurodė, jog vyras sudraskė marškinėlius.
Iš teismo posėdyje pagarsinto N. J. apklausos protokolo (T. 1., b.l. 67-68) matyti, jog apklausos metu L. J. policijos pareigūnei O. T. 2013-12-13, laikotarpiu nuo 1:45 iki 2:15 val., dar kartą patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog konfliktas tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio L. J. kilo dėl to, kad ji nenorėjo jam duoti automobilio raktelių, po ko jis ją įžeidinėjo, sulaužė virtuvinį stalą, daužė indus, smurtavo prieš ją ir jai grasino, apklausos gale paprašė socialinės pagalbos, nes bijojo, kad sugrįžęs sutuoktinis gali tęsti savo veiksmus.
Iš asmens apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 80-84) matyti, jog 2013-12-13 nuo 1:12 iki 1:24 val. apžiūrėjus N. J. vizualiai ant kairės rankos vidinio sulenkimo matėsi paraudimas, ant dešinės plaštakos – sumušimas, ant dešinio skruosto – patinimas, taip pat nugaros srityje – raudonos žymės.
Iš prie bylos pridėtų garso įrašų girdėti (stenogramos - T. 1, b.l. 91-93), jog tą naktį, tarp N. J. ir L. J. įvyko trys telefoniniai pokalbiai, pirmo pokalbio metu (00:25 val. skambutis, 00:43 min trukmės) N. J. ir L. J. kalba apie tai, kad L. J. šiuo metu yra prie bendro jų pažįstamų namo, kad jo policija nesuras, L. J. siūlo baigti šiuos reikalus draugiškai, į ką N. J. replikuoja, jog kas bus, kai jis grįš namo, L. J. pažada, kad nieko nebus, tačiau N. J. netiki; antro pokalbio metu (00:31 val. skambutis, 1:43 min. trukmės) tarp N. J. ir L. J. L. J. prašo nerašyti pareiškimo, N. J. pasiryžusi rašyti, į pokalbio pabaigą L. J. pradeda priekaištauti dėl bendro turto, pokalbio pabaigoje supykęs įžeidžia N. J. ir padeda ragelį; trečio pokalbio metu (01:26 val., 3:27 min. trukmės) tarp N. J. ir L. J. L. J. vėl įtikinėja N. J. nerašyti pareiškimo, N. J. klausia, ar jam reikėjo taip elgtis, į ką L. J. pripažįsta, kad nereikėjo, vėliau L. J. pradeda priekaištauti N. J. dėl meilužio, taip pat, į N. J. teiginius apie jos daužymus, L. J. pradeda kalbėti apie kažkokius P. pavedimus, dėl kurių ji pati gali turėti reikalų su teisėsauga („kaip tu važiuosi iš paskos“), pokalbio metu N. J. prašo ją palikti ramybėje, siūlo L. J. pasiimti visą turtą, pokalbio pabaigoje L. J. pasiūlo jos atsiprašyti gražiuoju, arba jis ir P. atskirą (bylą) iškels.
Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 102), apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 103) matyti, jog N. J. policijos pareigūnams pateikė palaidinę, apžiūros metu nustatyta, jog palaidinė yra perplėšta per siūlę nuo dešinės pažasties žemyn.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. J. 2013 m. gruodžio 12 d. naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę N. J., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, grasino su ja susidoroti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, todėl L. J. veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. Pripažįstama, kad N. J., prieš kurią L. J. naudojo smurtą ir grasino jai sakydamas „gyvenimo tau nebėra, nužudysiu, pakarsiu“, įvertinus L. J. būseną ir jo veiksmus (buvo girtas, agresyviai nusiteikęs, prieš išsakydamas grasinimus sulaužė virtuvinį stalą, išdaužė indus, grasindamas smurtavo), turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog L. J. galėjo savo grasinimą įgyvendinti, tai yra ją užmušti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Iš kaltinimo šalinami kaltinamojo teiginiai „padegsiu namą, mašiną“, kadangi tai nėra BK 145 str. 1 d. numatytos veikos požymiai. Šis kaltinimo patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė. Nors teismo posėdyje apklausta N. J. nepatvirtino savo pirminių parodymų, kuriuose ji įvardino kaltinamojo nusikalstamos veiksmus, aplinkybes, priešingai, nurodė, jog veiksmų, kuriais kaltinamas L. J., apskritai nebuvo, tačiau šie parodymai yra paneigti byloje esančiu skambučio pagalbos centrui garso įrašu, kuriame girdėti išsigandusios ir verkiančios N. J. balsas, pranešantis apie smurtinius veiksmus prieš ją, liudytojų O. T., S. J. parodymais, patvirtinusiais N. J. būseną, būdingą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veiksmų, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog visa virtuvė yra apversta, indai sudaužyti, nukentėjusiosios N. J. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti jos sužalojimai, L. J. skambučių N. J. įrašais, iš kurių galima daryti išvadą, jog L. J. žada ateityje daugiau taip nesielgti (nebesmurtauti) prašydamas nerašyti pareiškimo, o L. J. tuo netiki, sakydama, kad tai nebe pirmas kartas. Šiuos N. J. parodymus teisiamajame posėdyje teismas vertina tik kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta. N. J. pateikiama versija apie tai, kad stalą sulaužė, indus išdaužė, susižalojimus pasidarė dėl savo neatsargaus elgesio, teismo neįtikino ir neatitiko tos nakties įvykių sekos, prieštarauja ir jau išvardintiems įrodymams, tarp jų – ir objektyviems įrodymams (garso įrašams, įvykio ir asmens apžiūros metu fiksuotiems duomenims). Nors kaltinamojo gynėjas akcentuoja tą aplinkybę, jog negalima objektyviais laikyti liudytojų S. J. ir O. T. parodymus, nes jie patys prieš tai buvo nukentėję nuo L. J. veiksmų ir buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, ši aplinkybė nepripažįstama kaip paneigianti šių liudytojų parodymų teisingumą. Visų pirma, tiek O. T., tiek S. J. yra policijos pareigūnai, jiems yra keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui, jie, net ir būdami nukentėję nuo kaltinamojo veiksmų, negali turėti suinteresuotumo apkalbėti kaltinamojo dėl jo elgesio kitų asmenų atžvilgiu. Visų antra, pareigūnai į įvykio vietą tą naktį vyko ne savo iniciatyva, o taip susiklosčius aplinkybėms (budėjo tą naktį kaip policijos pareigūnai, reaguojantys į įvykius, ir atvykę į įvykio vietą privalėjo imtis pirminių veiksmų, kad užtikrintų įvykio vietos įforminimą, duomenų rinkimą, žmonių apsaugą, ką jie ir padarė), tolimesniame tyrime jie nebedalyvavo ir nedarė jokios įtakos ikiteisminiam tyrimui. Visų trečia, jų parodymus patvirtino objektyvūs įrodymai, surinkti įvykio vietoje, iškart po pranešimo apie nusikalstamus kaltinamojo veiksmus. Pats kaltinamasis L. J. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas jų nevertina.
Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Dėl poveikio nukentėjusiajai N. J., kad ši susitaikytų.
Kaltinamasis L. J. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2013 m. gruodžio 13 d. nuo 00 val. 21 min. iki 01 val. 27 min. būdamas Kupiškio m., siekdamas paveikti nukentėjusį asmenį – sutuoktinę N. J., kuri tuo metu buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendravo su dėl smurto artimoje aplinkoje iškviestais policijos pareigūnais, kelis kartus skambindamas N. J. į mobilųjį telefoną ir pokalbio su ja metu reikalaudamas nerašyti policijai pareiškimo dėl smurto jos atžvilgiu, sakydamas „nerašyk mam nieko“, „aš tau gražiai prašau, nerašyk jokių pareiškimų“, „... (keiksmažodis), a čia tau reikia ta“, „prašau aš, gražiuoju nerašyk“, panaudodamas psichologinę prievartą, darė poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 234 str. Šio nusikaltimo objektas, įvertinus baudžiamojo įstatymo skyrių, kuriame jis yra (XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“), yra teisingumo institucijų normali veikla, papildomas objektas – nukentėjusiojo asmens teisės ir laisvės, objektyvioji pusė pasireiškia fizinius smurtu, psichiniu smurtu ar kitokia prievarta. Šia teisės norma siekiama apsaugoti ir užtikrinti teisėtą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, užtikrinti, kad nebūtų atleidžiamas asmuo nuo atsakomybės tais atvejais, kai jiems yra daromas bet koks nusikalstamas poveikis. Pripažįstama, jog ši nusikalstama veika galima ir tuo atveju, kai dar nėra kreiptasi pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją ar apie tai nežino asmuo, dėl kurio veiksmų gali būti kreipiamasi. Tačiau, kaip matyti iš L. J. pateikto kaltinimo neaišku, kuo pasireiškė pati prievarta ir už ką reikėtų bausti L. J. pagal BK 234 straipsnį. Neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis skambino nukentėjusiajai L. J. ir prašė nerašyti pareiškimo, tačiau, teismo nuomone, nėra smerktinas ir baustinas elgesys kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir suvokiantis, kad asmuo, prieš kurį padarytą veiką, gali dėl jo elgesio kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašo to nedaryti ir nenaudoja psichologinio smurto, grasinimų. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo advokato K. Paspirgėlio svarstymais, jog kaltinime nurodyti teiginiai „nerašyk, mam, nieko“, „aš tau gražiai prašau, nerašyk jokių pareiškimų“, „... (keiksmažodis), a čia tau reikia ta“, „prašau aš, gražiuoju nerašyk“ nėra nei smurtas, nei grasinimai smurtu, nei gali būti įvardinama kaip kitokia prievarta, už kurią numatyta atsakomybė BK 234 straipsnyje, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. J. veikoje nenustatyta objektyvioji pusė. Kita vertus, šios veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo daromų veiksmų pavojingumą, neteisėtą pobūdį ir jų siekia. Tačiau, kaip girdėti iš policijos užfiksuotų pokalbių tarp L. J. ir N. J., L. J., kalbėdamas su N. J., suvokia, kad yra pasiklausomas, tą netiesiogiai patvirtina ir jo bandymas gražiuoju tartis su N. J., kad ši nerašytų pareiškimo policijai, tai patvirtina ir jo teiginiai, kad jų pokalbio yra pasiklausoma (nurodė, jog yra netoli ir kieme mato policijos automobilį). Šios aplinkybės tik įrodo, jog pats L. J., kalbėdamas telefonu, nesuvokia savo veikos pavojingumo arba, kitaip sakant, yra įsitikinęs, kad nedaro nieko draudžiamo bendraudamas su sutuoktine ir bandydamas susitarti, jog ši nerašytų pareiškimo girdint policijos pareigūnams. Antra vertus, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis neatliko kitų įstatymo draudžiamų veiksmų, jog N. J. tiek vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisiamajame posėdyje pakeitė savo pirminius paaiškinimus dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo veiksmų, dėl kurių šis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d., tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Pripažinus, jog kaltinamojo L. J. veikoje nėra būtinų požymių, numatytų BK 234 straipsnyje, jis šiame epizode yra išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti penki tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.); nusikalstamos veikos (BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str.) padarytos piktinantis teisėtais nukentėjusiųjų asmenų veiksmais (nukentėjusieji A. J. ir N. J. pagrįstai kvietė policiją, pareigūnai irgi veikė savo kompetencijos ribose), nukentėjusiesiems A. J. ir N. J. grasino fiziniu susidorojimu, dėl kurio A. J. ir N. J. neabejotinai išsigando, policijos pareigūnus, du vyrus ir dvi moteris, įžeidinėjo ir žemino beveik dvi valandas, įžeidinėjimas ir žeminimas buvo grubus, tačiau pasipriešinimas policijos pareigūnui S. J. buvo minimalus (grasinimai žodžiu); nusikalstamos veikos (BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.) padarytos prieš sutuoktinę, kartu su juo gyvenančią, kaltinamojo nusikalstamas veikas matė trys mažamečiai vaikai, kuriems kaltinamojo nusikalstamos veikos taip pat turės neigiamą poveikį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: teistas tris kartus, du kartus – už tyčines smurtines veikas (BK 284 str. 1 d., 294 str. 2 d., 146 str. 2 d.) (T. 1, b.l. 126-148), naujas tyčines nusikalstamą veikas padarė neišnykus teistumams (nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.)), savo elgesio nevertina kritiškai, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, be to, nors administracinių nuobaudų galiojančių neturi, tačiau nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. balandžio 7 d. jam net 17 kartų taikytos administracinės nuobaudos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui, skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.), bausmės dydžius nustatyti sankcijos ribose. Bausmės pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., kaip ir bausmės pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) bei tarpusavyje – dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 str. 1 d. 4 d.). Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2013-06-10 13:43 val. iki 2013-06-11 17:20 val. (dvi paros), skaičiuojant vieną parą 2 MGL dydžio baudai (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).
Daiktai – kompaktiniais diskai su įrašais, palaidinė, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėn. (penkiems mėnesiams);
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti laisvės atėmimą 4 mėn. (keturiems mėnesiams);
- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams);
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams);
- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėn. (penkiems mėnesiams).
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei L. J. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme 2013 m. spalio 26 d. išbūtą laiką (vieną parą).
Kaltinamąjį L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 234 str., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius.
Daiktus – kompaktinius diskus su įrašais, palaidinę, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam L. J. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.