Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2.1. D. M. teigimu, už savo blogus darbus jis nori atidirbti, kadangi turi jauną šeimą, dėl kurios planuoja įsidarbinti, o administracinis areštas taptų tam kliūtimi.

Šalies argumentai

6.1. Taigi, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, sprendimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo skirta administracinio arešto nuobauda. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsisakant tenkinti D. M. prašymą atidėti administracinio arešto vykdymą motyvuojant vien tuo, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas turi būti išspręstas tuo pačiu nutarimu, kuriuo administracinis areštas paskiriamas, buvo nepagrįstai apribotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, jog sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, D. M. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dalyvavo, teismo posėdžio metu išdėstė ir savo poziciją dėl jam skirtinos administracinės nuobaudos, prašydamas už jam inkriminuojamus teisės pažeidimus skirti viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 50 straipsnio sankcijoje viešieji darbai kaip administracinė nuobauda nenumatyta, galima manyti, kad tokiu savo prašymu D. M. siekė ATPK 338¹ straipsnio nuostatų taikymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutarimu, paskirdamas D. M. administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) parų areštą, klausimo dėl ATPK 338¹ straipsnio taikymo nesprendė, o D. M. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismui pateikus prašymą pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą viešaisiais darbais (D. M. prašymas 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo išsiųstas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus, t. y. dar neįsiteisėjus 2016 m. liepos 25 d. nutarimui), 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi šį prašymą atmetė formaliu pagrindu, konstatuodamas, kad šis klausimas turėjo būti sprendžiamas 2016 m. liepos 25 d. nutarimu.

Šalies argumentai

7.1. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad sąlyginis arešto vykdymo atidėjimas taikomas tik tokiu atveju, kai byloje nustatoma aplinkybių, aiškiai rodančių, jog administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas, kas nagrinėjamu atveju, įvertinus D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, vis tik nenustatyta. Atmetant D. M. skundą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens.

7.2. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. M. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkiuosius svetimo turto grobimus, už ką jam ne kartą buvo skirta alternatyvi ATPK 50 straipsnio sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau jam paskirtų baudų apeliantas nemoka, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, toliau vykdo analogiškus teisės pažeidimus, niekur nedirba. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, kad D. M. ir šiuo atveju nusižengė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje yra išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 338¹ straipsnio nuostatas, teisinio pagrindo nėra.