Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš J. S. nukentėjusiajam J. G. : 2815, 87 Lt laidojimo išlaidų, 3000 Lt už paminklo pastatymą, 1791 Lt už sugadintą ir sunaikintą turtą, 20 000 Lt neturtinės žalos, 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė P. G. : jis 2005m. gruodžio mėn. 31d., apie 22-24 val., (duomenys neskelbiami), P. G. priklausančiame bute asmeninio konflikto metu tyčia sudavė 3 smūgius kirviu P. G. į kairį smilkinį ir kaktą, padarydamas jam kirstinę kaktos ir muštinę kairio smilkinio žaizdas, ir dėl šio galvos sumušimo, pasireiškusio kaktikaulio įspaustinu skeveldriniu lūžiu, galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilties sumušimu, P. G. mirė.

Be to, J. S. , tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pat vietoje, po P. G. tyčinio nužudymo, siekdamas sunaikinti nusikaltimo pėdsakus, tyčia padegė P. G. lavoną ir P. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami), taip visuotinai pavojingu būdu sunaikindamas ir sugadindamas svetimą turtą - P. G. priklausantį stalą 40 Lt. vertės, kėdę 15 Lt. vertės, virtuvės užuolaidas 20 Lt. vertės, kirvį 15 Lt. vertės, krosnies užuolaidas 10 Lt. vertės, dujinę viryklę 70 Lt. vertės, kambario apdailą 1000 Lt. vertės, - viso visuotinai pavojingu būdu sunaikindamas ir sugadindamas P. G. turto už 1170 litų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas, tik prašoma švelninti bausmę, tačiau iš skundo galima suprasti, kad J. S. teigia P. G. nužudęs staiga labai susijaudinęs dėl P. G. intymių santykių su J. S. žmona bei dėl to, kad pats P. G. jam pirmas sudavė.

Atsakomybė už nužudymą labai susijaudinus numatyta Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnyje. Nužudymas kvalifikuojamas pagal minėtą straipsnį tada, kai gyvybė nukentėjusiajam atimama kaltininkui staiga labai susijaudinus, t. y. esant fiziologinio afekto būsenos dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Fiziologinis afektas yra tokia asmens psichinė būklė, kai jis visiškai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali būti pripažintas privilegijuotu ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį tik esant visoms minėto straipsnio dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, t. y. susijaudinimą neteisėtu ar itin įžeidžiančiu poelgiu turi sukelti pats nukentėjusysis, susijaudinta turi būti staigiai ir labai, didžiai. Ne­tei­sėtu nukentėjusiojo po­el­giu laikomas bet koks prieš kal­ti­nin­ką ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­kreip­tas priešin­gas tei­sei nu­ken­tėju­sio­jo el­ge­sys, ku­ris ga­li reikštis kėsi­ni­mu­si į as­mens gy­vy­bę, svei­ka­tą, tur­tą (ty­čia ar dėl ne­at­sar­gu­mo), smūgių su­da­vi­mu, kan­ki­ni­mu, lais­vės atėmi­mu ir pan., taip pat psi­chi­niu po­vei­kiu – gra­si­ni­mu pa­nau­do­ti smur­tą, ty­čio­ji­mu­si, šan­tažu ir ki­taip. Spręs­da­mas, ar nu­ken­tė­ju­sio­jo po­el­gis yra itin įžei­džian­tis, teis­mas at­si­žvel­gia į tai, kiek nu­ken­tė­ju­sio­jo ty­či­niai veiks­mai es­min­gai prieš­ta­rau­ja mo­ra­lės bei do­ro­vės prin­ci­pams, pa­žei­džia žmo­gaus gar­bę ir oru­mą ir kaip tai pa­vei­kia kal­ti­nin­ką, at­si­žvel­giant į jo in­di­vi­du­a­lias as­me­ni­nes sa­vy­bes. Didelį susijaudinimą turi sukelti nelauktai, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis. Be to, nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tik tada, kai nustatyta, jog jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai, kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos. Nuteistasis J. S. , ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigęs savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, trečiosios apklausos metu prisipažino nužudęs P. G. ir padegęs jo kūną, tačiau nurodė, jog taip pasielgė būdamas stipriai susijaudinęs, nes rado savo žmoną B. S. ir P. G. nuogus gulinčius lovoje (t. 2, b. l. 175 – 176). Apie tai, kad jis P. G. nužudė dėl neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų prieš jį, t. y. dėl P. G. pavartoto smurto J. S. atžvilgiu, po to, kai šis užtiko savo žmoną B.S. su P. G. nuogus lovoje, nuteistasis pradėjo aiškinti tik pirmosios instancijos teisme. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. S. nurodė, kad radęs lovoje nuogus gulinčius B. S. ir P. G. , jis pirmiausiai puolė aiškintis su žmona, ją ištempė iš lovos ir sudavė jai į šoną, į P. G. nekreipdamas dėmesio. Ir tik vėliau (po to, kai P. G. išlipo iš lovos, užsimovė kelnes), po neva, P. G. suduoto smūgio J. S. , nuteistasis kelis kartus kirviu sudavė nukentėjusiajam. Siekiant nustatyti J. S. psichinę - psichologinę būseną nusikalstamos veikos darymo metu, byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Minėtos ekspertizės akte Nr. 249 konstatuota, jog J. S. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje reikšmingo susijaudinimo būsenoje, nusikaltimo padarymo metu J. S. buvo paprastai girtas (t. 2, b. l. 128 – 130). Liudytoja B. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2005 m. gruodžio 31 d., jos vyrui J. S. išėjus nupirkti degtinės, ji lytiškai santykiavo su P. G. jo namuose. Sugrįžęs ir radęs žmoną besirengiančią, J. S. labai supyko, pradėjo šaukti ant jos ir ant P. G. , sudavė jai ranka per nugarą ir nusitempė P. G. į virtuvę, kur pagaliu (taip pasirodė B. S. ) J. S. sudavė P. G. per galvą (t. 1, b. l. 130 – 131, 137 – 138). Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja B. S. neigė su P. G. turėjusi intymius santykius, nurodė, kad 2005 m. gruodžio 31 d. žudyti P.G. J. S. priežasties neturėjo. Be to, liudytoja B. S. nurodė, kad jos vyras, būdamas šalia nejudančio P. G. kūno, pasakė ,,prisidirbom, aš taip nenorėjau“, o po to nusprendė padegti P. G. kūną ir virtuvę, tam, kad paslėptų nusikaltimo įrodymus. Šie liudytojos parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po nusikaltimo padarymo J. S. nebuvo pasimetęs ar sutrikęs, suvokdamas, ką padarė ir siekdamas nuslėpti nusikaltimą, jis padegė P. G. lavoną, šiuos veiksmus atliko tikslingai ir kryptingai. Įprastai J. S. elgėsi ir grįžęs į namus – pašėrė gyvulius, nuėjo skolintis pinigų, kad galėtų dar išgerti, o prisigėrę, abu su žmona nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte, iš žmonos sužinojęs, jog P. G. negyvas, J. S. elgėsi normaliai, kartu su nužudytojo broliu A. G. bei žmona B. S. nuėję į P. G. namus ir apžiūrėję P. G. lavoną, su žmona grįžo namo ir vėl gėrė. Visi šie duomenys atspindi nuteistojo J. S. pakankamą orientaciją aplinkoje ir laike įvykio metu ir po jo. Kolegijos nuomone, smurtinius veiksmus šiuo atveju prieš nukentėjusįjį sąlygojo J. S. girtumas ir pyktis dėl galimos žmonos neištikimybės, o pyktis nėra fiziologinis afektas. Esant tokiems bylos duomenims, nuteistojo J. S. parodymuose apibūdinta situacija neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis nukentėjusįjį nužudė staiga labai susijaudinęs. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, nuteistojo J. S. elgesį iki nusikaltimo, nusikaltimo metu ir po jo, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis J. S. , suduodamas kirviu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą - galvą, suprato, jog tokiais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali mirti ir to norėjo, tai yra nustatė, kad J. S. nukentėjusįjį nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas J. S. paskyrė bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų. Teismo nuosprendžiu J. S. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta viena J. S. atsakomybę sunkinti aplinkybė - nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. padarė nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. J. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūno pateiktoje charakteristikoje J. S. apibūdinamas kaip ramaus būdo, bet dažnai girtuokliaujantis, niekur nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio asmuo.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad J. S. motyvuotai ir tinkamai paskirtos didesnės už straipsnių, nustatančių atsakomybę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkius laisvės atėmimo bausmės. Galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė J. S. nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.