Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-06-10 · Byla Nr. A2.9.-246-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
A2.9.-246-780/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
V. Ž.
Nr. A2.9.-246-780/2015;
teisminio proceso Nr. 4-27-3-00207-2015-3;
(S)
procesinio sprendimo kategorijos: 48.3; 48.8;
52.3.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 10 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2015-05-13 19 val. 34 min., būdamas neblaivus (nustatytas 2,94 prom. girtumas), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į buvusios sugyventinės R. K. namus (duomenys neskelbtini) pranešdamas, kad R. K. vaikai yra neprižiūrėti. Tokiais veiksmais V. Ž. pa­da­rė pažeidimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos admi­nistra­ci­nių teisės pažeidimų kodek­so (toliau – ATPK) 186 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 6), jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

V. Ž. kaltu prisipažino, patvirtino, kad melagingai skambino policijai būdamas neblaivus (b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-31973345-15 (b. l. 5-6), policijos pareigūnės B. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), alkotesterio kvitas, patvirtinantis V. Ž. girtumą (b. l. 8), policijos duomenų bazės ataskaita (b. l. 9-10, 11-12), pažyma dėl melagingo policijos pajėgų iškvietimo (b. l. 13), R. K. paaiškinimas (b. l. 16). Šie įrodymai patvirtina, kad V. Ž. melagingai iš­kvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), todėl jo veiksmai atitinka ATPK 186 str. dispoziciją.

V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus pa­da­rė tos pačios rūšies tei­sės pa­žeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuo­bauda, ir būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.).

V. Ž. nedirba, neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogišką pažeidimą, todėl atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes jam skirtina bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydžio vidurkiui.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo patyrė 9,97 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 2,49 Eur, socialinis draudimas – 0,68 Eur, policijos pareigūnų vykimo į mela­gin­gą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybiniu automobiliu degalų išlaidos – 6,80 Eur (b. l. 14, 15).

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įsta­ty­mas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus prane­ši­mą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemo­nių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačia­me įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. Ž. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl V. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje daly­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš V. Ž. pareigūnams išmokėtą darbo užmo­kestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad V. Ž. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei V. Ž. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą nusikaltimą.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo V. Ž. pranešimo Institucija paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automo­bi­liu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskai­čiavimą yra 6,80 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str., ir nu­baus­ti jį 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda.

Įpareigoti V. Ž.ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,80 eurų (šešių Eur 80 ct) turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.

Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo su­mokėti negali, jis turi teisę rašy­ti­niu prašymu ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Laz­dijų rajono apylin­kės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6030. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Teisėjas Ramūnas Šarka