- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-75/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01225-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- „RIMI LIETUVA“ Serneta
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4900-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI Lietuva“ dėl pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „RIMI Lietuva“ 526 448 Lt ir 8,06 proc. dydžio procesines palūkanas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 526 448 Lt vertės atsakovui priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Teigė, kad netaikius prašomų priemonių, galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, nes ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra gera: jis neturi nekilnojamojo turto, vykdoma veikla yra nuostolinga, o trumpalaikį 47 608 264 Lt turtą sudaro atsargos, skirtos perparduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Serneta“ prašymą, t. y. areštavo atsakovui UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 526 448 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant – nurodė areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudė jomis disponuoti, leido iš jų atsiskaityti su ieškovu. Teismas, susipažinęs su atsakovo 2010 m. ir 2011 m. balansais, nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, nes jis 2011 m. patyrė 52 872 369 Lt nuostolių, 106 884 238 Lt finansiniai įsipareigojimai, lyginant su turimu 155 834 717 Lt turtu, yra ženklūs, o nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškinio suma yra didelė ir objektyviai padidina galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „RIMI Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir ieškovo UAB „Serneta“ prašymą atmesti, leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl apsaugos priemonių panaikinimo ir pranešti Turto arešto aktų registrui. Skunde teigiama, kad:
1. Teismas be pagrindo sprendė, kad 526 448 Lt ieškinio suma jam yra didelė. Atsakovas yra didelė, sėkmingai veikianti bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos tinklą, kurį sudaro 46 „Rimi Hypermarket“ „Rimi“ ir „Supernetto“ prekybos centrai. Audituotame balanse už 2010 m. nurodyta, jog atsakovo turtas sudaro virš 130 000 000 Lt, o nuosavas kapitalas nuo 2010 m. iki 2011-12-31 išaugo nuo 19 000 000 Lt iki 49 000 000 Lt. Be to, atsakovo nuostoliai, lyginant 2010 m. ir 2011 m., mažėja.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nesąžiningai bando nuslėpti savo turtą ar perleisti tretiesiems asmenims.
3. Teismas pažeidė ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principą, nes laikinas areštas yra uždėtas visam atsakovo turtui iki ieškovo pasirinktas antstolis aprašys ir pritaikys areštą tik teismo nurodytos vertės turtui. Pagrindinė jo veikla yra mažmeninė prekyba, o 47 608 264 Lt trumpalaikį turtą sudaro perparduoti skirtos prekės. Dėl to areštavus visą jam priklausantį turtą jo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra itin suvaržyta ir jis patiria realius nuostolius.
4. Teismas be pagrindo nenustatė, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Be kitų reikalavimų, ieškovas prašo priteisti ir 242 104 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo 2000-12-16 pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tačiau šis įstatymas įsigaliojo tik 2004-05-01, todėl akivaizdu, kad pagal jį palūkanos nuo 2000 m. negali būti skaičiuojamos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Serneta“ atsiliepimu į atsakovo UAB „RIMI Lietuva“ atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismas teisingai nusprendė, kad 526 448 Lt ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tą patvirtina: tebesitęsianti pasaulinė krizė, tai, kad teismų praktikoje ir mažesnės pinigų sumos laikomos didelėmis. Dėl to yra nepagrįstas apelianto teiginys, kad vien tai, jog ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, yra nepakankamas taikyti apsaugos priemones.
2. Apeliantas neįrodė, jog jis bus pajėgus įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, nes jo veikla yra nuostolinga: 2009 m. – 60 910 981 Lt, 2010 m. – 82 474 477 Lt, 2011 m. – 52 872 369 Lt; 2011 m. atsakovo įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudaro 106 884 238 Lt, iš kurių daugiau nei 6 000 000 Lt yra su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai, ir jis neturi jokio nekilnojamojo turto. Tuo tarpu su skundu nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį 2012 m., ilgalaikio turto sąrašas. Atsakovo turimas trumpalaikis 47 608 264 Lt vertės turtas (atsargos), skirtas perparduoti, mažmeninėje prekyboje nesukuria jokios vertės. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-04-02 nutartimi atsisakyta jo 890 902,43 Lt vertės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4215-160/2012, nes dėl jos yra paduotas atskirasis skundas.
Šalies argumentai
3. Apeliantas be pagrindo teigia, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
4. Teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, nes visų pirma nurodė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant – pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; kt.). Tačiau ši prezumpcija, kaip teisingai teigia apeliantas, nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su teismo nuomone, kad šio ieškinio 526 448 Lt suma pati savaime gali būti laikoma didele. Tačiau, kaip minėta, ne atskiri juridinio asmens balansiniai rodikliai (konkrečių metų nuostolių dydis, finansiniai įsipareigojimai, etc.), bet jų visuma leidžia spręsti apie realų atsakovo UAB „RIMI Lietuva“ finansinį pajėgumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius 2010 m. ir 2011 m dokumentus, viešų registrų duomenis (CPK 179 str. 3 d.), daro išvadą, jog, priešingai nei sprendė teismas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nesiėmus apsaugos priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Bylos medžiaga patvirtina atsakovo skundo argumentus, kad 2010 m. jis turėjo turto daugiau kaip už 130 000 000 Lt, nuosavas įmonės kapitalas viršijo 19 000 000 Lt, 2011 m. bendrovė toliau veikė sėkmingai, t. y nuosavas kapitalas išaugo iki beveik 49 000 000 Lt, o turtą sudarė maždaug 156 000 000 Lt. Be to, atsakovo įsipareigojimai 2010 m. sudarė 111 250 355 Lt, o 2011 m. – 106 884 238 Lt. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija ieškiniu jam pareikštų reikalavimų mastą, o byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo turtas būtų apsunkintas (CPK 185 str.). Tai, kad atsakovas 2010 m. ir 2011 m. patyrė nuostolių, kaip minėta, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tuo labiau, kad, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog jie 2011 m., lyginant juos su 2010 m., ženkliai sumažėjo, kas taip pat patvirtina apelianto teiginius apie sėkmingai vykdomą ūkinę komercinę veiklą (CPK 178 str.). Taip pat negalima pritarti ieškovo teiginiui, kad atsakovo trumpalaikis turtas, kurį sudaro pardavimui skirtos atsargos yra nelikvidus turtas. Priešingai, tokio turto buvimas taip pat užtikrina galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio reikalavimas, lyginant jį su turimu atsakovo turtu, nėra didelis, kad atsakovo finansinę padėtį apibūdinantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tokia, dėl kurios galėtų kilti grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.
Susipažinusi su informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Serneta“ ieškinys atsakovui UAB „RIMI Lietuva“ buvo atmestas. Dėl to šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, kas taip pat sudaro pagrindą naikinti atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš minėtų duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje išnagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB “RIMI Lietuva” priklausančiam 890 902,43 Lt vertės turtui civilinėje byloje Nr. 2-4215-160/2012, minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodęs, jog UAB “RIMI Lietuva” turtinė padėtis yra gera, o 890 902,43 Lt reikalavimas, lyginant jį su turimu atsakovo turtu, nėra didelis. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami su tuo susiję ieškovo UAB „Serneta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog jam pareikštas 526 448 Lt dydžio ieškinio reikalavimas, lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu, apyvarta, nėra didelis ir vien reikalavimo dydis paneigia prezumpciją, jog yra reali grėsmė teismo sprendimui įvykdyti (CPK 185 str.). Kitokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie tokią grėsmę, į bylą nepateikta (CPK 178 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas ieškovo UAB „Serneta“ prašymas dėl apsaugos priemonių taikymo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas atmetamas (CPK 144 str. 1 d., 148 str., 150 str., 320 str. 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Apeliantas taip pat prašo leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir apie tai pranešti Turto arešto aktų registrui. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismo nutartis apsaugos priemonių taikymo klausimu (tiek dėl taikymo, tiek dėl taikytų panaikinimo) įsigalioja nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 151 str. 2 d.). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra privalomi ir vykdytini (CPK 18 str.). Dėl to teisiškai yra nereikšmingas apelianto prašymas leisti skubiai vykdyti šią teismo nutartį dėl apsaugos priemonių panaikinimo. Vadovaujantis teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. Nr. 1R-178 įsakymu patvirtintų Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 7, 21 punktų nuostatomis, turto areštas yra išregistruojamas remiantis turto arešto aktą priėmusios institucijos, teismo sprendimo (nutarties) arba kitos institucijos ar pareigūno, turinčių teisę panaikinti turto areštą, sprendimo duomenimis. Dėl to taip pat teisiškai yra nereikšmingas apelianto prašymas apie šią apeliacinės instancijos teismo nutartį pranešti Turto arešto aktų registrui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui.