Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-14-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
1S-14-768/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Donatas Jatužis
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Nr. 1S-14Nr. 1-9-844/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.8. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Ramunės Čeknienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. M. sundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas suėmimo terminas R. M., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį.

1.2. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje su I. K., (duomenys neskelbtini) namų, neteisėtai pardavė kitam asmeniui narkotinę medžiagą – heroiną 0, 009 g.

1.3. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš I. K. įgijo narkotinę medžiagą – heroiną 0, 219 g.

1.4. Taip pat kaltinamas tuo, kad iki 2018 m. spalio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinės medžiagos – klorazepato (dikalio druskos).

2. R. M. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 29 d., paleistas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pakartotinai sulaikytas 2018 m. spalio 23 d. bei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 23 d.

3. Skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

Šalies argumentai

4. Skundu kaltinamasis R. M. prašo taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.

4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas, o suėmimas jam taikomas jau 14 mėnesių. Pratęsus kardomosios priemonės taikymą jis bus taikomas 18 mėnesių. Nors jis įtariamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, vien nusikaltimo sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, kaltinamasis nurodo, kad jeigu jam nebūtų pareikšti įtarimai pagal BK 260 str. 2 d., kurie vėliau panaikinti, jis būtų išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamų veikų nebūtų padaręs. Jis taip pat mano, kad nėra linkęs daryti nusikaltimų, yra vedęs, augina jos nepilnamečius vaikus, turi kur gyventi.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėjas skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam R. M. terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.

7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

9. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas iš dalies paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tačiau nagrinėjant skundą bylos įrodymai nėra tiriami ir vertinamai, tai daro teismas, nagrinėjantis bylą.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

10.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. M. šiuo metu kaltinamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų (BK 260 str. 1 d.). Jis iš tiesų, kaip nurodoma teismo nutartyje, turi tam tikrus socialinius ryšius, tačiau būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo, nesimokė, tikėtina, vartojo ir narkotines medžiagas, be to, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu nesilaikė nustatytų sąlygų ir jau taikyto kardomosios priemonės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Šie duomenys, kartu vertinant kaltinamojo asmenybę teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. R. M. būdamas teistas kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad R. M. turi gyvenamąją vietą pagal kurią gali būti taikoma intensyvi priežiūra, turi tam tikrus socialinius ryšius (gyvena su žmona ir jos vaikais) bei ikiteisminio tyrimo prognozuojama eiga, šiuo nagrinėjamu atveju neeliminuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Pažymėtina, kad R. M. asmenybė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų sunkumas, o svarbiausia, kad kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas taikant švelnesnes kardomąsias priemones, iš tiesų yra objektyvūs bylos duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali vėl daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

12. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo argumentais, kad bylos nagrinėjimas nepradedamas pernelyg ilgai, tuo galimai pažeidžiant pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio proceso pradžios kliūtis atsirado ne dėl teismo kaltės, o dėl gynėjų darbo apmokėjimo, kuomet tam tikri gynėjai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos proceso užsitęsimo priežastys negali būti pagrindas keisti kardomąją priemonę, kai nėra tam BPK numatytų pagrindų. Šie keliami klausimai gali būti aktualūs sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, kai bylos nagrinėjimas užsitęsė nepateisinamai ilgai ir ne dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės.

13. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą bei pateisinti ilgą šios kardomosios priemonės taikymo trukmę viešąjį interesą ir visuomenės saugumą iškeliant aukščiau už asmeninius interesus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 1 p.,, 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo R. M. skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas JatužisRamunė ČeknienėLaimantas Misiūnas