Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-609-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
A20.-609-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00630-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-609-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00630-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovui Tomui Maksimovui,

užsieniečiams M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai), jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjams Yasser Ghaowi ir Huda Ababakr,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečių M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. MD-548 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 20 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti pareiškėjus M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. ir jų nepilnamečius vaikus S. M. S. S. ir B. S. S. S. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai su vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsieniečius VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjai prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. MD-548 dalį, paliekant pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde pareiškėjai nurodė, kad nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, o pagrindų riboti vaikų judėjimą nėra.

Atsiliepimas

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2021 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M33251 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos“. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1852-552/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, todėl yra pagrindo manyti, kad gavę teisę laisvai judėti asmenys, toliau piktnaudžiaudami įstatymais reglamentuojančiais migracinę kontrolę, pasišalins. Taigi šiuo metu egzistuoja pareiškėjų sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 punktuose, 10 straipsnio 1 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140⁸ straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nori laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovas su skundu sutiko, prašė iki 2022 m. spalio 20 d. skirti pareiškėjams ir jų vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21M33251 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nesuteikė pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėjai minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1852-552/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 21M33251 įsiteisėjo. Pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai, prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 20 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. bei jų nepilnamečius vaikus S. M. S. S. ir B. S. S. S. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas pažymi, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra įvardijamos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytus Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

Užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik juos sulaikius, užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.

Nagrinėjamu atveju užsieniečių tapatybė yra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai būtų piktybiškai nebendradarbiavę su valstybės pareigūnais, taip pat nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. liepos 27 d., t. y. Lietuvoje laikomi beveik vienuolika mėnesių ir per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų, savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, nes turi nepilnamečių vaikų, todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad užsieniečių atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Irako Respublikos piliečių M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. skundas tenkinamas ir panaikinamas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. MD-548 ir priimamas naujas sprendimas, t. y. Irako Respublikos piliečiams M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. bei jų nepilnamečiams vaikams S. M. S. S. ir B. S. S. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, iki 2022 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečių M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. MD-548 ir priimti naują sprendimą, t. y. Irako Respublikos piliečiams M. M. M. M. ir K. Y. A. Q. bei jų nepilnamečiams vaikams S. M. S. S. ir B. S. S. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, iki 2022 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vilma Tamošaitienė