Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. N. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 725 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, R. N. paskirta galutinė nuobauda – 725 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 26 d. 16 val. 50 min. Šiauliuose, Varpo g., vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus vairavimo atstumo ir iš šono kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas. R. N. po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Taip pat R. N. skunde pažymi, kad anksčiau inkriminuojant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo reikalaujama nustatyti padarytos žalos dydžio, o ANK 426 straipsnio 1 dalis reikalauja nustatyti žalos dydį, o tai turėjo padaryti policijos pareigūnai ir teismas. Byloje nėra nustatyta, kad įbrėžimas padarė žalos automobiliui, kad jis pablogino automobilį, atsirado kokie defektai. Kadangi žala nebuvo padaryta ir nustatyta, todėl nukentėjusioji ir nesikreipė į draudimo bendrovę, tai ji paaiškino teisme. Jei nėra padaryta žala, tai teisine prasme, tai yra techninis eismo įvykis, kuris negali būti pripažintas administraciniu nusižengimu. R. N. pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai nurodė, kad automobilį nukentėjusiosios vyras suremontavo savo lėšomis, kadangi jokių lėšų vyras nepanaudojo, tai teismo išgalvota aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės nusižengimus.

Teigti, kad liudytojos G. Ž. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nėra pagrindo, nes ši liudytoja visas esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai. Tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu ši liudytoja parodė, kad išgirdusi garsą atsisuko ir pamatė automobilį, kuris kliudė nukentėjusiosios L. V. automobilį, vėliau iš įvykį sukėlusio automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipo vyras, jį G. Ž. atpažino ir teisme (8, 69–70 b. l.). Taip pat liudytoja paaiškino, jog nors buvo tamsu, tačiau R. N. ji atpažino iš kūno sudėjimo, plaukų, veido formos (69 b. l.). Be to, kaip pažymėjo apylinkės teismas, R. N. priklausančio automobilio valstybinis numeris yra išskirtinis, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytoja G. Ž. galėtų klysti atpažindama įvykį sukėlusį pažeidėją. R. N. apeliacinio skundo teiginys, kad jis įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Be to, tokią nubaustojo versiją paneigia liudytojos G. Ž. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo.

Atsakant į apelianto teiginius, kad nematant automobilių kontakto negalima teigti, kad jis buvo, pažymėtina, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. N. kaltu, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Nagrinėjamu atveju tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo, įrodo ne tik liudytojos G. Ž. parodymai, bet ir automobiliams padaryti apgadinimai, kurie yra aprašyti skundžiamame nutarime, todėl nebekartojami.

Skunde R. N. taip pat teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pagal ANK 426 straipsnį atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos atsiranda, kai tokiais veiksmais yra padaryta žala, o nuo padarytos žalos dydžio priklauso, pagal kurią šio straipsnio dalį kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios paaiškinimas, kad sugadintas automobilio galinio bamperio kairysis šonas (7 b. l.), liudytojo A. J. parodymai, kad nuvykęs apžiūrėti automobilio matė, jog buvo apgadintas kairės pusės galinis bamperis (54 b. l.), liudytojo N. B. parodymai, kad automobilio bamperis buvo ne tik įbrėžtas, bet ir pažeisti dažai (54 b. l.), liudytojos G. Ž. parodymai, kad buvo nubrozdintas dažų sluoksnis (69 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti nustatyti defektai – apgadintas automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairysis sparnas (13 b. l.), fotonuotraukos (14–15 b. l.) – neginčijamai patvirtina faktą, kad žala dėl minėto automobilio apgadinimo buvo padaryta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir teismo posėdžio metu, kartu pažymėdama, kad iki įvykio jos automobilis buvo tvarkingas (54 b. l.). Nors nagrinėjamoje byloje nėra pateiktų tikslių duomenų, kokio dydžio žala buvo padaryta dėl automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimo, nes nukentėjusioji į draudimo bendrovę nesikreipė, automobilis buvo suremontuotas savo jėgomis (54 b. l.), tačiau atsižvelgus į nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad padaryta nežymi žala, ji neviršijo 500 Eur, ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog padaryta žala yra mažesnė nei penkiolika bazinių nuobaudų dydžių. Taigi, R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. N. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, todėl keisti ar naikinti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 654 straipsnį,

nutaria:

R. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.