- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1072-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime (b. l. 1-2) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad V. M. po jos motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji gyveno tėvams nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K., o (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. K.. Po motinos J. K. mirties liko motinai priklausiusi sodyba, kurioje yra namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Sodyboje liko gyventi suinteresuotas asmuo L. L. su sūnumi, kuris yra pirmos grupės invalidas ir jiems patiems reikia paramos. Jos sesuo L. L. sutinka, kad ji savo vardu priimtų palikimą po motinos mirties. Dėl juridinių žinių trūkumo ji praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Mirus motinai J. K., ji motinos turtą priėmė faktiškai valdydama, kuriuo rūpinasi, jį prižiūri, savo lėšomis tvarko namą ir ūkinius pastatus, dirba žemę, sodina įvairias daržoves, nušienauja pievą, moka visus privalomus mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 16) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarauja, jog jos vienintelė sesuo V. M. priimtų palikimą, nes ji negali prižiūrėti sodybos ir palikimo sutvarkymui neturi lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Įstatyme (LR CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (LR CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos J. K. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja V. M. (b. l. 10, 11) ir suinteresuotas asmuo L. L., kurios yra mirusiosios J. K. dukros. Paveldėjimo byla po J. K. mirties nėra užvesta. Po pareiškėjos motinos mirties atsirado palikimas: sodyba, kurioje yra namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Pareiškėja namų valda rūpinasi, ją prižiūri, savo lėšomis tvarko, dirba žemę, moka visus privalomus mokesčius.
Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios J. K. palikimą. Suinteresuotas asmuo L. L. neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą po jų motinos mirties. Ji patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl motinos palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. K. mirties jos turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama ją valdyti, paveldėjo įpėdinė pagal įstatymą pareiškėja V. M..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po J. K. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos J. K. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 4,19 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.