Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-02-14 · Administracinė byla Nr. A-492-226-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
A-492-226-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01421-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
B. E.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo
R. S., M. A.
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-226/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01421-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 12.3.2; 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. E. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Marijampolės filialui dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, paveldėjimo teisės liudijimo, turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo bei įpareigojimų atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir M. A.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir papildomais skundais (I t., b. l. 5–8, 21–26, 38–44, 120–126, II t., b. l. 3–4a, 24–28, 76–81, 103–110, 121–129), prašydama:

1) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-11724-11824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) J. A.“ dėl žemės sklypo grąžinimo natūra J. A. dalyje dėl 0,28 ha ploto;

2) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM dalį dėl 0,28 ha žemės;

3) panaikinti Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkį Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir būtų teisinio registravimo“, kuriuo J. A. atkurtos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (4I1/p), esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav.;

Šalies argumentai

4) panaikinti 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, registro Nr. DŽM-7935, patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės D. L., dalį dėl paveldėjimo teisės į 0,28 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav.

5) panaikinti 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 02 dėl 0,28 ha žemės ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir ūkinio pastato perleidimo R. S. nuosavybėn;

6) panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-3039 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“;

7) panaikinti VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 277 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“;

8) panaikinti kadastro žemėlapyje neteisėtai įbraižyto ir įregistruoto naujo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas pareiškėjos namų valdoje;

9) panaikinti 2000 m. gegužės 12 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus neteisėtai parengtą ir patvirtintą žemės sklypo planą, įskaitant jo sudedamąsias dalis;

10) panaikinti Marijampolės Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinančią išvadą dėl parengto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano atitikimo teisės aktų reikalavimams;

11) panaikinti daiktinių teisių J. A. vardu žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos aktą, atliktą 2001 m. sausio 4 d.;

12) panaikinti neteisėtą registraciją į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. A. teisių perėmėjos R. S. vardu;

13) išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pareiškėjos namų valdoje naujai suformuoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2001 m. sausio 4 d. neteisėtą registraciją, atliktą J. A. vardu;

14) panaikinti iš skaitmeninio kadastro žemėlapio neteisėtai įbraižytus 2001 m. sausio 10 d. to paties sklypo grafinius duomenis;

15) įbraižyti pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grafinius duomenis į Nekilnojamojo turto registrą;

Skunde pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimų: Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM dalies, Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89, 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. DŽM-7935, 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 02, Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad nurodyti sprendimai buvo priimti jai nedalyvaujant. Teigė, kad J. A. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos privačios namų valdos žemę, kurią ji pagal įstatymus buvo įsigijusi iš valstybės 1994 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teigė, kad Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkiu Nr. 89 buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės J. A. į pareiškėjos teisėtai įgytą ūkinį pastatą. Aiškino, kad nurodyti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą imperatyvų draudimą grąžinti valstybės išperkamą (t. y. įsigytą ir užimtą esamų naujų savininkų) nekilnojamąjį turtą. Teigė, kad nei ūkinis pastatas, nei 0,28 ha žemės plotas, nebuvo laisvi objektai ir negalėjo būti grąžinti natūra. Aiškino, kad skundžiami aktai sudarė sąlygas kitiems sprendimams priimti, kurie taip pat turi būti panaikinti. Pažymėjo, jog iki šiol moka žemės mokesčius už visą sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 137–141).

Šalies argumentai

Nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos teiginius, jog ji sužinojo apie skundžiamą sprendimą 2010 m. spalio 15 d., nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas 30 dienų terminas. Aiškino, kad pareiškėja prašyme nurodė tik priežastis ir aplinkybes, kurios jai trukdė sužinoti apie skundžiamą sprendimą iki 2010 m. spalio 15 d., tačiau nenurodė priežasčių, trukdžiusių imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti nuo 2010 m. spalio 15 d. Teigė, kad galiojant Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-340-99, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsiliepimas

Atsakovai VĮ Registro centras ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 146–148).

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos J. A. dviejų dokumentų pagrindu: Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkiu Nr. 89 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99. Teigė, kad pareiškėja esant įsiteisėjusiam 1999 m. vasario 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-340-99, kuriuo pastatas grąžintas savininkui J. A., vėl ginčija nuosavybės teises į šį daiktą, todėl mano, kad byla dėl šio reikalavimo nutrauktina.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 133–140).

Atsiliepime pateikė iš esmės analogiškus argumentus, nurodytus atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atsiliepime. Papildomai akcentavo, kad Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius kartu su 2011 m. balandžio 19 d. atsiliepimu visoms bylos šalims pateikė Marijampolės apskrities 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 kopijas, todėl net jei pareiškėjai iki šio skundžiamo dokumento dienos kartu su Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. atsiliepimu nebuvo žinomas minėto sprendimo turinys, ji būdama atidi ir rūpestinga gavusi minėto dokumento tinkamai patvirtintą kopiją per 30 dienų privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, o byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, priežasčių. Pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99 1994 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties P51/94-0335 dalis dėl žemės sklypo dalies, sudarančios 2 840 m², nupirkimo pripažinta negaliojančia, todėl pareiškėjos teiginys, kad J. A. atkurtos nuosavybės teisės į jos namų valdos 0,28 ha ploto dalį, yra klaidinantis. Aiškino, kad nuosavybės teisės atkurtos į minėtu teismo sprendimu pareiškėjai panaikintą nuosavybės teisės dalį, todėl 0,28 ha ploto žemės sklypas ir nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 68, 69).

Nurodė, kad 1993 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą jos tėvui J. A.. Jis 2003 m. balandžio 25 d. mirė, todėl įstatymo nustatytu terminu su broliu M. A. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. 2003 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teigė, kad nuosavybės teisės atkurtos į turtą valdytą savininko teisėmis iki turto nacionalizacijos. Akcentavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti dėl sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. A..

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-11724-11824 dėl žemės sklypo grąžinimo natūra J. A. dalyje dėl 0,28 ha ploto; panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 761ŽM dalyje dėl 0,28 ha žemės; panaikinti Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 potvarkį Nr. 89 „Dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (4I1/p), esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav. atkūrimo J. A.“; panaikinti 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. DŽM-7935, patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės D. L., dalyje dėl paveldėjimo teisės į 0,28 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav.; panaikinti 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, Nr.02 dėl 0,28 ha žemės ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir ūkinio pastato perleidimo R. S. nuosavybėn; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėja apie skundžiamus aktus, t. y. Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 761ŽM, Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkį Nr. 89, 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. DŽM-7935, 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 02, Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-11724-11824 sužinojo 2011 m. gegužės 24 d. gavusi VĮ Registrų centro Marijampolės filialo, trečiojo suinteresuoto asmens R. S., Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atsiliepimus į pareiškėjos skundą, kuriuose yra nurodyti nuosavybės teisių į ginčo objektus, t. y. žemės sklypą ir ūkinį pastatą įregistravimo pagrindai. Akcentavo, kad pati pareiškėja 2011 m. birželio 6 d. prašyme teismui nurodė, jog išsamiai susipažino su visų proceso šalių atsiliepimais į jos skundą ir jų pateiktais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja apie minėtus skundžiamus įsakymą, potvarkį, liudijimą ir aktą, sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2011 m. birželio 6 d. Teismas pažymėjo, jog, nors byloje ir nėra duomenų, kad pareiškėja gavo skundžiamus įsakymą, potvarkį, liudijimą ir aktą, sprendimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai atskleisti skundžiamų įsakymo, potvarkio, liudijimo ir akto, sprendimo turinio esmė, t. y. 2011 m. birželio 6 d. pareiškėjos prašyme nurodyta, jog ji susipažinusi su proceso dalyvių įrodymais, kurie buvo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 1993 m. gegužės 10 d. potvarkis Nr. 89, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, varžytinių protokolas, 2000 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 18-11724-11824. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, žinodama skundžiamų įsakymo, potvarkio, liudijimo ir akto ir sprendimo turinio esmę, turėjo pakankamą pagrindą kreiptis su skundu į teismą. Teismas nustatė, kad pareiškėja, teismui išaiškinus pareiškėjai teisę reikšti reikalavimus dėl minėtų aktų panaikinimo, galutinai sutikslinusi skundo reikalavimus, skundą dėl minėtų aktų panaikinimo teismui pateikė 2012 m. kovo 22 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, o byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, priežasčių, todėl skundo padavimo termino dėl nurodytų reikalavimų neatnaujino ir byla dėl šių reikalavimų nutraukė.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismui 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99 pripažinus negaliojančia 1993 m. gegužės 10 d. sudarytą dovanojimo sutarties dalį dėl ūkinio pastato – plytų tvarto, pažymėto indeksu 4I1/p, dovanojimo pareiškėjai ir grąžinus šį pastatą savininkui J. A., bei panaikinus Marijampolės rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkio Nr. 11-1 dalį dėl leidimo įsigyti 2 840 m² ploto žemės sklypą, esantį 1,0655 ha ploto žemės sklype, Marijampolės raj., (duomenys neskelbtini) k., pripažinus negaliojančia bei panaikinus 1994 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties P51/94-0335 dalį dėl žemės sklypo dalies, sudarančios 2 840 m², nupirkimo, ir šį žemės sklypą grąžinus jo naudotojui J. A., taip pat panaikinus šio sklypo teisinę registraciją B. E. vardu, padarė išvadą, kad pareiškėjos, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai dėl 0,2800 ha žemės sklypo, esančio Šešupės g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. ir dėl ūkinio pastato, žymimo 4I1/ p, esančio (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., nėra pažeisti ir paneigia pareiškėjos argumentus, jog šie aktai ir atlikti veiksmai pareiškėjai užkerta kelią teisėtais būdais įgyvendinti savininkės teises į nuosavybės teise valdomą įstatymų pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo bei VĮ Registrų centro sprendimus, nes pareiškėjai įregistruoto nuosavybės teise žemės sklypo ribos kerta ribas gretimo įregistruoto žemės sklypo, įbraižyto į kadastro žemėlapį, dėl ko jo pažymėti kadastro žemėlapyje nebuvo galima ir dėl jau minėtų aplinkybių ir argumentų.

Teismas nurodė, kad nutraukus administracinę bylą dėl dalies pareiškėjos reikalavimų, o kitoje dalyje skundo atmetus, su šiais reikalavimais tiesiogiai susiję likę pareiškėjos skundo reikalavimai taip pat netenkintini kaip nepagrįsti.

III.

Pareiškėja B. E. padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–9), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. spalio 15 d. gavusi VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendimą. Teismui padavus skundą dėl šios sprendimo panaikinimo, paaiškėdavo naujos, pareiškėjai nežinomos, aplinkybės, todėl pareiškėja nuolat tikslindavo skundą.

2. Aiškina, kad galimybę skųsti J. A. naudai priimtus sprendimus apsunkino tai, kad ji apie šiuos aktus nebuvo informuojama, nors jie ir susiję su jos teisėmis. Nurodo, kad jai ne tik nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie jos teisinei padėčiai darančius įtaką sprendimus jų priėmimo metu, bet ir vykstant teisminiams ginčams dėl šių sprendimų, apie priimtus aktus buvo atsisakyta suteikti informaciją pagal pareiškėjos prašymą Tarnybos Marijampolės skyriui.

3. Pažymi, kad jos teises liečiančiais sprendimais buvo pažeistas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tokiu netinkamu šių institucijų vykdomu viešuoju administravimu buvo pažeistos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu ginamos vertybės (gero viešojo administravimo principai).

4. Teigia, kad jos neinformavimas apie šioje byloje skundžiamus administracinius teisės aktus sudaro pagrindą išvadai, jog tokie aktų trūkumai nagrinėtos bylos kontekste yra esminiai, todėl aktai turėjo būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti, o terminas dėl jų apskundimo atnaujintas.

5. Nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, apsunkinusių pareiškėjos galimybę apskųsti administracinius teisės aktus. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neturėdama skundžiamų aktų, tačiau iš procesinių dokumentų šio tik nuspėdama jų turinį turėjo reikšti reikalavimus dėl šių aktų panaikinimo.

6. Pažymi, kad naujus reikalavimus teikė laikydamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 39 straipsnyje nustatytos tvarkos ir teismo nurodytų, patikslintiems reikalavimams pateikti, datų.

7. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik civilinėje byloje padarytomis išvadomis ir nenagrinėjo šioje byloje skundžiamų administracinių teisės aktų teisėtumo.

8. Akcentuoja, kad laikotarpiu, kai vyko civilinis ginčas, administraciniai teismai Lietuvoje dar neveikė, todėl pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės administracine tvarka apginti savo teisių nuo neteisėtų viešosios valdžios institucijų veiksmų.

9. Teigia, kad teismas visiškai neįvertino ir netyrė esminės aplinkybės, jog neteisėti administraciniai teisės aktai kaip pirminiai juridiniai faktai civilinėje byloje buvo lemiamu veiksniu, todėl jų teisėtumas turėjo būti patikrintas šioje administracinėje byloje.

10. Nurodo, kad šioje byloje ginčytais administraciniais aktais ginčo žemė (0,28 ha) ir ūkinis pastatas (indeksas 4I1/p), esantys (duomenys neskelbtini) k. Sasnavos sen. Marijampolės sav., buvo priskirti valstybės išperkamam turtui, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktą bei 14 straipsnio 2 punktą negalėjo būti grąžinti J. A.. Paaiškina, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai ginčijamų aktų priėmimo laikotarpiu priklausė pareiškėjos namų valdai ir pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn, todėl negalėjo būti grąžintini.

11. Aiškina, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus naujausioje administracinių teismų praktikoje nuosavybės teisių atkūrimo klausimais (bylos Nr. A261-2477/2011 ir Nr. A525-3033/2011), todėl tinkamai neišsprendė kilusio ginčo.

12. Teigia, kad naujai suformuoto J. A. pareiškėjos namų valdoje žemės sklypo planas parengtas nesilaikant 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatais) 32 punkto reikalavimų, todėl J. A. nepateikus reikiamų ir tinkamų dokumentų, negalėjo būti atlikta naujo žemės sklypo registracija bei šio sklypo įbraižymo procedūra.

13. Pažymi, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčo ūkinį pastatą J. A., buvo pažeista ir 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kuri numato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ūkinės-komercinės paskirties pastatus, priimami dalyvaujant ne tik asmeniui, kuris padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių į tam tikrą turtą atkūrimo, bet ir to turto esamam valdytojui.

14. Teigia, kad ginčo turtą įteisinant J. A. vardu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes nebuvo atlikti privalomi veiksmai, nustatyti šį įstatymą įgyvendinančiuose Kadastro nuostatuose (32.1, 32.1.1.4, 32.1.1 p.).

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimą tik tais įrodymais, aplinkybėmis ir teisės aktų straipsniais, kurie pateisina skundžiamų institucijų veiksmus, todėl mano, kad toks sprendimas yra šališkas. Teigia, kad net ir tie individualūs aktai, kuriems apskųsti terminas nėra praleistas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirti teisėtumo požiūriu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (III t., b. l. 17–21) su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą. Papildomai pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė apie skundžiamus aktus sužinojo 2011 m. gegužės 24 d. gavusi atsakovų bei suinteresuoto asmens R. S. atsiliepimus į skundą. Akcentuoja, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Kadastro nuostatais, kurie buvo patvirtinti vėliau nei priimti skundžiami administraciniai teisės aktai. Teigia, kad 2000 m. gegužės 9 d. 0,2800 ha žemės sklypo Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas ir Natūra grąžinamo žemės sklypo 2000 m. gegužės 12 d. planas M 1:10000 parengti vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 15 punktu bei 7 ir 8 priede pateiktais pavyzdžiais.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti (III t., b. l. 25–28). Atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 29–31) su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad palaiko ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, motyvus ir argumentus bei jais remdamiesi mano, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisė reikalauti pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal pateiktą planą, kai dalis sklypo plane patenka į kito, kaimyninio, žemės sklypo ribas.

Bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas nustatė, kad Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkiu Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav. (II t, b. l. 152–154). 1994 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/94-0335 pagal Marijampolės rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 11-1 B. E. buvo parduotas 1,0655 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos apyl., Marijampolės sav. (I t, b. l. 13, 14, 88, 89, 96). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 1994 m. spalio 20 d. buvo įregistruotas pareiškėjos nuosavybės teise Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje išspręstų reikalavimų

Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99 pagal Marijampolės r. apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant ieškovo J. A. interesus, atsakovams J. D., B. E., Marijampolės savivaldybei, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės rajono žemėtvarkos skyriui, ŽNTKR VĮ Marijampolės filialui, bei pagal atsakovės B. E. priešieškinį, Marijampolės rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkio Nr. 11-1 „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus privatinės nuosavybės teise B. E. patvirtinimo“, dalis dėl leidimo įsigyti 2 840 m² ploto žemės sklypą, esantį žemės sklype, turinčiame 1,0655 ha ploto, esančiame Marijampolės raj., (duomenys neskelbtini) kaime, pripažintas negaliojančiu, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P51/94-0335, sudaryta 1994 m. spalio 19 d., dalis dėl žemės sklypo dalies, sudarančios 2 840 m², pirkimo pripažinta negaliojančia ir šis 2 840 m² ploto žemės sklypas grąžintas jo naudotojui J. A., taip pat panaikinta 1993 m. gegužės 10 d. sudarytos dovanojimo sutarties, reg. Nr. I-1704, pagal kurią J. D. padovanojo B. E. pastatus, esančius Marijampolės raj., (duomenys neskelbtini) k., dalis dėl ūkinio pastato-plytų tvarto, pažymėto indeksu 4I1/p, padovanojimo ir šis pastatas grąžintas savininkui J. A., panaikinta šio sklypo 2 840 m² ploto, esančio (duomenys neskelbtini) k., teisinė registracija B. E. vardu Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registro Nr. 51/3202 (I t., b. l. 90–93). Šioje civilinėje byloje atsakovės B. E. priešieškinys dėl Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 1999 m. balandžio 12 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (prijungta Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-340/99, II t., b. l. 119–122).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek šioje administracinėje byloje, tiek minėtoje civilinėje byloje pareiškėja B. E. iš esmės reiškė tokį patį reikalavimą dėl Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-340/99, I t., b. l. 79). Pareiškėja administracinėje byloje 1993 m. gegužės 10 d. potvarkį Nr. 89 reikalauja panaikinti tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo grindžiamas ir reikalavimas išnagrinėtoje civilinėje byloje – teigia, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą J. A. buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius teisės aktus, be to, reikalavimas reiškiamas atsakovų teisių perėmėjams, t. y. iš esmės tiems patiems subjektams. Pareiškėja nenurodė jokių naujų faktų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl reikalavimas laikytinas pareikštu tuo pačiu pagrindu bei tiems patiems atsakovams. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skundą (prašymą) turi būti atsisakoma priimti, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kai tokia aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo metu, teismas bylą nutraukia ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. Taigi nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos reikalavimą dėl Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ panaikinimo, tačiau nurodė netinkamą teisinį pagrindą – ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 dalį, 101 straipsnio 6 punktą, t. y. kai paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, ir teismas netenkino prašymo atnaujinti juos. Teisėjų kolegija, sutikdamas su teismo išvada nutraukti bylą šioje dalyje, keičia teismo sprendimo motyvus ir konstatuoja, kad ši bylos dalis nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Dėl terminų administraciniams aktams ginčyti

Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 18-11724-11824 ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 761ŽM „Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,54 ha žemės (žemės ūkio paskirties) (prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla) (Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) k.), tame tarpe į 0,2800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis sklypo Nr. 181-1), esantį Šešupės g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. (I t., b. l. 94–95, 150, 151). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisės į jį J. A. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001 m. sausio 4 d. Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824, Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM pagrindu, o žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2001 m. sausio 10 d. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą skundui dėl šių administracinių aktų paduoti. Pareiškėja apie Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-11724-11824 ir J. A. nuosavybės teisių į 0,2800 ha žemės sklypą įregistravimą 2001 m. sausio 4 d. bei žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje 2001 m. sausio 10 d. turėjo sužinoti susipažinusi su VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 277 (I t., b. l. 9), apie Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 761ŽM – susipažinusi su atsakovo VĮ Registrų Marijampolės filialo 2011 m. kovo 5 d. atsiliepimu į skundą šioje byloje bei prie jo pridėtu nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2011 m. kovo 15 d. išrašu (I t., b. l. 54–56). Pastarieji dokumentai pareiškėjai kartu su kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimais į skundą buvo įteikti 2011 m. gegužės 24 d. (I t., b. l. 98). Pareiškėja 2011 m. birželio 6 d. prašyme teismui dėl bylos nagrinėjimo patvirtino, kad su visų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimais susipažino (I t., b. l. 103). Pareiškėja skundą su reikalavimu panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-11724-11824 kartu su prašymu atnaujinti terminą pateikė 2011 m. rugsėjo 29 d. skundu (II t., b. l. 3, 8), skundą su reikalavimais panaikinti J. A. nuosavybės teisių į 0,2800 ha žemės sklypą įregistravimą 2001 m. sausio 4 d. bei žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje 2001 m. sausio 10 d. pateikė teismui 2011 m. spalio 11 d. (II t., b. l. 24), skundą su reikalavimu panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 761ŽM bei atnaujinti praleistus terminus pateikė teismui 2011 m. gruodžio 16 d. (II t., b. l. 74). Prašydama atnaujinti praleistus terminus, pareiškėja nurodė, kad jie praleisti dėl objektyvių priežasčių, nes pagrindinis sprendimas – Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 18-11724-11824 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. A. yra individualus administracinis aktas, apie kurį ji nebuvo informuojama ir negalėjo žinoti; formuojant atkuriamą žemės sklypą, jo ribos nebuvo derinamos su pareiškėja; ji ir 2001 m., ir 2006 m. mokėjo mokesčius už visą (nesumažintą 0,28 ha ploto dalimi) žemės sklypą. Teigė, kad teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi jau yra atnaujinęs terminą dėl šio sprendimo panaikinimo, kadangi minėtas reikalavimas laikytinas pagrindiniu, turėtų būti atnaujinami terminai ir kitiems reikalavimams, kurie laikytini išvestiniais, pareikšti. Teisėjų kolegija vertina, kad apie aukščiau minėtus ginčijamus administracinius aktus pareiškėja turėjo sužinoti vėliausiai 2011 m. gegužės 24 d., kai jai buvo įteikti dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimai į jos skundą, nuo šios dienos skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnyje numatytas 30 dienų terminas atitinkamiems reikalavimams teisme pareikšti. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tačiau minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau šiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

Pareiškėja į teismą dėl pagrindinio jos manymu teises pažeidžiančio administracinio akto – Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 panaikinimo kreipėsi 2011 m. rugsėjo 29 d., kiti aptariami reikalavimai teismui buvo pirmą kartą pareikšti 2011 m. spalio 11 d., taigi praleidus trisdešimties dienų terminą. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis termino praleidimo priežastimi gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nuo 2011 m. gegužės 24 d., buvo objektyvios ir sutrukdė pareikšti teismui skundą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės – kad ji nebuvo informuota apie priimtus administracinius aktus, sklypas buvo matuojamas jai nežinant, ji mokėjo žemės mokesčius 2001 m. ir 2006 m. už visą sklypą – galėtų būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai kreiptis į teismą iki 2011 m. gegužės 24 dienos, nes jos sietinos su pareiškėjos žinojimu apie galimą teisių pažeidimą, tačiau po šio termino jos negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, nes pareiškėjai jau buvo žinoma apie jos teises pažeidžiančius administracinius aktus. Daugiau aplinkybių, kurios nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento būtų pareiškėjai buvę objektyvia kliūtimi pateikti teismui patikslintą skundą, ji nenurodė, todėl terminas negali būti atnaujintas (ABTĮ 34 str.), ir byla dėl reikalavimų panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM „Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo“ dalis turi būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 6 p.). Remiantis tais pačiais argumentais, byla turėjo būti nutraukta ir dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti 2000 m. gegužės 12 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus neteisėtai parengtą ir patvirtintą šio žemės sklypo planą, panaikinti Marijampolės Žemėtvarkos skyriaus vedėjo išvadą dėl šio žemės sklypo atitikimo teisės aktų reikalavimams, bei panaikinti daiktinių teisių J. A. vardu į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registraciją, nes jie nėra grindžiami savarankiškais pagrindais, laikytini išvestiniais, jų vertinimas neatsiejamas nuo ginčijamų administracinių sprendimų vertinimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjai atnaujino terminą skundui dėl Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 panaikinimo paduoti neatitinka faktinių duomenų byloje. Remiantis administracinės bylos medžiaga, teismo posėdžio, vykusio 2011 m. lapkričio 15 d., protokole yra įrašyta teismo protokolinė nutartis, kuria buvo priimtas pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 9 d. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimtas 2011 m. rugsėjo 29 d. skundas, tačiau šiomis nutartimis nebuvo išspręstas prašymas dėl termino atnaujinimo. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad terminų praleidimo priežastys buvo vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir motyvai dėl jų išdėstyti pačiame teismo sprendime.

Dėl senaties terminų taikymo

Įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-340-99, kuriuo buvo iš esmės nuspręsta dėl pareiškėjos ginčijamų J. A. teisių į ūkinį pastatą – plytų tvartą, pažymėtą indeksu 4I1/p, bei žemės sklypą 2 840 m² ploto, esantį (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės raj. reiškia, kad pareiškėja neteko nuosavybės teisių į atitinkamą žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą – plytų tvartą, pažymėtą indeksu 4I1/p. Pareiškėjai įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas, kaip ir bet kuriam kitam subjektui (CPK 18 str., ABTĮ 14 str.), turi būti vykdomas, ir iš jo kylančios teisės negali būti daugiau kvestionuojamos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties terminų taikymo pareiškėjos reikalavimams dėl 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, reg. Nr. DŽM-7935, dėl paveldėjimo teisės į 0,28 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Sasnavos sen., Marijampolės sav. bei 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 02 dėl 0,28 ha žemės ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir ūkinio pastato perleidimo R. S. nuosavybėn panaikinimo netinkamai pritaikė senaties terminus reglamentuojančias teisės normas. Šiais reikalavimais pareiškėja ginčijo ne viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, veiksmus (neveikimą), bet civilinių teisinių santykių pagrindu – paveldėjimo, bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu kilusias pasekmes. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kad tokie reikalavimai buvo pareikšti administracinėje byloje, jiems spręsti turi būti taikomos civilinio kodekso normos, taip pat ir dėl senaties terminų skaičiavimo (CK 1.125 str. 1 d., 5.8 str.). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl senaties terminų taikymo pastariesiems reikalavimas, atkreipia dėmesį, kad teismas pirmiausiai turi įvertinti, ar nurodyti civiliniai sandoriai yra apskritai sietini su pareiškėjos nurodomais teisių bei teisėtų interesų pažeidimais. Atsižvelgiant Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99 nustatytus faktus, pagrindžiančius pretendento atkurti nuosavybės teises J. A. teises į ginčo turtą (ūkio pastatą ir 0,28 ha žemės sklypą), darytina išvada, kad nei paveldėjimo teisės liudijimas, nei turto pardavimo iš varžytynių aktas (kaip, beje, ir Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 18-11724-11824 ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 761ŽM „Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo“) nėra sietini su pareiškėjos teisėmis, jų niekaip nepažeidžia, todėl ir ginti jas teisme nėra pagrindo. Kai nėra nustatytas (įrodytas) suinteresuoto asmens teisių pažeidimas, teismui nėra pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo pažeistai teisei ginti (nes teisė nėra pažeista), todėl toks reikalavimas yra atmestinas, nes laikytinas pareikštu asmens, neturinčiu subjektinės teisės į ginčo dalyką. Kai apskritai nėra gintinos subjektinės teisės, negali būti nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti dėl senaties termino atnaujinimo neegzistuojančiai teisei ginti. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria administracinės bylos dalis dėl 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalies pagal įstatymą, reg. Nr. DŽM-7935, bei 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 02 dėl 0,28 ha žemės ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir ūkinio pastato perleidimo R. S. nuosavybėn panaikinimo buvo nutraukta ir šioje dalyje pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas panaikinti teisinę registraciją į žemės sklypą teisių perėmėjos R. S. vardu nėra grindžiamas savarankiškais pagrindais, laikytinas išvestiniu, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai ir dėl šio reikalavimo taip pat turi būti atmesti.

Dėl Nekilnojamojo turto teritorinio bei centrinio registratoriaus veiksmų teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimus dėl teritorinio registratoriaus – VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (2070/08)S-3039 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ bei centrinio registratoriaus – VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 277 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ atmetė padaręs išvadą, jog nėra nustatyta, kad šiais sprendimais būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės.

Pareiškėja į teritorinį registratorių kreipėsi prašydama įrašyti nekilnojamojo turto – 1,0655 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės sav. grafinius duomenis. Teritorinis ir centrinis registratorius atsisakė tenkinti prašymą, nes pareiškėjos pateiktas žemės sklypo planas persidengia su įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, t. y. su 0,28 ha žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 18-11724-11824 buvo atkurtos J. A., ribomis.

Nagrinėjamoje byloje nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu suformuotas 0,28 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvertinus įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-340-99, kuriuo buvo iš esmės nuspręsta dėl pareiškėjos ginčijamų J. A. teisių į ūkinį pastatą-plytų tvartą, pažymėtą indeksu 4I1/p, bei žemės sklypą 2 840 m² ploto, esantį (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės raj., negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas įrašyti viso 1,0655 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), grafinius duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pagal pareiškėjos pateiktą planą, ir teritorinis bei centrinis registratorius teisėtai atsisakė atlikti šiuos veiksmus. Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-340-99 buvo panaikinta ne tik Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties P 51/94-0335, sudarytos 1994 m. spalio 19 d., dalis dėl 2 840 m² pardavimo pareiškėjai, ši žemės sklypo dalis grąžinta teisėtam naudotojui, bet ir panaikinta teisinė registracija pareiškėjos vardu Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registro Nr. 51/3202-1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, ginčydama teritorinio registratoriaus veiksmus, ignoruoja aplinkybę, kad ji nėra daiktinių teisių turėtoja į visą 1,0655 ha ploto žemės sklypą, ir iš esmės siekia įgyti daugiau materialiųjų teisių, negu nustatyta teismo sprendimu civilinėje byloje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, dėl teisių ir įstatymų saugomų interesų, dėl kurių ginčas yra teismo jau išnagrinėtas ir išspręstas, pakartotinai inicijuoti ginčą teisme nėra galimybės nepaisant asmens (pareiškėjos) nesutikimo su teismo sprendime nustatytais faktais ir jo subjektyvaus įsitikinimo dėl tariamo teisių pažeidimo. Teritorinis registratorius nėra kompetentingas spręsti dėl asmens materialiųjų teisių apimties, jis nevertina kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, priimdamas sprendimus, vadovaujasi atitinkamų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisiniais pagrindais (Kadastro įstatymo 12 str.). Esant teisėtai suformuotam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotoms jo riboms, teritorinis registratorius, kol šie duomenys nenuginčyti, remiantis Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, negali įregistruoti kito sklypo duomenų, kai jo ribos kerta jau pažymėto kadastro žemėlapyje sklypo ribas. Pripažinus, kad skundžiami teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai yra teisėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl jų panaikinimo, tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų panaikinti kadastro žemėlapyje įbraižyto ir įregistruoto naujo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro naujai suformuoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2001 m. sausio 4 d. registraciją, panaikinti iš skaitmeninio kadastro žemėlapio įbraižytus 2001 m. sausio 10 d. to paties sklypo grafinius duomenis, bei įpareigoti įbraižyti pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grafinius duomenis į Nekilnojamojo turto registrą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, be aptartų argumentų, susijusių su jos teise į visą 1,0655 ha namų valdos žemės sklypą, teigė, kad 0,28 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nesuderinus jo ribų su pareiškėja, todėl įregistruotas ir dėl šios priežasties neteisėtai. Tačiau teisėjų kolegija šių argumentų neturi pagrindo nagrinėti, nes tokių pretenzijų dėl savo teisių pažeidimo pareiškėja nėra teikusi nei teritoriniam, nei Centriniam registratoriui, ir ginčijamų sprendimų teisėtumas dėl minėtų aplinkybių negali būti šioje byloje vertinamas (Kadastro įstatymo 15 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir teismo sprendimo teisėtumo argumentų

Apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos sprendžiant bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nepagrįsti. Pareiškėjos nurodytose bylose Nr. A261-2477/2011 ir Nr. A525-3033/2011 faktinė ir teisinė situacija skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje Nr. A525-3033/2011 buvo sprendžiama dėl teisės atkurti nuosavybės teises į sodų bendrijos užimamą žemę, byloje Nr. A261-2477/2011 buvo sprendžiama dėl asmens teisės į namų valdos žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises, tačiau skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, dėl teisės atkurti nuosavybės teises natūra minėtose bylose nebuvo įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais būtų apibrėžta atkuriamų nuosavybės teisių apimtis.

Apeliantės argumentų dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais, nes jie paremti tik pareiškėjos subjektyviu įsitikinimu dėl įrodymų vertinimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančius įrodymus, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vien ta aplinkybė, kad teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, nepriklausomai nuo to, kuri proceso šalis juos pateikė, nėra prielaida konstatuoti, kad teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo objektyvumo aspektu, taip pat nenustatė kitokių pareiškėjos procesinių teisių suvaržymų ar kreipimosi į teismą teisės neteisėtų ribojimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti naikinamas dėl bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo.

Kita vertus, pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus nenustatė pagrindų jį tenkinti, tačiau, patikrinusi administracinę bylą visa apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti keičiamas dėl netinkamai pritaikytų administracinių bylų procesą ir senaties termino taikymą reglamentuojančių teisės normų taikymo (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Remiantis nutartyje anksčiau išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundo dalis dėl Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ turėjo būti nutraukta kitu pagrindu – numatytu ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies pasisako motyvuose, tačiau rezoliucinės dalies nekeičia, nes, nepriklausomai nuo teisinio procesinio bylos nutraukimo pagrindo, rezultatas išlieka tas pats – byla minėtoje dalyje nutraukiama.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl 2003 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir 2007 m. rugsėjo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 02 dėl 0,28 ha žemės ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo buvo nutraukta, yra keistina ir šie pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini. Tais pačiais pagrindais atmestinas reikalavimas dėl teisių perėmėjos R. S. daiktinių teisių registracijos į ginčo žemės sklypą panaikinimo.

Be to, nutraukus bylą pagal skundo reikalavimus dėl Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) J. A.“ ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM dalies dėl 0,28 ha žemės, panaikinimo, administracinė byla turėjo būti nutraukta ir dėl visų susijusių su pagrindiniais išvestinių reikalavimų – dėl 2000 m. gegužės 12 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus parengtą ir patvirtintą žemės sklypo plano panaikinimo, dėl Marijampolės Žemėtvarkos skyriaus vedėjo išvados dėl parengto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano panaikinimo bei dėl daiktinių teisių J. A. vardu į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos panaikinimo.

Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-3039 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ panaikinimo, panaikinti VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 277 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo panaikinimo“, panaikinti kadastro žemėlapyje įbraižyto ir įregistruoto naujo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro naujai suformuoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2001 m. sausio 4 d. registraciją, panaikinti iš skaitmeninio kadastro žemėlapio įbraižytus 2001 m. sausio 10 d. to paties sklypo grafinius duomenis, bei įpareigoti įbraižyti pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grafinius duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, paliktina nepakeista.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekiant optimaliai pateikti jo turinį, teisėjų kolegijos nutartimi jo rezoliucinė dalis išdėstoma iš naujo (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. E. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstyti:

Nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjos skundo reikalavimus: dėl Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 18-11724-11824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. A.“ dalyje dėl 0,28 ha ploto žemės sklypo grąžinimo natūra J. A. panaikinimo; dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 761ŽM dalies dėl 0,28 ha ploto žemės panaikinimo; dėl Marijampolės rajono valdytojo 1993 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 89 „Dėl pastatų, statinių ir būtų teisinio registravimo“ panaikinimo; dėl 2000 m. gegužės 12 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus parengto ir patvirtinto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano panaikinimo; dėl Marijampolės Žemėtvarkos skyriaus vedėjo išvados dėl parengto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano atitikimo teisės aktų reikalavimams panaikinimo; dėl daiktinių teisių J. A. vardu į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos akto, atlikto 2001 m. sausio 4 d., panaikinimo.

Likusius pareiškėjos skundo reikalavimus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasDainius RaižysVirginija Volskienė