Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Baltarusijos, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėms bei vietoje jis iš vakaro išgėrė kelis litrus stipraus alaus bei nuėjo miegoti. Kitą rytą sulaukęs skambučio iš darbo su nurodymu vykti į darbą, jis atsisėdo prie automobilio „Honda“ vairo bei važiavo (duomenys neskelbtini). Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikros metu alkotesterio pagalba jam nustatė virš 2,0 promilių girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, automobilis priklauso jo žmonai J. K., prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, laiduotoju skiriant jo brolį A. K.. Neprieštarauja dėl byloje sutrumpinto tyrimo atlikimo.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2023-04-17 A. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas kaltę pripažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Nevartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, įskaitose nėra įrašų. Nesigydęs priklausomybių centre. Dirba pažymoje nurodytoje įmonėje, (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko prieš 3 sav. komandiruotės tikslais. 2023-04-17 naktį apie 2 val. iš (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbiu J. K. automobiliu HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso jo žmonai) atvyko į namus (duomenys neskelbtini). Apie 3-4 val. ryto išgėrė 2 L alaus, 6.2 laipsnių stiprumo. Nuėjo miegoti. Apie 6.30 val. paskambino iš darbo ir pasakė, kad reikia atvykti į darbo vietą, esančią netoli (duomenys neskelbtini) žiedo. Kadangi ta vieta netoli ten, kur apsistojęs, atsikėlė, ir apie 7 val. su bendradarbiu J. K., išvažiavo automobiliu HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Bevažiuojant, prieš (duomenys neskelbtini) žiedą, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie vykdė reidą. Pareigūnai paklausė ar jis išgėręs, pasakė, kad taip ir nurodė, kad reikės pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pūtė du kartus, kiek tiksliai įpūtė nežino, bet žino, kad tikrai virš 1,5 promilių. Prisipažįsta, kad vairavo išgėręs ir labai dėl to gailisi. Taip pat sutinka, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas pagreitinto proceso tvarka. Lietuvoje 7 metus gyvena jo brolis A. K., tel. Nr.. (duomenys neskelbtini). Gali laiduoti ( b. l. 66-67).

2023-04-26 I. Z. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-17 ryte apie 07.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) dirbo pagal tikslinių priemonių eismo saugumui užtikrinimo planą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vyresniąja tyrėja A. K., vyriausiąją tyrėja A. P., vyresniąja tyrėja J. Z.. Apie 07.08 val. jis sustabdė automobilį Honda Civic, valstybinis Nr.. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris važiavo link (duomenys neskelbtini) plento. Patikrino vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu, alkoholio matuoklis parodė, kad jo iškvėptame ore yra aptikta alkoholio. Tada patikrino A. K. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0732, patikros Nr. 1752489. Pirmu pūtimu A. K. nustatytas 2,28 promilių girtumas, o antru pūtimu, praėjus apie 20 min. nuo pirmo pūtimo, nustatytas 2,32 promilių. girtumas. A. K. sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, pateikė jam išduotą baltarusišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo žmonai priklausančio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens dokumento, paso, su savimi neturėjo, paaiškino, kad palikęs jį namuose, (duomenys neskelbtini). Taip pat A. K. paaiškino, kad apie 02.30 val. vartojo alkoholį - gėrė alų. Minėtam asmeniui išaiškino, kad dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis bus sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus aps. VPK budėtojų dalį tolimesniems procesiniams veiksmais atlikti. Taip pat apie tai, kad A. K. buvo sulaikytas informavo jo brolį. Automobilis buvo nuvežtas laikinam saugojimui į automobilių saugomą aikštelę, (b. l. 20-21).

2023-04-17 tarnybiniame pranešime "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo” pranešama, kad 2023-04-17 apie 07.08 val., adresu (duomenys neskelbtini) A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį HONDA, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, alkotesteriu Alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0732, patikros Nr. 1752489, pirmu pūtimu 07.08 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas, o antru pūtimu 07.25 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, (b. l. 6).

2023-04-17 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimas apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), 150 m. atstumu nuo (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovintis pilkos spalvos automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vairu kairėje pusėje. Visas automobilio kėbulas turi smulkių pabraižymų. Automobilis neužrakintas. Įjungus automobilio degimą matomi odometro duomenys (duomenys neskelbtini) km., kuro likutis 1/4 kuro bako. Automobilio viduje po kairės pusės galine sėdyne ant grindų mėtosi tušti vandens buteliai. Automobilio bagažinėje guli darbinės pirštinės, raktų komplektas, šviesiai rudos spalvos krepšys, kurio viduje yra domkratas, kiti smulkūs daiktai. Pakėlus bagažinės apačioje esančią horizontalią pertvarą po juo yra žvejybos rinkinys. Aplink automobilį yra gatvė, jos šonuose yra miškas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, (b. l. 14-18).

2023-04-26 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimi 3 vaizdo įrašai, pateikti iš policijos pareigūnų "Bodycam": Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas Nr. PSS-20230417-070751UTC+0300.mp4 V1205. Įrašo trukmė 12:45min. Vaizdo įraše matoma kaip ruošiamas alkotesteris, pareigūnas duoda asmeniui, kuris apsirengęs margu megztiniu, išsipakuoti vamzdelį, kurį išpakuoja, ir atiduoda pareigūnui, kuris vamzdelį įstato į alkotesterį ir duoda pūsti minėtam asmeniu. Asmuo pučia į alkotesterį. 01:09 min vaizdo įraše užfiksuoti alkotesterio parodymai - matomi skaičiai - 2,28. Taip pat pareigūnas pasako: „2,28". Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota, (b. l. 23-24).

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas Nr. PSS-20230417-071710UTC+0300.mp4 V1205. Įrašo trukmė 2:16 min. Tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas Nr. PSS-20230417-072328UTC+0300.mp4 V1205. Įrašo trukmė 13:18 min. Vaizdo įraše 01:05 min. pareigūnas paduoda asmeniui, apsirengusiam margu megztuku vamzdelį, kurį jis išsipakuoja, atiduoda pareigūnui. Pareigūnas vamzdelį įstato į alkotesterį ir minėtas asmuo pučia į alkotesterį. Papūtus laukiama. 02:22 min. minėtas asmuo pasako: "2,32". 02:27 min. pareigūnas taip pat pasako: "2.32". 02:30 min. alkotesterio rodmenis pareigūnas parodo į „Bodycam“, kur matomi skaičiai - 2.32. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, kad jis kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo automobilį „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo I. Z. parodymai, policijos įvykių registro išrašas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog 2023-04-17 07:08 val. kaltinamajam konstatuotas 2,28 prom. girtumas, o 2023-04-17 07:25 val. nustatytas 2,32 prom. girtumas, kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. K., 2023-04-17 apie 07:08 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tarp A. K. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi tokia A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jo brolio A. K. atsakomybėn.

A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo brolis yra jam autoritetas, jis duoda gerų patarimų. Santykiai su broliu labai geri. Pasak kaltinamojo, su broliu dažnai leidžia laisvalaikį, jie bendrauja šeimomis, kaltinamojo teigimu, jo brolis myli savo artimus ir gerbia juos.

Galimas laiduotojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra dirbantis, turi leidimą gyventi Lietuvoje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo brolis (kaltinamasis) šiuo metu siekiant ilgesniam laikui pasilikti Lietuvos Respublikoje, ruošia būtinus dokumentus migracijoje, planuoja, kad ir šeima gyventu kartu su juo. Tiek jis pats, tiek visa šeima išgyvena dėl šio įvykio, iš karto po įvykio brolis paskambino, jie kalbėjosi. Laiduotojo manymu, jis taip pat yra autoritetas broliui teisinėse situacijose. Apie įvykį daug kalbasi, diskutuoja, nuo to įvykio brolis yra atsargus, o ateityje ir toliau stengsis bendrauti apie tai, nepamiršti šio įvykio ir prisiminti tai visą laiką. Pasak laiduotojo, jis praeityje administracinė tvarka nėra baustas, neteistas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 51) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. su broliu sieja artimi ryšiai, brolis jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad A. K. yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas A. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu A. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, t. y. 2023 m. balandžio 17 d. Tai reiškia, kad šiuo terminu kaltinamasis negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, nesiekiantis minėtos poveikio priemonės vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas bei padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – J. K. (b. l. 27-28) Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1720 Eur su PVM) išieškojimas iš A. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

VI. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2027-11-08 ir vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2020-07-25, galioja iki 2030-07-25) paėmimas, paliktinos galioti (išskyrus asmens pasą) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 17 d. 07.30 val. iki 2023 m. balandžio 17 d. 16.37 val. (b. l. 38, 41)

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu DVD disku su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį A. K. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 17 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1720 (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt) eurų.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2020-07-25, galioja iki 2030-07-25) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2027-11-08) paėmimą – panaikinti ir asmens dokumentą grąžinti A. K..

Iš A. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu DVD disku su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti A. K. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. K. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.