Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. R., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-19 nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi S. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, esant riboto pakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris to paties teismo 2016-02-09 nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartimi S. R. stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo 2018-02-02 nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje gydymas tęsiamas iki šiol.

2. 2019-02-01 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma S. R. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-19 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. R. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

4.1. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai S. R. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, tenkinti skundą nėra pagrindo.

4.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

4.3. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja S. R. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo S. R., pagrįstai rėmėsi Komisijos 2019-01-24 medicininės apžiūros išvada Nr. 55, kurioje nurodoma, kad S. R. psichinė būsena gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili. Skyriuje agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, su ligoniais bendrauja. Pokalbio metu kontaktą palaiko, produktyvumas menkas, familiarus, juokiasi, kvatoja. Mąstymas konkretus, emocijos primityvios, nuotaika pakili. Savo būsenai nekritiškas. Pripažįsta alkoholio vartojimą. Tėvai atsisako jį prižiūrėti. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. (b. l. 3). Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje paaiškino, kad S. R. gydymas dar vis reikalingas ligoninės sąlygomis, tačiau šiuo metu jau ruošiami dokumentai į socialinius namus.

4.4. Vertinant S. R. socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligoninėje agresijos ir destruktyvaus elgesio nestebėta, tačiau jo psichinė būsena vis dar nėra stabili, savo būsenai nekritiškas. S. R. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartimi bendro stebėjimo sąlygos jau buvo pakeistos į ambulatorinį stebėjimą, tačiau išrašytas iš ligoninės nesilaikė nustatyto režimo, laiku neatvykdavo į psichikos sveikatos centrą, piktnaudžiavo alkoholiu, stebėta agresija tėvo ir kaimyno atžvilgiu. Kaip matyti, S. R. nors ir gyveno su tėvais, tačiau šie ne tik neturėjo įtakos sūnaus elgesiui, bet ir patyrė iš sūnaus agresiją. Telšių rajono apylinkės teismo 2018-08-22 nutartimi ambulatorinis stebėjimas buvo vėl pakeistas į stacionarinį. Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad S. R. sveikatos būklė ir jo pavojingumas pasikeitė į gerąją pusę tiek, kad galima būtų jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis.

4.5. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą S. R. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti S. R. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.