Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1029-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
2S-1029-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01556-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
R. T.
Civilinė byla Nr. 2S-1029-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-01556-2013-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.6; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-4646-435/2014 pagalieškovės 137-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos išieškojimo už suteiktas paslaugas, eksploatacines išlaidas ir įmokas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b.l. 109–112) iš dalies patenkino ieškovės 137-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos išieškojimo už suteiktas paslaugas, eksploatacines išlaidas ir įmokas, priteisė ieškovei iš atsakovės 684 Lt skolą, 72 Lt žyminį mokestį, 41 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei per antstolį, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo (b.l. 113–118).

2014 m. sausio 15 d. nutartimi (b.l. 120–121) teismas, nustatęs, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų, nustatė atsakovei 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 306 straipsnio reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikto apeliacinio skundo dalykas suformuluotas neaiškiai, nekonkrečiai, netinkamai ir grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, turi prašyti panaikinti sprendimą ar jo dalį, nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ir CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, kadangi nėra aišku, ar atsakovė pageidaują bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovė pateikė patikslintą apeliacinį skundą (b.l. 124–133).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3d. nutartimi (b.l. 135–136) atsakovės R. T. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktas patikslintas apeliacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111-114 straipsniuose, 306 ir 312 straipsnių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 15 d. nutartyje buvo nurodyta, kad atsakovė turi patikslinti apeliacinio skundo dalyką, suformuoti jį aiškiai ir tinkamai, nes teismas negali tapti atsakovės advokatu ir už ją suformuoti apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė priešieškinio dėl bendrijos valdymo, pirmininko, įgaliotinių sprendimų, bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais, todėl nurodė, kad atsakovė šių reikalavimų negalėjo reikšti ir apeliaciniame skunde. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Atsakovė atskiruoju skundu (b.l. 139–144) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3d. nutartį kaip užkertančią galimybę tolimesnei bylos eigai, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti toliau. Taip pat atsakovė prašo pripažinti pažeistas teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartimi teismas užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai, galimybę teisingai išspręsti ir išsamiai iš esmės išnagrinėti bylą.Ieškovės pateiktas ieškinys neatitiko keliamų reikalavimų, tačiau teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, o ieškovės pareikšto ieškinio trūkumus priskyrė atsakovei. Teismas nesiėmė priemonių išreikalauti visus skolą įrodančius dokumentus. Ieškinys buvo grindžiamas teisės normomis, reglamentuojančiomis patalpų nuomą, tačiau atsakovei garažas priklauso nuosavybės teise. Teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo ir netaikė bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų ir kitų nuostatų, taikytinų daugiabučių namų ir garažų bendrijoms.Nagrinėjamoje bylojeteismas besąlygiškai priėmė ir gynė ieškovėspoziciją ir nevertino atsakovės argumentų, neatsižvelgė į ieškovės pateiktų dokumentų neatitikimus, neatsižvelgė į atsakovės prašymą pateikti visus oficialius dokumentus, sutartis su paslaugų teikėjais ir kt., todėl teismo sprendimas priimtas nesant ieškinį pagrindžiančių įrodymų.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi už pateiktą apeliacinį skundą žyminis mokestis nemokėtinas remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 111-114 straipsnių, 306 ir 312 straipsnių reikalavimų, kadangi apeliantė nurodė teismo, kuriam paduodamas apeliacinis skundas, pavadinimą, dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes ir įmonės kodus, gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, nurodė aplinkybes ir įrodė neteisėtą mokesčių skaičiavimą padidintais tarifais. Jokių priedų prie apeliacinio skundo bei naujų įrodymų atsakovė nepateikė, dokumentą pasirašė ir nurodė surašymo datą. Atsakovė nepažeidė ir CPK 112 straipsnio reikalavimų, kadangi dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kokie dokumentai reikalingi skolai įrodyti yra nepateikti, tačiau ieškovė jų nepateikė, o teismas šių įrodymų neišreikalavo ir jų pateikimo pareigą perkėlė atsakovei. Atsakovė nepažeidė ir CPK 113 straipsnio, kadangi apeliacinio skundo egzempliorių pateikė tiek, kiek yra šalių. Teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė CPK 114 straipsnį, nors įrodinėjimo pareiga priskirta ieškovei, įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne kas neigia. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs sprendimą, nurodyta konkreti suma bei skundžiamo sprendimo dalis, įrodytas ir gana išsamiai pagrįstas vadovaujantis byloje esančiais dokumentais neteisėtas, padidintų sumų mokesčių skaičiavimas, nurodytas atsakovės prašymas, o nauja medžiaga ir nauji įrodymai prie skundo nepridėti, dėl to nėra ką nurodyti. Teismas nepagrįstai nurodė esant CPK 312 straipsnio pažeidimą, kadangi atsakovė nekėlė naujų reikalavimų, nepridėjo naujų įrodymų, vadovavosi byloje esančiais dokumentais, nurodė teisinį pagrindą, o žyminis mokestis už apeliacinį skundą nemokėtinas.Nors teismas nurodė, kad atsakovė byloje nepareiškė priešieškinio, tačiau visas aplinkybes atsakovė nurodė teismo posėdžio metu. Teismas, priėmęs CPK reikalavimų neatitinkantį ir nepagrįstą ieškinį, atėmė iš atsakovės galimybę pareikšti priešieškinį. Atsakovė, neturėdama visų dokumentų, negalėjo suskaičiuoti ir pagrįsti ieškinio sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apeliantė nagrinėjamoje byloje siekia, kad apeliacine tvarka būtų peržiūrėtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys patenkintas iš dalies. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, pateikė apeliacinį skundą dėl pirmiau nurodyto Kauno apylinkės teismo sprendimo. 2014 m. sausio 15 d. nutartimi teismas nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti konstatavęs, kad apeliantės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 306 straipsnio reikalavimų. Apeliantei pateikus patikslintą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliacinį skundą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Nors apeliantė neskundė nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, tačiau tai netrukdo apeliantei atskirajame skunde nurodyti argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas ne tik dėl apeliacinio skundo atitikimo CPK numatytiems reikalavimams, bet ir dėl apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 301 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimu. Teisingumo vykdymo procese ši asmens teisė turi ypatingą reikšmę, tarnauja viešajam tinkamo įstatymo taikymo tikslui. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į nurodytus principus, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliaciniam skundui ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus,tik iš dalies tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (procesinių dokumentų) trūkumų šalinimo institutą, todėl nepagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantėsteisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Pažymėtina, kad sprendžiant apeliacinių skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Tačiau tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, pateiktas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų arba CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Pripažįstama, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti asmeniui, pateikusiam procesinį dokumentą, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.Teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti procesinį dokumentą nepaduotu dėl trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti procesinį dokumentą nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartyje dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo nurodė, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 306 straipsnio reikalavimų. Apeliacinio skundo neatitikimą CPK 306 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas siejo su apeliacinio skundo dalyko netinkamu formulavimu ir jo pagrindimu naujomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, susijusių su apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku, išsamiai nedetalizavo, o dėl ko pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teismas minėtoje nutartyje iš viso nenurodė. Nors, kaip galima spręsti iš minėtos nutarties, teismas manė, kad už pateiktą apeliacinį skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis, tačiau konkretaus mokėtino žyminio mokesčio dydžio nenurodė tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą. Tuo tarpu apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl šio jo nurodyto apeliacinio skundo trūkumo iš viso nėra pasisakęs. Tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek ir patikslintame apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nepasisakius dėl šio jo nurodyto apeliacinio skundo trūkumo pašalinimo, nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantės argumentais, jog ji pagal minėto įstatymo nuostatas yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą byloje. Tačiau net ir nesant aiškiai pirmosios instancijos teismo pozicijai šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą mokėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, jog apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi. Pagal minėtą įstatymo normą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kurie kreipiasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla. Taigi pagal minėtą įstatymo nuostatą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami tik tie asmenys, kurie kreipiasi į teismą, t. y. asmenys, inicijuojantys teisminį procesą, kai tuo tarpu apeliantė nagrinėjamoje byloje yra atsakovė. Tačiau net ir pripažinus, kad už pateiktą apeliacinį skundą apeliantė turėtų sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis būtų apskaičiuojamas priklausomai nuo ginčijamos sumos, kadangi ginčas yra turtinis, negalima laikyti, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo tinkamai nurodė šį apeliacinio skundo trūkumą bei jo šalinimo būdus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenurodė konkrečios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, negalima pripažinti, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą.

Teismas apeliacinio skundo trūkumu 2014 m. sausio 15 d. nutartyje laikė ir jo neatitikimą CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimui pažymėjęs, kad iš pateikto apeliacinio skundo nėra aišku, ar apeliantė pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau, kaip jau ir pirmiau nurodytu atveju dėl žyminio mokesčio, skundžiamoje nutartyje dėl šio trūkumo pašalinimo ar nepašalinimo nėra pasisakęs. Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad apeliantei nepašalinus nurodytų trūkumų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas, ar apeliantas pageidauja, jog apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, negali būti laikomas apeliacinio skundo trūkumu, nes remiantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktu tik tais atvejais, kai apeliantas pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti nurodytas apeliaciniame skunde. Todėl tokio prašymo apeliaciniame skunde nebuvimas ar nenurodymas, kad apeliantas nepageidauja, jog pateiktas apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, negali būti laikomas apeliacinio skundo trūkumu.

Pasisakydamas dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, jog apeliantėspateiktas patikslintas apeliacinis skundas neatitinka CPK 111-114 straipsnių, 306 ir 312 straipsnių reikalavimų, nors 2014 m. sausio 15 d. nutartyje, kuria nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, jokių apeliacinio skundo neatitikimų CPK 111-114 straipsnių ir 312 straipsnio reikalavimams nenustatė ir konkrečių apeliacinio skundo trūkumų dėl šių straipsnių pažeidimų nenurodė. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs šių trūkumų bei termino jiems pašalinti, t. y. nesuteikęs galimybės apeliantei teismo nustatytus trūkumus pašalinti, be pagrindo dėl apeliacinio skundo galimo neatitikimo pirmiau paminėtų CPK straipsnių reikalavimams sprendė, kad apeliantė nepašalino apeliacinio skundo trūkumų ir apeliacinį skundą laikė nepaduotu.Trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti procesinį dokumentą nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismui nutartyje dėl trūkumų šalinimo nekonstatavus, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 111-114 straipsnių ir 312 straipsnio reikalavimų, teismas, remdamasis apeliacinio skundo neatitikimu šių CPK straipsnių reikalavimams, neturėjo pagrindo apeliacinio skundo laikyti nepaduotu nepašalinus šių trūkumų, o tokie teismo veiksmai laikytini pažeidžiančiais procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra nurodęs, kokių CPK 111-114 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų neatitinka pateiktas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl atskirojo skundo argumentų dėl apeliacinio skundo atitikimo šiuose CPK straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo neatitikimą CPK keliamiems reikalavimams skundžiamoje nutartyje iš esmės grindė apeliacinio skundo dalyko netinkamu suformulavimu ir draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Teismas nurodė, kad nutartyje dėl trūkumų šalinimo jis buvo nurodęs apeliantei, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti suformuotas aiškiai ir tinkamai, kadangi teismas negali tapti apeliantės advokatu ir už ją suformuluoti apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Be to, teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme priešieškinio dėl bendrijos valdymo, pirmininko, įgaliotinių sprendimų, bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais nereiškė, todėl ji šių reikalavimų negali reikšti ir apeliaciniame skunde.Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo apeliacinio skundo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto apeliacinio skundo yra neaiškus apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių apeliacinis teismo procesas apskritai negali vykti.Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos prasmę apelianto prašymu turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, tarp kurių ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, apeliantė be kita ko prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus (apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje pareikšti 1 ir 7 reikalavimai). Atsižvelgiant į nurodytus apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės pateikto apeliacinio skundo dalykas yra suformuluotas neaiškiai ir netinkamai. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė be šių reikalavimų apeliaciniame skunde yra pareiškusi ir kitus reikalavimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad negalima identifikuoti apeliacinio skundo dalyko, kas sudarytų pagrindą laikyti pateiktą apeliacinį skundą neatitinkančiu CPK reikalavimų ir dėl to atsisakyti pradėti apeliacinį procesą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), tačiau naujų reikalavimų apeliaciniame skunde pareiškimas nesudaro absoliutaus pagrindo, nesant kitų apeliacinio skundo trūkumų, laikyti apeliacinį skundą neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį atsisakyti priimti, tokiu būdu užkertant kelią asmeniui realizuoti teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir šios instancijos teismas gali nuspręsti ir išsamiai pasisakyti dėl to, kurie iš apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų yra nauji ir kurie negalėjo būti pareikšti apeliaciniame skunde, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliaciniame skunde yra pareikšti nauji reikalavimai, kai apeliacinis skundas atitinka kitus CPK jam keliamus reikalavimus, negali būti laikomaper se apeliacinio skundo trūkumu, dėl kurio negalimas apeliacinis procesas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pernelyg formaliai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias apeliaciniam skundui ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir nepagrįstai sprendė, kad vien dėl apeliacinio skundo dalyko tinkamo nesuformulavimo pareiškiant ir naujus reikalavimus apeliacinis procesas negalimas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad jo nurodyti apeliacinio skundo trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio (procesinių dokumentų) trūkumų šalinimo institutą, o padaryti procesinės teisės normų taikymo pažeidimai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas apeliacinį skundą nepaduotu nepašalinus nurodytų trūkumų, galėjo priimti neteisingą procesinį sprendimą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir atsakovės R. T. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis