- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-703-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- R. J. B., J. R. B.
- Atsakovas
- R. R., I. R.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „Gamta“, VAVA, AB „Rytų skirstomieji tinklai“
- Advokatai
- Ugnis Pėdnyčia, Albertas Štopas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. B. ieškinį atsakovams I. R., R. R., tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Gamta“, VAVA, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti jos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini) , ribas pagal 2006-10-03 UAB „Neranta“ sudarytą žemės sklypo planą. Nurodė, kad UAB „Neranta“ atliko jos žemės sklypo Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, surašė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šį aktą pasirašė visų besiribojančių sklypų Nr. 3, 4, 8 savininkai. Sklypo Nr. 7 savininkė atsakovė I. R. pasirašyti atsisakė. Atsakovų atsisakymas pasirašyti aktą, pažeidžia jos teises. Atsakovai nepagrįstai atsisakymą motyvuoja tuo, jog sudarant sklypo planą nebuvo nurodytas servitutinis keliukas per kurį jie galėtų patekti į jiems priklausantį sklypą Nr. 7, nes juo daugelį metų pagal žodinį susitarimą naudojosi ir buvęs savininkas. Nurodo, kad ieškovės sklypas niekada nebuvo apsunkintas servitutu. Ji nei žodžiu, nei raštu nebuvo aptarusi tokio servituto turinio ar kitokių naudojimosi jos sklypu konkrečių sąlygų.
Atsakovai I. R. ir R. R. priešieškiniu prašė nustatyti sodo sklype Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) kelio servitutą sodo sklypui Nr. 7, suteikiant teisę juo eiti bei važiuoti transporto priemonėmis. Nurodė, jog atsakovai 2001-11-28 įsigijo žemės sklypą Nr. 7 bei sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jie buvo informuoti, kad senieji sodo sklypo savininkai yra susitarę su sklypo Nr. 6 savininkais naudotis privažiavimu, einančiu per sodo sklypą Nr. 6, kaip įvažiavimu į sklypą Nr. 7. Šiuo įvažiavimu atsakovai patekdavo į savo sklypą iki 2006 m. vasaros. Kelio servitutas yra būtinas per sodo sklypą Nr. 6, nes joks kitas įvažiavimas į atsakovų sodo sklypą Nr. 7, nenumatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino (1t., b.l.241-243). Nustatė ieškovės J. R. B. sodo sklypo Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2006-10-03 UAB „Neranta“ sudarytą žemės sklypo planą M1:500, bei kelio servitutą sodo sklypui Nr. 7, suteikiant teisę nustatytu servituto keliu eiti bei važiuoti atsakovams I. R., R. R. į sklypą Nr. 7. Konstatavo, kad kitu būdu patekti į sklypą Nr. 7 negalima.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 08 d. nutartimi Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas kelio servitutas pagal atsakovų I. R. ir R. R. priešieškinį panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (1t., b.l.289-293).
Šalies argumentai
Nurodė, kad dėl istoriškai susiformavusių aplinkybių sklypas Nr. 7 nesiriboja su (duomenys neskelbtini) esančiu bendru keliu, skirtu įvažiuoti į sodų sklypus, todėl tiek ankstesni, tiek dabartiniai šio sklypo savininkai fiziškai neturi jokių galimybių nei įvažiuoti, nei pėsčiomis patekti į sklypą iš bendro kelio. 2001 m. atsakovams įsigyjant sklypą jie buvo informuoti, kad senieji sklypo savininkai yra susitarę su gretimo sklypo Nr. 6 savininkais naudotis natūraliai susiformavusiu įvažiavimu per sklypą Nr. 6, kuriuo ieškovė naudojasi, kad patektų į savo namelio garažą. Šiuo keliu atsakovams ieškovė leido naudotis iki 2006 m. vasaros. Anksčiau sklypas Nr. 7 ir sklypas Nr. 8 sudarė vientisą sklypą, ir patekimo į sklypą klausimas nebuvo aktualus. Dabar juos atskyrus servituto per šį sklypą nustatyti negalima, nes norint įrengti pravažiavimą, reikėtų griauti šiame sklype esančius statinius. Dėl panašių priežasčių (yra kaimynų garažai, šiltnamiai, toje vietoje, kur ribojasi sklypai, užsodinta augalais) negalima nustatyti servituto ir iš šiaurinės I. ir R. R. pusės, kur sklypas Nr. 7 ribojasi su sklypais Nr. 9 ir Nr. 9a. Iš vakarų pusės I. ir R. R. sklype taip pat negali būti įrengtas joks susisiekimas su SB „Gamta“ bendrojo naudojimo keliu ar įrengtas tinkamas įvažiavimas, nes sklypas Nr. 7 ribojasi 1,5 metro plotu su vandenvietės zona, kuri patenka į griežto režimo apsaugos juostą ir bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su vandens tiekimu, gerinimu ar siurbimu, negali būti vykdoma. Toje vietoje nutiesti vandentiekio magistraliniai tinklai, žemės paviršių aukščių skirtumas yra apie 2 metrus, kritimo kampas 90 % (maksimalus kelio nuolydis gali būti ne didesnis kaip 12%), siekiant išvengti žemės slinkimo, yra sutvirtintas betonine sienele. Formuoti nuolaidų šlaitą kainuotų neproporcingai daug, be to, būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Be to, toje vietoj J. R. B. iniciatyva yra perkeltas elektros stulpas ir greta elektros stulpo yra pastatytas mūrinis statinys. Dėl nurodytų objektyvių priežasčių atsakovai negali įrengti privažiavimo ne tik iš kitų sklypų, išskyrus ieškovės sklypą, bet ir iš pačių atsakovų sklypo.
Ieškovė J. R. B. su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 3, b.l. 83-89). Nurodė, kad jokio ankstesnių sodo sklypo Nr. 7 savininkų ir ieškovės susitarimo, dėl naudojimosi jos žemės sklypu nebuvo, o atsakovai naudojosi sklype esančiu keliu savavališkai. Ieškovė 2006-09-18 įvykdė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento reikalavimą išardyti jos sklype esančią kanalizacijos duobę ir įrengė vietinius įrenginius buitinėms nuotekoms valyti, kurie įrengti atsakovų prašomo nustatyti servitutinio kelio vietoje. Virš įrenginio ir filtravimo lauko draudžiama važiuoti automobiliais, žemės ūkio mechanizmais ir statyti statinius. Todėl šioje vietoje buvo užsėta žolė, pasodinti krūmai, o įvažiavimo į ieškovės sklypą vieta buvo perkelta į sklypo pietryčių kampą, kur ir yra šiuo metu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų reikalaujamas servitutinis kelias negali būti įrengtas virš nuotekų valymo ir filtravimo įrenginių, o šie įrenginiai negalėjo būti įrengti jokioje kitoje ieškovės sklypo vietoje atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą sanitarinę apsaugos zoną. Pažymėjo, kad elektros stulpas su atrama buvo perkeltas ne ieškovės iniciatyva, o vykdant kapitalinį oro linijos L-100 iš KT-2136 remontą. Atsakovai reikalauja perkelti šį stulpą toliau nuo jų sklypo ribų. Tą padarius, būtų logiška kreiptis į sklypo Nr. 23 savininką, dėl servituto nustatymo, kad būtų užtikrintas naudojimasis 3 m pločio įvažiavimu į atsakovų žemės sklypą, o tam nereikėtų didelių sąnaudų, be to, dar nėra atlikti tikslūs sklypo Nr. 23 geodeziniai matavimai ir nepažymėtos jo ribos. Ieškovė nesutinka, kad nėra galimybių atsakovams įrengti įvažiavimo į jų sklypą per sklypą Nr. 8, nes statiniai šiame sklype pastatyti tik vienoje sklypo pusėje, o toje pusėje, kuri yra prisišliejusi prie ieškovės sklypo, nėra jokių statinių. Ieškovė nesutinka, kad atsakovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad savo teises jie galėtų įgyvendinti neapribojant ieškovės teisių ir interesų.
Tretysis asmuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad nustačius, kad žemės sklype Nr. 6 pastatytas namas yra per arti 0,4 kV oro linijos, siekiant užtikrinti atitinkantį teisės aktus žmonių saugumą ir sveikatą, saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą, atrama Nr. 107/2, gavus atitinkamus suderinimus, buvo pastatyta prie sklypų Nr. 7 ir Nr. 6 kampu (t. 3, b.l. 94-96).
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra (t. 3, b.l. 132-133, 202).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu priešieškinį atmetė. Iš atsakovų I. R. ir R. R. solidariai ieškovei J. R. B. priteisė 4 740 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypą pro vandentiekio bokštą, todėl nėra pagrindo nustatyti prašomą servitutą. Kadangi kelias aplink vandentiekio bokšto teritoriją yra užimtas tam tikros veiklos produktais, atsakovai gali kreiptis į sodų bendrijos pirmininką, dėl esamų trukdymų juo naudotis pašalinimo. Be to, galimybę įrengti (atkurti) privažiavimą iš vandenvietės bokšto teritorijos prie sklypo Nr. 7 patvirtina ir atsakovai (t. 3, b.l. 110-112). Nagrinėjamo ginčo sprendimui yra svarbi egzistuojanti faktinė objektyvi tokio įrengimo techninė galimybė, iki minimumo eliminuojanti būtinumą dalinai apriboti ieškovės nuosavybės teises servituto nustatymo būdu, o vertinant kitos šalies pateiktų tokio įrengimo sąnaudų vertę (t. 4, b.l. 9-14), nėra pagrindo daryti išvadą, kad objektyviai vertinant galimą sąnaudų vidurkį tokios sąnaudos yra neproporcingai ar neprotingai didelės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai I. R. ir R. R. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, išvados padarytos netinkamai įvertinus įrodymus. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai atsisakė atlikti vietos apžiūrą. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes netyrė ir neįvertino byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantai dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įsirengti įvažiavimo į jiems priklausantį žemės sklypą iš vandenvietės teritorijos, net jei atliktų statybos darbų kaštai galėtų būti vertinami taip, kaip juos vertino pirmos instancijos teismas.
Nurodo, kad pagal LR CK 4.126 str. servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jo daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismas privalo šias aplinkybes vertinti atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie egzistuojantį įvažiavimą į apeliantų sklypą Nr. 7. Šių aplinkybių nepatvirtina nei ištrauka iš generalinio plano sudaryto dar 1995 m. (1t., b.l.14,78), nei Vilniaus m. savivaldybės administracijos raštas (1t., b.l.11, 2t., b.l.27), nei nuotraukos.
Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai turi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą iš vakarų pusėje esančios vandenvietės teritorijos, ir tokio įsirengimo sąnaudos nėra neprotingai didelės. Taip pat nesutinka, kad nėra galimybės naudotis ieškovės sklype Nr. 6 esančiu iki ginčo kilimo sklypo Nr. 7 savininkų naudotu pravažiavimu, dėl sklype įrengtų valymo įrenginių apsaugos zonos.
Nurodo, kad teismas netyrė įrodymų, kurie paneigia bet kokio įvažiavimo į apeliantų sklypą buvimą. Tarp vandenvietės teritorijos ir sklypo Nr.7 žemės paviršių aukščio skirtumas siekia daugiau nei 2 metrus, o šlaitas sutvirtintas betonine atramine sienute (2 t., b.l. 9-13; 3 t. b.l. 65-66, 110). Toje vietoje, kur yra tariamo įvažiavimo į apeliantų sklypo vieta - yra įrengtas elektros stulpas, kurio perkelti techninių galimybių nėra (3 t., b.l. 64, 65-66, 3t., b.1. 95). Vandentiekio linija (l t., b.l. 268-270), ieškovės pateikti žemės sklypo planai (l t., b.l.15-16, 90-91), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006-12-04 raštas (3 t., b.l. 64), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2008-06-11 atsiliepimas į priešieškinį (3 t., b.l. 95), taip pat (duomenys neskelbtini) narių visuotinio susirinkimo sudarytos darbo grupės nustatytos aplinkybės (3 t., b.l. 65-66) įrodo, kad jokie statybos, kasimo toje vietoje darbai negali būti atliekami, dėl tai teritorijai taikomo griežto apsaugos režimo (3 t., b.l. 60). Net jei nurodytų kliūčių šioje vietoje nebūtų, pravažiavimo plotis galėtų būti vos 1,5 metro, kai įvažiavimui būtinas apie 3,5 m plotis.
Vandenvietės bokšto geodezinė nuotrauka (l t., b.l. 268-270) įrodo, kad nuo vandenvietės bokšto eina vandentiekio tinklai vandenvietės teritorijos bei sklypų Nr.7 ir Nr. 6 susikirtimo link, o iš ten - viena atšaka eina išilgai sklypų Nr. 7 ir Nr. 6 ribos. Būtent šiam susikirtimo taškui, ir vamzdynų dalims ties juo ir ties galima įvažiavimo vieta būtų daromas poveikis, jei šioje vietoje būtų atliekami atraminės sienutės ardymo ir įvažiavimo (estakados) formavimo, žemės kasimo, grunto lyginimo ir kiti statybos darbai. Teismas nepagrįstai vartoja įvažiavimo „atkūrimo“ sąvoką, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks įvažiavimas realiai kada nors buvo ir jis yra panaikintas.
Teismas netyrė įrodymų pagrindžiančių darbų, kuriuos reikėtų atlikti, siekiant įrengti įvažiavimą iš vandenvietės teritorijos mastą bei apimtį. Neįsigilino į sunkumų su kuriais susiduria apeliantai esmę, todėl nepagrįstai sprendė, kad galimos įvažiavimo įrengimo sąnaudos nėra neprotingai ar neproporcingai didelės. Teismas abstrakčiai nurodo atsižvelgęs į ieškovo (4 t., b.l. 9 -14) ir apeliantų (3 t., b.l. 110 – 112) pateiktų sąmatų vidurkį, tačiau toks šių skirtingų sąmatų sutapatinimas ir vidurkio skaičiavimas yra nepagrįstas, nes ieškovo pateiktoje sąmatoje (4 t., b. l. 9 - 14) yra žymiai siauresnė atliktinų darbų apimtis, į sąmatą nėra įtrauktas elektros stulpo perkėlimas, atraminės sienutės ardymas, vandentiekio vamzdžio perkėlimas, ir kita. Teismas neatsižvelgė į tai, kad estakados įrengimui atlikti yra būtini specialūs leidimai, suderinimai, sutikimai, kurių gavimas gali nepriklausyti nuo apelianto valios ir pastangų. Vandentiekio vamzdynų perkėlimui, atraminės sienutės ardymui, elektros oro linijos atramos perkėlimui, estakados įrengimui, tokio masto žemės darbams, būtina parengti projektą, atlikti ekspertizę (3 t., b.l. 95 - 97, 110). Tokio masto darbai neabejotinai darytų poveikį ir kaimynų sklypams ir juose esančiam turtui, statiniams. Siekiant įrengti pakankamo (3,5 m) pločio pravažiavimą, statybos darbus reikėtų vykdyti ir įvažiavimui užtikrinti naudotis Nr. 23 sklypu, (spręstinas servituto klausimas), kurį teismas atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu šioje byloje. Be to, spręsdamas, kad galimos išlaidos siekiančios net 70 000 Lt yra protingos, pagrįstos ir šiuo atveju tikslingos, teismas nevertinto faktiškai egzistuojančios ir nereikalaujančias jokių sąnaudų galimybės naudotis savo sklypu per ieškovės sklype esantį natūraliai susiformavusį pravažiavimą, kuriuo buvo ilgą laiką naudojamasi.
Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokios oficialios, suderintos valymo įrenginių dokumentacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad šie valymo įrenginiai yra sumontuoti būtent po pravažiavimu (kuriam prašoma nustatyti servitutą), kokios yra nustatytos sanitarinės zonos, kur yra jų ribos, kokie yra veiklos šiose sanitarinėse zonose apribojimai ir t.t. Nesant tokių įrodymų, teismas negalėjo daryti pagrįstų išvadų apie tai, kad šių įrenginių buvimas riboja galimybę naudotis pravažiavimu.
Teismų praktika yra suformavusi taisykle, kad sprendžiant bylas dėl servituto nustatymo, teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis, neturi apsiriboti tik žemės sklypų planais, bet turėtų atlikti ir vietos apžiūrą (Nr.3K-3-496/2005, Nr.3K-3-34/2008, Nr.3K-3-246/2005).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, t.y., kad apeliantų galimybes naudotis kitais privažiavimais prie sklypo Nr. 7. Teismas remdamasis (duomenys neskelbtini) privatizavimo generaliniu planu, tiek Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento raštu 2005-11-11 Nr. A63-5570-(10676)-(4.4-PD-4) (toliau MPD raštas) padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantams yra numatyta galimybė naudotis keliu aplink vandenvietės zoną. MPD rašte nurodyta, kad jokios sienutės plano sudarymo metu nebuvo, todėl toks įvažiavimas ir buvo numatytas. Sienutės atsiradimas yra sąlygotas sklypo savininkų valinių veiksmų, kuriais buvo pablogintos patekimo šioje vietoje į sklypą galimybės, siekiant sau naudos pagerinant sklypo kokybę. Tokių veiksmų pasekmė - apsunkintas patekimas į jų sklypą. Sklypo Nr. 7 savininkai prisiimė šią riziką o dabar nepagrįstai siekia šią riziką perkelti atsakovei reikalaujant apsunkinti jos sklypą servitutu. Nurodo, kad apeliantų prašymu teismui vykstant į vietos apžiūrą būtų be jokio pagrindo vilkinamas procesas. Apeliantai dėl sklypo Nr. 7 įsigijimo elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes pasikliovė tik tariamu buvusio sklypo Nr. 7 savininko nurodymu, kad egzistuoja tariamas susitarimas su ieškove dėl galimybės naudotis jos sklypo dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė Jūratė R. B. ieškiniu prašė nustatyti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, pagal 2006-10-03 UAB „Neranta“ sudarytą žemės sklypo planą, nes sklypo Nr. 7 savininkė atsakovė I. R. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą motyvuodama, kad sudarant sklypo Nr. 6 planą nebuvo nurodytas servitutinis keliukas per kurį atsakovai galėtų patekti į jiems priklausantį sklypą Nr. 7. Ieškovės žemės sklypo Nr. 6 ribos buvo nustatytos pagal 2006-10-03 UAB „Neranta“ sudarytą žemės sklypo planą ir patvirtintos teismo sprendimu (1t., b.l. 15-16, 241-243, 289-293). Atsakovai I. R. ir R. R. priešieškiniu prašė nustatyti sodo sklype Nr. 6, esančiame SB „Gamta“ kelio servitutą sodo sklypui Nr. 7, suteikiant teisę juo eiti bei važiuoti transporto priemonėmis.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (LR CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (LR CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.126 str. 1 d.). Pagal LR CK 4.128 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas nekilnojamąjam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t.y., būtina įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Apeliantai nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantai dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įsirengti įvažiavimo į jiems priklausantį žemės sklypą iš vandenvietės teritorijos, net jei atliktų statybos darbų kaštai būtų protingi. Kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus.
Iš generalinių sodų bendrijos planų (1t. b.l. 78; 2t. b.l.60, 81; t.3 b.l. 62) matyti, kad privažiavimas prie apeliantų sklypo buvo numatytas nuo vandenvietės teritorijos, t.y., greta vandenvietės 7 ir 23 sklypo einančiu keliuku. 2006-05-13 (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl įvažiavimo į sklypą Nr. 7“ (3t., b.l.65-66), nurodyta, jog vandenvietės teritorijoje esantis keliukas yra skirtas vandentiekio bokšto, gręžinio ir tinklų aptarnavimui, bei išimtinais atvejais šiuo keliu galima privažiuoti prie su vandenviete besiribojančių sklypų Nr. 23 ir Nr. 7. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nuotraukos) (3t., b.l.14-20) objektyviai atspindi realią galimybę atsakovams vandenvietės teritorija privažiuoti prie sklypo Nr. 7. Iš sodininkų bendrijos 2007-06-12 susirinkimo protokolo (1t., b.l.249-250) matyti, jog sodų bendrijos nariams yra leista privažiuoti prie savo sklypų keliu einančiu pro vandentiekio bokšto teritoriją.
Taigi, vadovaujantis minėtais rašytiniais įrodymais, prie sklypo Nr. 7 yra galimybė privažiuoti ne tik sodo sklypu Nr. 6, tačiau ir nuo vandenvietės teritorijos. Atsakovai naudodamiesi ieškovės sklypo Nr. 6 dalimi negalėdavo įvažiuoti į nuosavybės teise priklausantį jiems žemės sklypą Nr. 7, o tik privažiuoti prie savo sklypo ribos. Tokia pati galimybė yra privažiuoti, neįvažiuojant į nuosavybės teise priklausantį apeliantų sklypą yra ir iš kitos sklypo pusės, ties vandenviete. Taigi analogiškas privažiavimas prie savo sklypo iš kitos sklypo pusės nereikalauja jokių investicijų, elektros stulpų ir vandens vamzdynų perkėlimo, betoninių sienučių griovimo, atitinkamų institucijų leidimų ir ekspertizių.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, ieškovės sklypas Nr. 6 niekada nebuvo apsunkintas kelio servitutu, o tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo susitarimo naudotis ieškovei priklausančiu sklypu. Aplinkybė, jog apeliantams yra patogiau privažiuoti prie sklypo Nr. 7, sklypu Nr. 6, ir eilę metų apeliantų bei buvusių šio sklypo savininkų naudojimasis ieškovės sklypu nesudaro pagrindo nustatyti ieškovės sklypo daliai servituto, nes apeliantai objektyviai turi galimybę prie savo sklypo privažiuoti ir kitu keliu. Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Nagrinėjamu atveju nustačius sodo sklypu Nr. 6 kelio servitutą šie pamatiniai šalių interesų derinimo principai būtų pažeisti. Apeliantai prašo nustatyti kelio servitutą suteikiant teisę juo eiti bei važiuoti transporto priemonėmis, tačiau nustačius kelio servitutą sklype Nr. 6, šiuo sklypu būtų ne tik einama ir važiuojama, tačiau sklype Nr. 6 nuolatos stovėtų ir apeliantų automobiliai, nes apeliantai sklypu Nr. 6 gali tik privažiuoti prie savo sklypo ribos. Apeliantams įsigyjant sklypą, betotininės sklypo Nr. 7 sienutės jau egzistavo ir aiškiai matėsi, jog jos riboja įvažiavimą į sklypą Nr. 7. Pažymėtina, kad apeliantai įsigydami sodo sklypą Nr. 7 turėjo būti apdairūs ir rūpestingi, ir įvertinti objektyvias ir teisėtas susisiekimo su sklypu galimybes. Neįvertinę šių galimybių apeliantai prisiėmė ir visas iš to išplaukiančias pasekmes. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Nagrinėjamu atveju apeliantai privažiuoti prie savo sklypo ribos turi galimybę ne tik sklypu Nr. 6, tačiau ir iš kitos sklypo pusės, vandenvietės teritorija, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti sklype Nr. 6, servitutą. Be to, ieškovės sklype yra įrengti valymo įrenginiai ir ši aplinkybė taip pat neleidžia atsakovų nurodytoje vietoje nustatyti servituto. Jei atsakovams reikalingas įvažiavimas į sklypą Nr. 7, tai jį įrengti taip pat yra galimybė iš vandenvietės teritorijos perkeliant elektros stulpą ir sugriaunant betonines sklypo sienutes. Laikyti, jog šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantai neturi galimybės perkelti elektros stulpo dėl šioje vietoje esančių vandens įrenginių, nes pastatyti, t.y., perkelti elektros stulpą, vandens įrenginiai nebuvo kliūtis. Pažymėtina, kad betoninės sienutės yra įrengtos atsakovų sklype ir nėra duomenų, jog šie darbai buvo atlikti suderinus su atitinkamomis institucijomis.
Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog egzistavo žodinis susitarimas su ieškove, dėl naudojimosi jos sklypu, nes tai buvo tik žodinis ankstesnio sklypo savininko susitarimas su ieškove, o apeliantams įsigyjant sklypą Nr. 7, pirkimo-pardavimo sutartyje apie tokį susitarimą nekalbama.
Kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, jog teismas nepagrįstai atsisakė apžiūrėti ginčo teritoriją vietoje, nes byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2t., b.l.46-55), sklypų nuotraukos ( t.3, b.l.16-20), bei generalinio sodų bendrijos plano ištraukos, aiškiai atspindi sklypų išsidėstymą, privažiavimo prie sklypų galimybes, kelius, bei realų vaizdą. Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo bylos nagrinėjimo metu apžiūrėti sklypų vietoje. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, jog sprendimas priimtas neįvertinus bylos faktinių aplinkybių.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus materialinį teisinį reikalavimą sutinkamai su LR CPK 93 str. iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė Jūratė R. B. pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 2 578,34 Lt bylinėjimosi išlaidas.
LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas koeficientas yra 3, t.y., 800 Lt x 3 viso 2 400 Lt.
Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos naujos aplinkybės. Taigi ieškovės atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, todėl yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti nuo 2 578,34 Lt iki 1 500 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.